ISTORIJA
07.11. Lietuvos žemėlapis Romoje
Parengė istorikas, publicistas Juozas Brazauskas
2019 m. spalio mėn. su žmona ir dukra, vadovaujant kun. dr. Simui Maksvyčiui, lankiausi Romoje ir Vatikane. Apsistojome Villa Lituania. Kunigas S. Maksvytis surengė ekskursiją į Šv. Kazimiero lietuvių kolegiją. Ant sienos pamatėme didžiulį Lietuvos žemėlapį. Jo dydis 3 x 3 m. Sugrįžus į Lietuvą akyse dar stovėjo šis neišdildomas vaizdas. Prie žemėlapio fotografavosi ne vienas žymus Lietuvos valdžios atstovas, Popiežius Jonas Paulius II. Teko ir mums įsiamžinti...
Dabar galiu pateikti šio žemėlapio sukūrimo istoriją. Apie ją rašė išeivijos spauda, juo domėjosi a. a. lietuvis kartografas, rašytojas Algirdas Gustaitis (1916-2002). Jis 1994 m. man padovanojo savo parengtą knygą „Tikroji Lietuva“ (Čikaga, 1983). Knyga dedikuota tikintiems lietuvių tauta.
Šioje knygoje ir radau garsaus žemėlapio sukūrimo istoriją. Gerbdamas a.a. Algirdo Gustaičio atminimą, pateikiu žemėlapio kūrimo istoriją. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras dr. Jurgis Šaulys (1879-1948) buvo žinomas Lietuvos diplomatas, kultūrininkas. Jo rūpesčio dėka ir buvo parengtas įspūdingas Lietuvos žemėlapis ir piešiniai, vaizduojantys Lietuvą. Žemėlapį Algirdas Gustaitis Lietuvių Šv. Kazimiero kolegijos rektoriaus kun. L. Tulabos dėka pamatė Romoje 1968 m. liepos 29 d. ELTA Italijoje paėmė ir išleido spalvotus vaizdelius su Vytimi, Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo Akto tekstu; aiškinimai lietuvių, italų, anglų kalbomis.
.jpg)
Prezidentas Šv. Kazimiero kolegijoje Romoje prie Lietuvos žemėlapio, 2019 m. LR Prezidento kanceliarijos nuotr.
Nepriklausomybės akto signataras diplomatas J. Šaulys
Algirdas Gustaitis nenurimo ir pradėjo aiškintis žemėlapio parengimo istoriją. Ėmė susirašinėti su Kolegijos Rektoriumi, diplomatu Stasiu Lozoraičiu, K. Škirpa ir kitais asmenimis. 1931 m. rudenį Jurgis Šaulys, būdamas Romoje Lietuvos pasiuntiniu prie Šv. Sosto, susitarė su lietuvių dailininku Kaziu Urbu, kad nupieštų didelį Lietuvos žemėlapį. Tai buvo originalus darbas, sudarytas dr. Jurgio Šaulio. Bet šį darbą teko realizuoti dailininkui K. Urbui, talkinant bulgarui Cristofui. K. Urbas Romoje studijavo architektūrą. Darbas tęsėsi du metus. Dailininkas naudojosi Lietuvos Vyriausiojo Štabo išleistais atskirų vietovių žemėlapiais. Didingas žemėlapis pieštas ant sienos, pasilipus ant kopėčių. Dailininkas buvo kilęs iš Švainikų kaimo, Panevėžio apskrityje.
Žemėlapis buvo baigtas per du metus ir išsiųstas į Berlyną, kur jis kabėjo Lietuvos pasiuntinybėje. Diplomato duktė Birutė Šaulytė- Čečkienė liudijo, kad darbas buvo baigtas Berlyne. Ji nėra mačiusi jokių škicų nei juodraščių. Bet ji buvo per jauna visa tai prisiminti...
Antrame pasiuntinybės aukšte krito į akis kiekvienam atėjusiam į Lietuvos pasiuntinybę. Aliejiniais dažais nupieštas žemėlapis buvo įstatytas į didelių išmatavimų rėmus. Lietuvos diplomatas dr. Jurgis Šaulys didžiavosi žemėlapiu. Kitose diplomatinėse pasiuntinybėse jam nieko panašaus neteko matyti. Diplomatiniuose priėmimuose visi žavėjosi šiuo darbu. Vėliau dailininkas mirė džiova. Bet šiuo kūriniu save įamžino istorijoje. Žemėlapis buvo diplomato nuosavybė. Tuomet Jurgis Šaulys buvo Lietuvos pasiuntiniu Berlyne. Vėliau diplomatas persikėlė į Berną, kartu keliavo ir minėtas žemėlapis.
1938 m. gruodžio mėn. Jurgis Šaulys paliko pasiuntinybę, o žemėlapis liko kabėti ant sienos. Diplomatas siūlė Užsienio reikalų ministerijai nupirkti žemėlapį, bet 10 000 litų ministerijai buvo per dideli pinigai.
1940 m. sovietams užgrobus Lietuvą, iškilo grėsmė prarasti šį meno kūrinį. Lietuvos pasiuntinys Šveicarijoje Jurgis Šaulys pasiuntė diplomatą dr. Albertą Gerutį, Lietuvos pasiuntinybės Šveicarijoje sekretorių, išgelbėti žemėlapį ir jį atgabenti į Berną.
1948 m. spalio 18 d. mirus Jurgiui Šauliui, žemėlapis atiteko žmonai, našlei p. M.Salvatini. Ji gyveno Lugane. Kurį laiką žemėlapis buvo saugomas... sandėlyje. Kun. monsinjoras Mincevičius paprašė paskolinti žemėlapį ir laikinai perdavė Lietuvių kolegijai. Jurgis Šaulys buvo padaręs žemėlapio škicus, studijas ir paaiškinimus. Greičiausiai jie liko Jurgio Šaulio archyve. Diplomato archyvinius dokumentus nupirko Filadelfijos universitetas JAV.
1983 m. prelatas L.Tulaba Algirdui Gustaičiui rašė: „Apie žemėlapį, kuris yra pas mus, galiu tiek pasakyti: pieštas Romoje min. Šaulio užsakymu. Dirbo du dalininkai apie porą metų. Mes nupirkome iš min. Šaulio žmonos, kuri gyveno Lugane, Šveicarijoje. Tai įvyko prieš keliolika metų. Dydis 3 x 3 m. Aplinkui yra visi svarbesnių vietovių herbai“.
Algirdas Gustaitis turėjo to žemėlapio nuotrauką ir patalpino į knygą „Tikroji Lietuva“. Ši knyga yra retas egzempliorius, todėl dabar skaitytojas gali žinoti visą šio žemėlapio sukūrimo istoriją.
Atgal
.jpg)
(1).png)
