ISTORIJA
09.13. Tarp tiesos ir melo - Icchako Arado prisiminimai, keliaujant į Siono kalno viršūnę (1) Specialiai „Lietuvos aidui“ iš Čikagos
Violeta Rutkauskienė
Šių 2020-jų metų Vilniaus pavasario Knygų mugėje buvo pristatyta sovietų partizano Icchako Rudnickio/ slapyvardžiu Anatolijaus Kunickis, vėliau I. Arado, prisiminimų knyga „IŠ MIRTIES SLĖNIO Į SIONO KALNĄ”.
Kaip rašo spauda, I. Aradas – sovietų diversantas, vėliau Izraelio armijos brigados generolas, ilgametis Yad Vashem memorialo vadovas, prieš daugelį metų rašytuose prisiminimuose pasakoja apie savo išgyvenimus gimtajame Švenčionių mieste prasidėjus karui su nacistine Vokietija, prisimindamas kankinio gyvenimą gete ir savo patirtį karo metu, kaip būdamas labai jaunas (15-18 m.) paauglys, kovojo prieš vokiečius sovietų partizanų gretose, vertė vokiškų okupantų ešelonus, naikino priešų ginklus, degino jų sandėlius, žudė priešo karius ir okupantui talkinusius vietinius kolaborantus.
Papildydami lietuviškos spaudos pranešimus priminsime, jog Rudnickis/Aradas vertė ne tik vokiškųjų okupantų traukinius nuo bėgių, naikino priešų ginklus ar sandėlius, ir ne tik kovojo prieš nacius, bet, kaip jis pats rašo, taip pat prieš nacių kolaborantus -lietuvių buržuazinius nacionalistus– fašistus, o 1944-1945 m. milicijos/stribų būryje kartu su NKVD naikino Lietuvos partizanų (banditų) „gaujas“, siekusias atkurti laisvą nepriklausomą Lietuvą.
Šių metų pavasarį Lietuvoje Knygų mugėje pasirodžiusią senos knygos naują lietuvišką leidimą išleido leidykla “Margi raštai”, o knygą skaitytojams pristatė specialiai iš JAV atvykęs Milersvilio universiteto profesorius emeritas istorikas dr. S. Sužiedėlis, gerai pažįstantis I. Aradą nuo senų laikų , kuomet jie dirbo kartu OSI kaip konsultantai karo nusikaltėlių tyrimuose. Leidinys parengtas ir išleistas TARPAUTINEI KOMISIJAI NACIŲ IR SOVIETINIO OKUPACIJŲ RĖŽIMŲ NUSIKALTIMAMS LIETUVOJE ĮVERTINTI rekomendavus. Stebėtina, kam ši nauja laida, tos senai išleistos raudonojo diversanto sovietų raugo knyga staiga pasidarė taip reikalinga Lietuvai? Kuo ji aktuali po tiek metų, kodėl ji būtent išleista dabar ir kuo ji gali sudominti skaitytojus? Daugiau nei keista kompetentingos komisijos rekomendacija.
Trys laidos – melagysčių, klaidinančių fotografijų ir neįvykusių faktų
I.Rudnickio/Arado prisiminimai pirmą kartą pasaulį išvydo anglų kalba 1979 m. Jungtinėse Amerikos valstijose (Yitzhak Arad. The Partisan. New York, 1979). Knygą išleido, kaip rašoma, Holokausto muziejus, tada dar vadinamas “Holocaust library“ Niujorke. Šis pirmasis plačiai išplatintas pasaulyje leidinys yra iliustruotas ne viena tiesos neatitinkančia nuotrauka bei skaitytojus ir tyrėjus klaidinančiais aprašymais, tikrovėje nebūtais faktais, išgalvotomis ar nuo kitų pasiskolintomis istorijomis, prasimanymais, klaidingai parašytomis pavardėmis, Sovietų Sąjungos ir sovietų partizanų aukštinimu, Lietuvos ir lietuvių žeminimu ir niekinimu. Knyga yra tendencinga, šališka nukreipta prieš Lietuvą ir Lietuvos laisvės kovotojus bei jų siekius.
Icchako Arado knygos 1979 m. laida
Icchako Arado knygos 2020 m. lietuviškas vertimas
1979 m. knygos klaidinga iliustr. - Švenčionių žydai suvaryti į Poligoną. Žudynių vaizdas 1941 m. spalio 9 d. Knygos gale- klaidų atitaisyme rašoma: turi būti – Einsatzgruppen šaudomos moterys žydės. Fotografija ne iš Švenčionių Poligono, bet Liepojos geto Latvijoje. Nuotraukos iš Yad Vashem archyvo
Keliolika šimtų žydų iš Švenčionių traukiniu 1942 m. balandžio 9 d. buvo išvežti į Panerius ir nužudyti. Aš važiavau tuo pačiu traukiniu, ieškoti kontaktų su žydų pogrindžiu- rašo I. Aradas paaiškindamas foto. Klaidų atitaisyme gale knygos rašoma – turi būti – Jews in barbed freightcars on their way to death
Tai pavyzdys, kaip falsifikuojama istorija. Pirmuose dviejuose nuotraukose rodoma Švenčionių žydų tragedija naudojant Yad Vashem archyvuose sukauptas Liepojos žydų geto nuotraukas, o trečioje - nuotrauka iš Yad Vashem archyvų, kurią atskiri tyrinėtojai aprašo labai pagal savo poreikį. Rašant apie Danijoje vykdytą holokaustą, pažymima, kad tai danų moterys žydės, vengrų, kad vengrų žydės deportuojamos į mirties lagerius. I. Aradas, kaip matome iš aprašymo, pats pasivažinėjo šiuo traukiniu ir fotografiją pritaikė Švenčionių geto tragedijai atvaizduoti. Ir taip, 70 metų pasauliui rodant šias fotografijas, peršamas paniekinantis Lietuvos įvaizdis.
2014 m. pasirodė elektroninė knygos versija rusų kalba Izraelyje, papildyta paties I. Arado interviu, specialiai duotu žurnalistei Alai Borisovai. Šiame interviu rusakalbei Izraelio skaitytojų auditorijai I. Aradas patvirtino, kad viskas, kas jo atsiminimuose parašyta yra tiesa, ir jis neišsižada jokių aprašytų faktų (Ицхак Арад.От долины смерти до горы Сион. 1939 – 1948. Израиль, 2014).
Vienok, I.Aradas, pristatydamas lietuvišką versiją 2020 m. pavasarį Lietuvoje, skaitytojams knygos pradžioje rašo: - “Šiandien kai nuo knygos parašymo praėjo daugiau kaip 70 metų ir platesnė istorinė medžiaga tapo prieinama, kai kuriuos įvykius ir sąvokas matau kitomis akimis. Todėl siekdamas tikslumo šiame knygos leidime pakeičiau kai kurias formuluotes”. Išties, 2020 m. leidžiant lietuviškąją versiją knygoje padaryta kai kurių pakeitimų, pataisymų, panaudotos naujos iliustracijos, o senos neatitinkančios tiesos išimtos, tačiau bendra antilietuviška prisiminimų tendencija išliko nepakeista, neištaisyta daug klaidų ir netikslumų“ (Icchakas Aradas. Iš mirties slėnio į Siono kalną.Margi raštai, Vilnius, 2020.).
Prisiminimų knygoje I. Aradas greta aprašytų geto kankinio išgyvenimų nemažai vietos skiria sovietų partizanų veiklai nušviesti. Aprašyti tarpusavio partizanų santykiai, gyvenimas Baltarusijos ir Lietuvos miškuose, kova su vokiečiais, vykdomos pasipriešinimo operacijos, susidūrimas su vietiniais gyventojais ir jų organizuotais savisaugos būriais, dalyvavimas Girdėnų ir kt. lietuviškų kaimų baudžiamose akcijose, lietuvių partizanų naikinimas. 1979 m. laidos knygoje yra skyrius, kuriame I. Aradas aprašo savo veiklą NKVD baudžiamose daliniuose ir savo asmeninį dalyvavimą sunaikinant 250 lietuvių partizanų Rytų Lietuvoje, kovojančių už laisvą nepriklausomą Lietuvos valstybę (Arad, p.182). Lietuviškame 2020 m. leidime Arado veikla susieta su NKVD visiškai perdirbta, kad kuo mažesnis šešėlis kristų ant paties autoriaus generoliškų antpečių (Aradas, p.256). Vis dėl to kyla klausimas, kodėl visi tie, pataisymai nebuvo daromi 2014m. leidžiant rusišką knygos laidą Izraelyje. Yra įtarimas, jog šį pavasarį išleista knyga skirta tik Lietuvos gyventojams vidiniam naudojimui, o pasauliui paliekama sena klaidinga ir melaginga autoriaus pasakojimo versiją. Bendras knygos pobūdis yra tendencingas, ji parašyta prosovietiniu stiliumi, naudojant komunistinės ir sovietinės propagandos klišes, aukštinant ir mitologizuojant sovietų partizanus, jų veiklą, tuo pačiu iškeliant ir sureikšminant asmeninius Arado nuopelnus. Nevengiama naudoti išgalvotų istorijų, iškraipytų įvykių, vardų, netiesos.
Atgal
.jpg)
(1).png)
