ISTORIJA
01.17. Prakalbinti akmenys
Antanas Šimkūnas
Tik trumpam, tik sekundėm keliom
Apkabinti norėčiau gimtinę,
Su jos pievom, su giriom žaliom
Ir artojų lūšnelėm šiaudinėm.
Dabar kiekvienas pakeleivis, keliaudamas nuo Daujėnų lik Galinių (Pasvalio r.), šalikelėje sustojęs prie akmens galės perskaityti šiuos poeto Pauliaus Širvio gražius žodžius ir sužinos, kad šioje negyvoje dykynėje kadaise buvo Pulciniškių kaimas. Šį gražų akmenį surado čia, savo gimtinėje, ir prakalbino pulciniškietis, buvęs Daujėnų seniūnas, Pasvalio rajono savivaldybės tarybos narys Vladas Vitkauskas, didelis savo gimtojo krašto patriotas. Jo rūpesčiu jau surinkti visi gražiausi akmenys Daujėnų seniūnijoje ir iškeliavo ten, kur gali priminti žymių žmonių gimtines ar palaidotus kaimus. Taip Pulciniškių kaimo Baginskų sodyboje atsirado paminklinis akmuo ir kryžius žymaus pulciniškiečio profesoriaus Broniaus Baginsko atminimui. Prie Baukų kaimo iškilmingai buvo atidengtas paminklinis akmuo, primenantis dailininko Petro Rauduvės gimtinę. Didžiulį akmenį Vladui Vitkauskui teko dovanoti Pasvalio miesto Kalno gatvės aktyviai bendruomenei, panorusiai įamžinti žmonių bendrystės idėją.
Prie Pulciniškių akmens. Iš kairės – pulciniškietis, buvęs Daujėnų seniūnas, Pasvalio rajono savivaldybės tarybos narys Vladas Vitkauskas, Pasvalio kraštiečių bendrijos pirmininkas prof. Rimantas Kanapėnas, Paulė Kanapėnienė, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas
Petraičių akmuo. Šis akmuo visada primins žinomo dailininko Petro Rauduvės gimtinę – Baukų kaimą
Prie akmens dailininko duktė Giedrė Rauduvaitė – Miknevičienė
Šalia Pulciniškių kadaise buvo Petraičių kaimas. Lyg ledynmetis per kaimus šliaužianti brutalioji melioracija nušlavė ir šį kaimą. Dabar jį teprimena didžiulis, Puntuko broliu vadinamas Petraičių akmuo, stovintis čia pat, kitoje kelio pusėje. Šis tikrojo ledynmečio paliktas riedulys ramiai tūnojo giliai įsmigęs į žemę mūsų sodyboje. I pasaulinio karo metais mano senelis Ignas Šimkūnas po juo buvo išsikasęs bunkerį. Būtų ramiai tūnojęs ir toliau, jei ne sovietinė melioracija. Melioratoriai buvo užsimoję jį susprogdinti, bet neįveikė. Tuomet giliai atkasę galingais traktoriais šiek tiek pavilko ir paliko prie kelio. Daujėnų seniūnijos vadovai vėliau gražiai sutvarkė aplinką, išgrindė takus, padarė lauko staliuką, suolelius pakeleiviams atsisėsti ir čia pat sužinoti, ką tas akmuo primena.
. Pasvaliečiai bene pirmieji Lietuvoje susirūpino išnykusių kaimų atminimo įamžinimu. 2011 m. įkurtas išnykusių kaimų parkas Deglėnų kaime. Tai pirmas toks parkas Lietuvoje. Daug dėmesio išnykusių kaimų atminimo įamžinimui buvo skirta 2016 metais įvykusiame pirmajame Pasaulio pasvaliečių suvažiavime. Priimta sutartis – įsipareigojimas „atkurti išnykusių kaimų, dvarų ir darboviečių, palivarkų, parkų, sodybų ir sodybviečių, malūnų, istorinių tiltų vietovardžius ir žemėlapius“. Sutartį – įsipareigojimą pasirašė Pasvalio kraštiečių bendrijos pirmininkas prof. Rimantas Kanapėnas ir Pasvalio rajono savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas. Išnykusių kaimų atminimui įamžinti buvo sudarytas organizacinis komitetas, kuriam vadovauja Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktorius Povilas Balčiūnas.
2017 m. įvykęs Pasvalio kraštiečių suvažiavimas kreipėsi į LR Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, Kultūros ministeriją siūlydamas surengti konferenciją dėl išnykusių kaimų atminimo įamžinimo. Drauge su Etninės kultūros globos taryba (pirmininkas Virginijus Jocys) tokia konferencija buvo surengta. Lietuvos vadovybė paraginta parengti įstatymų pataisas, leidžiančias vietovardžius oficialiai pripažinti Lietuvos nematerialiąja kultūros vertybe ir sustabdyti jų išbraukimą iš juridinių dokumentų. Konferencija paragino prie kaimų kultūrinio paveldo išsaugojimo prisidėti visas savivaldybes, seniūnijas, švietimo, mokslo įstaigas.
Gero žodžio nusipelno Pasvalio rajono seniūnijų vadovai, atskirų kaimų bendruomenės. Jų dėka buvo iškilmingai įamžintas ne vieno išnykusio kaimo pavadinimas. 2017 m. vasarą gausiai susirinkusi Raubonių kaimo bendruomenė iškilmingai atidengė paminklinį akmenį. Saločių seniūnijos vadovo Algimanto Mašalo rūpesčiu galingos technikos pagalba didžiulis akmuo buvo atgabentas iš Ąžuolynės kaimo laukų. Akmenyje iškalti 4 išnykusių kaimų pavadinimai. Vaškuose iškilo paminklas, kuriame surašyti visi išnykę buvusio valsčiaus kaimai. Seniūnijose sudaromi visų kaimų, išnykusių ir tebegyvuojančių, žemėlapiai, aprašomos jų istorijos, renkami žmonių prisiminimai. Nuolatinės paramos šiame darbe seniūnijos ir kaimų bendruomenės sulaukia iš Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Balčiūno, savivaldybės tarybos nario Algirdo Mulevičiaus, savivaldybės darbuotojo, istoriko Gražvydo Balčiūnaičio. Didelis darbas renkant medžiagą apie visus buvusio valsčiaus kaimus atliktas Daujėnų seniūnijoje rengiant „Versmės“ leidyklos leidinį – monografiją „Daujėnai“.
Atgal
.jpg)
(1).png)
