VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

02 14. Ir sunkus tai buvo kelias

LLK dalyvis Eduardas Kovalskis

Deja, Vincas, prieš 10 metų suskambinęs „Varpu“,

Nesulaukė 20-ojo amžiaus,

Nes negailestinga giltinė nuslopino jo kvėpavimą,

Bet Jonas ir Vilhelmas, visais būdais,

Jau kopė Lietuvon, svajodami apie jos nepriklausomybę, valstybingumą.

Ir sunkus tai buvo kelias, nors ir nušviestas 1883 metais suspindusios „Aušros“, lietuviškų knygų platinimu Lietuvoje. Bulgarija, ir Vokietija nebuvo arti, ir tik iš Tilžės srūvantys kultūros upokšniai gaivino ištroškusių lietuvininkų širdis.

Neužmirštant Bielinio ir kitų knygnešių vardų, puoselėjusių lietuvišką kultūrinį paveldą, spaudą nuo 1864 m. uždraustais keliais.

O ir Lietuvoj lietuvišką spaudą atgaivinus, nebuvo lengvas metas, nes Vokietijai, Rusijai įsigalėjus Pabaltijo šalyse, buvo pažeistas žmogaus mentalitetas ir trukdė nepriklausomybės, valstybingumo atkūrimui.

Ir juo labiau Lenkijai panorus atkurti Lietuvoj Pilsudskio tėvoniją...

Bet tai jau praeitis, nes ne tik Basanavičiaus, Kudirkos, Vydūno, puoselėjusių tautinę dvasią iki nepriklausomybės atkūrimo, bet ir Lietuvos šviesuolių Smetonos, Klimo, Raštikio dėka, begalės pilietiškai nusiteikusių žmonių: Plechavičiaus, Škirpkos, Vileišio, Biržiškos, Žemaičio, Ramanausko, aukojusių savo gyvenimus ir kovojusių vardan Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės, sėkmė. Deja, tik 1990 metais, panašioje aplinkoje įgijusios ne tik visuotinį pripažinimą, bet ir Europos Sąjungos teises, sąlygojusias žmogišką orumą, tiesos, doros, laisvės įteisinimą, visapusišką saugumą.

Bolševizmas, suvokęs savo bejėgiškumą, beprasmiškumą, tapo oligarchine valstybe ir stengiasi ekonomiškai – energetiškai pajungi savo valiai Pabaltijo šalis.

Taip išnykus išgamų kolaborantų įtakai, Lietuva tapo lygiaverte Europos Sąjungos šalimi, nuo oligarchinės – bolševikinės vergijos kėslų saugoma NATO pajėgų.

Ir nors devyniasdešimties metų caristinės – bolševikinės vergijos naštos, slopinusios, panaikinusios lietuvišką raštą, dvasią, paliko Lietuvos žmonių sąmonėje, mentalitete vis dar kraujuojančią žaizdą, kurią tik ilgalaikės laisvės ir nepriklausomybės, valstybingumo pastangų įtakoje įmanoma nuslopinti.

Atgal