VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

08 03. Romų holokausto aukų atminimas Lietuvoje

Irena Tumavičiūtė

Autoritetingi žydų katastrofos tyrinėtojai Henry Friedlanderis, Raulis Hilbergas,  Normanas Finkelsteinas  teigia, kad Europos  čigonų aukų skaičius apytikriai proporcingas žydų aukų skaičiui.

Iš Vokietijos koncentracijos stovyklų labiausiai žinomas Osvencimo/Aušvico „čigonų lageris“.  1944 m.  naktį iš rugpjūčio 2-osios į  rugpjūčio 3-iąją Osvencime buvo nužudyta paskutiniai 2900 čigonų - vyresnio amžiaus žmonės, ligoniai, moterys ir vaikai.  2009 m. birželio 29 d. Europos tarybos  nutarimu  rugpjūčio 2-oji  paskelbta Tarptautine  romų holokausto aukų atminimo diena.

Minėjimo dalyviai klausosi Svetlanos Novopolskajos

Saulėtą 2012 m. rugpjūčio 2-osios dienos popietę Lietuvos čigonų bendrijos "Čigonų laužas" ir viešosios įstaigos Romų visuomenės centras kvietimu prie Panerių memorialo pora dešimčių Vilniaus romų ir būrelis jų bičiulių iš Lietuvos ir užsienio pagerbė Lietuvos romų holokausto aukų atminimą,Svetlana Novopolskaja, Romų visuomenės centro direktorė, priminė tragišką romų likimą Antrojo pasaulinio karo metais ir baisiąją rugpjūčio datą,  pabrėždama, jog jau penkti metai šią dieną stengiamasi į minėjimą Paneriuose atvežti kuo daugiau romų jaunimo.

Nuoširdžiai dėkodama atvykusiesiems, ji ypač apsidžiaugė svečiais - Kultūros ministerijos tautinių mažumų reikalų skyriaus , JAV ambasados ir JAV kariūnų  atstovais.

 Lietuvos čigonų bendrijos "Čigonų laužas" prezidentas Josifas Tyčina su dideliu jauduliu pasveikino susirinkusiuosius, palinkėjo visiems būti  budriems, kad nepasikartotų 1941, 1942, 1943 ir 1944 metų siaubas, kai buvo šaudomi civiliai vyrai, moterys ir vaikai ir kad nebūtų karo.

Istorikas Ilja Lempertas. Jono Česnavičiaus nuotraukos

Šių eilučių autorei, kaip lietuvei, buvo tikrai graudu klausyti, kaip J. Tyčina nedrąsiai kalbėjo, primindamas,  jog neįvykdytas praėjusiais metais dalyvavusių oficialių miesto valdžios atstovų pažadas įamžinti Lietuvos romų holokausto atminimą memorialinėje lentoje. (Gal todėl šiais metais į minėjimą neatvyko nė vienas miesto valdžios atstovas? - I.T.)

Stepas Visockas,  Vilniaus miesto Romų bendrijos pirmininkas, nuoširdžiai padėkojo svečiams, organizatoriams, kurie penkti metai  kartu su romais mini šią dieną, pasidžiaugė, kad romai apskritai turi galimybę paminėti šią datą, ir pakvietė kalbėti  Gražiną Sluško, Kultūros ministerijos tautinių mažumų reikalų skyriaus vyriausiąją specialistę.

Vienintelė Lietuvos ministerijų atstovė kalbėjo, jog ši diena primena ne tik romų tautos aukas, bet ir tai,  kad neturime būti abejingi  pasitaikantiems romų diskriminacijos atvejams, apskritai nepakantumui.

Gražina  Sluško, prisipažindama, jog ji, dar ne taip seniai sėdėjusi  gimnazijos suole, mokykloje nieko nebuvo girdėjusi apie romų holokaustą, nejučiomis metė sunkų akmenį į mokyklinių vadovėlių autorių daržą.

Baigdama viešnia priminė, jog ministerija kartu su Romų visuomenės centru planuoja  išleisti lankstinuką apie romų holokaustą ir tikisi, kad šis lankstinukas bus pirmasis žingsnis atkuriant istorinį teisingumą romų atžvilgiu.

Pakviesta kalbėti  Seimo nario Kazimiero Uokos padėjėja  Irena Buinickaite kreipėsi į susirinkusiuosius kaip Lietuvos tautininkų sąjungos atstovė.  Tautininkai jau penkti metai bendradarbiauja su romų bendruomenių atstovais. 

Grafas Rinkevičius,Stepas Visockas, JAV ambasados darbuotoja Giedra Gurevičiūtė-Demereckienė, Josifas Tyčina, Svetlana Novopolskaja, JAV  lietuvių visuomenės veikėjas Rimantas Dirvonis, JAV kariūnė Lena

Kalbėtoja paaiškino, kodėl tautininkų idealai ir siekiai sutampa su romų siekiais: tautininkai yra tie žmonės,  kurie išsaugojo savo tautinę atmintį, savo kultūrą. „Ta diena, kai pradėjote minėti savo tautos žuvusiuosius, jums  turėtų  tapti, ir jau tampa, savo tautos vienybės  ir pagarbos savo tautos istorijai, savo kalbai simboliu“, - kalbėjo Irena Buinickaitė. Kalbėtoja, kuri patarimu ar geru žodžiu yra padėjusi ne vienam romui, pasidžiaugė romų pastangomis išsaugoti savo istoriją, ir  pabrėžė, jog,  minėdami ir gerbdami savo praeitį, romai paskatins ir kitus atkreipti dėmesį  į  savo tautą.

Vilniaus Sąjūdžio atstovas Jonas Česnavičius supažindino su šios organizacijos pastangomis įamžinti ir pagerbti nacionalsocialistinės Vokietijos vykdyto Lietuvos romų holokausto aukų atminimą. Šiuo reikalu priimtoje Sąjūdžio rezoliucijoje buvo kreiptasi  į Lietuvos prezidentę, Seimo pirmininkę, premjerą, Seimą ir žiniasklaidą ir, be kita ko, reikalauta, kad būtų oficialiai pripažintas  Vokietijos okupacijos metais Lietuvoje vykdytas romų holokaustas, kad buvusios romų naikinimo vietos būtų pažymėtos memorialinėmis lentomis.

Priminęs, kad palaipsniui įamžinamas žydų holokausto,   Lietuvos  sovietinio genocido aukų atminimas, kalbėtojas apgailestavo, kad taip pavėluotai pradedama domėtis tragiška romų istorija.

Minėjime dalyvavo būrelis vienos JAV karo akademijos studentų savanorių, vadovaujamų anglų kalbos dėstytojo profesoriaus Kristopherio Colvino.

Kreipdamasis į susirinkusiuosius, profesorius papasakojo apie savo atvykimo į Lietuvą tikslus: jie praleis Lietuvoje šešias savaites mokydami anglų kalbos, kursai vyksta trijose grupėse, kuriose anglų kalbos mokosi eiliniai Lietuvos kareivėliai, moksleiviai ir atskiroje grupėje - romų šeimų vaikai. Josifas Tyčina nuoširdžiai dėkojo profesoriui ir kadetams už tai, kad jie nori padėti romams integruotis į Europą.

Vėliau bendraujant Josifas Tyčina didžiuodamasis supažindino su amerikiečiams renginyje vertėjavusiu Lietuvos romu Edgaru Arlausku, kuris mokėsi dainavimo meno Amsterdamo ir Anglijos konservatorijose.

Į susirinkusiuosius kreipėsi Lietuvos žydų kilmės istorikas Ilja Lempertas. „Atėjau pasakyti vieno dalyko - nebuvo žydų holokausto, nebuvo čigonų holokauso. Holokaustas buvo vienas. Jis prasidėjo,  kai dar prieš karą visos vienos valstybės jėgos buvo nukreiptos naikinti kitų tautybių žmones. Iš tikrųjų  blogai, kad Lietuvoje nieko nežinoma apie romų  holokaustą. Kitų šalių holokausto muziejuose kalbama ir apie romų holokaustą“, - kalbėjo istorikas.

Jis pabrėžė, jog dvi tautos  buvo atrinktos sunaikinti. Bet žinoma buvo tik apie vieną tautą, o kita telpa į būdinga dar sovietinių vadovėlių frazę „ir kiti“.

„Mes čia stovime didžiulėse kapinėse, kuriose palaidota 50-60 tūkstančių įvairių tautybių žmonių. Buvo žudomi niekuo nenusikaltę žmonės vien dėl to, kad jie buvo žydai, romai, kitų pažiūrų žmonės, apskritai kitokie“, - kalbėjo Ilja Lempertas.

Stepas Visockas pakvietė tylos minute pagerbti žuvusių romų atminimą.

Prie paminklo Panerių aukoms buvo padėti vainikai, gėlės.

Lietuvos valdžia abejinga nužudytų romų atminimui

Matant skausmingą mūsų tėvynainių romų norą, kad ir jų aukos būtų prisimintos, kad būtų puoselėjama jų istorija, ugdomas tautinis orumas, šių eilučių autorei buvo gėda dėl Lietuvos vadovų nenoro pripažinti nacių vykdytą čigonų/romų naikinimą.   Josifas Tyčina Seimo pirmininkei ir valdančiosios koalicijos frakcijoms prieš beveik dvejus metus yra įteikęs kreipimąsi, kad būtų pripažintas romų holokaustas. Ir štai šiandien prisiminti tragišką datą atėjo tik būrelis romų bičiulių. Panerių muziejuje kabo Trečiojo Reicho  laikų dokumentas, kuriame rašoma, kad  „Lietuvoje čigonų nelikę“.  Dokumentas pasirašytas 1942 m. liepos 13 d., antraisiais nacionalsocialistinės Lietuvos okupacijos metais. 

Liko tik tie, kurie galbūt atsitiktinai išsigelbėjo, sugebėję pasislėpti lietuvių šeimose, kaip  pavyzdžiui Josifo Tyčinos tėvas ir dėdė (visi kiti jo giminės buvo nacių sušaudyti). Josifo Tyčinos kreipimesi taip pat minimas Heinricho Himmlerio 1942 m. gruodžio 16 d. pasirašytas įsakas, kuriuo buvo numatyta visus to meto Trečiojo Reicho teritorijoje gyvenusius čigonus (ir iš mišrių šeimų) deportuoti į Osvencimą/Aušvicą  ir sunaikinti kaip mažumą. Ravensbriuko koncentracijos lagerio dokumentuose užfiksuota,  kad 1944 m. vasarą ten buvo sterilizuotos visos čigonės ir abiejų lyčių čigonų vaikai - nėra dokumento, kuris liudytu, jog kurioje nors koncentracijos stovykloje būtų šimtu procentų sterilizuoti kurios nors kitos  tautos kaliniai.

Rugpjūčio 2 d. Minėjime nebuvo nė vienos televizijos kameros, nė vieno radijo mikrofono. O vakare LRT parodė, kaip čigonų tabore buvo nukirsti medžiai, kad stebėjimo kameros galėtų nekliudomai fiksuoti, kas vyksta tabore. Dėl LRT nesistebėčiau - gegužės pabaigoje Vilniuje prie paminklo sovietinio genocido aukoms buvo prisiminti 1948 m. gegužės mėnesį „Vesna“ tremties metu daugiau kaip 40 tūkstančių į Sibirą ištremtų Lietuvos gyventojų, minėjime taip pat nebuvo nei kamerų, nei mikrofonų.

Apie romų holokausto minėjimą tylėjo ir internetinė žiniasklaida.  Užklausus Google apie romus, buvo „išmestos“  antraštės apie lavonus tabore, apie kvaišalų prekeivius, suimtus narkotikų platintojus ir panašiai.

Atgal