ISTORIJA
02 11. Vasario 16 – Lietuvos nepriklausomybės diena
2011 02 11
Raimundas Kaminskas
Raimundas Kaminskas neduoda ramybės biurokratiniuose rūpesčiuose paskendusiems valdininkams. Aktyviai dirbdamas Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininku, „Kovo 11 gatvės bendrijos“ prezidentu jis inicijuoja sprendimus, kurie kuria patriotinį, bendruomenišką ir pilietišką miestą.
Tarp tokių iniciatyvų - renginiai, skirti Lietuvos nepriklausomybės kovų 90-mečiui, moksleivių įtraukimas į akciją - uždegti žvakutes Kauno kapinėse už Lietuvos laisvę žuvusius karius, Tarptautinės antikorupcijos dienos minėjimas mokyklose ir savivaldybėje, siūlymas Kaune steigti įstaigą, kuri suteiktų būtiniausias paslaugas neblaiviems benamiams, siūlymai Kauno miesto parkuose, aikštėse, prie paminklų įrengti informacinius stendus, kuriuose būtų aprašyti svarbūs istoriniai Lietuvos, Kauno ir pasaulio įvykiai, kurie vyko Kaune, ir daugelis kitų. Keista, bet R. Kaminsko iniciatyvos nelengvai skinasi kelią. Sovietiniai simboliai dar tebepuošia Vytauto Didžiojo tiltą Kaune, Lietuvos himno giedojimas tam tikrose mokyklose kelia pašaipą, o sunaikinti Lietuvos savanorių kapai Vilijos parke, Žemuose Šančiuose dar nepradėti atstatinėti.
R. Kaminskas vienintelis 2011 m. sausio 1-ąją dieną Kaune inicijavo Lietuvos vėliavos dienos paminėjimą, o 2010 m. gruodžio mėn. buvo pakviestas LR Seimo Konferencijų salėje konferencijoje „Korupcijos prevencija – skaidrumo link” skaityti pranešimą ir pateikti siūlymus dėl korupcijos prevencijos įgyvendinimo. Ketvirtus metus Konstitucijos egzamine R. Kaminskas – tarp geriausių Kaune. Kur R. Kaminsko pilietinių iniciatyvų šaknys?
Lietuviškasis valstybinis pėdsakas
Sovietinės okupacijos laikais, 1983-ųjų vasario 15-ąją, moksleivis Raimundas Kaminskas ant Kauno 18-osios vidurinės mokyklos sienos rašė: „Vasario 16“, o ant netoli mokyklos esančios tvoros „Vasario 16 – Lietuvos nepriklausomybės diena“. Toli dar buvo iki nepriklausomybės aušros, o represinis aparatas tebeklestėjo. Per metus laiko KGB darbuotojai atsekė „kaltininką“, atliko kratą jo mokykliniuose daiktuose, kvietėsi į KGB pastatą Laisvės alėjoje, Kaune. Ten 16-metį klausinėjo, liepė rašyti pasiaiškinimą bei spausdintomis raidėmis pačiam parašyti net savo biografiją.
Sovietinėje mokykloje
Sovietinė mokykla veikė kaip represinių struktūrų ideologinis frontas, prižiūrimas KGB vykdė jų reikalavimus. Mokykloje R.Kaminską tam tikri mokytojai viešai pasmerkė pamokų metu, nes, anot jų, savo elgesiu jis užtraukė gėdą visai mokyklai. Būsimam abiturientui grasinta, kad visuotinai privalomą karinę tarnybą jam teks atlikti Afganistane (1984 metais buvo pats Afganistano karo, nusinešusio dešimtis tūkstančių gyvybių, įkarštis). Irapie studijas aukštojoje mokykloje nėra net ko svajoti. Kauno 18-osios vidurinės mokyklos (dabar Kauno Veršvų vidurinė mokykla) pedagogų taryboje „profilaktuoti“ du Visasąjunginei V. Lenino komunistinei jaunimo sąjungai (VLKJS) nepriklausantys moksleiviai – vienas jų R. Kaminskas. Priklausyti šiai „komjaunuoliais“ vadinamai sąjungai buvo savaime suprantamas dalykas. Nepriimti jaunuolių į šią sąjungą reikėjo rimtos priežasties – išskirtiniu nepažangumu arba politiškai motyvuotos neigiamos charakteristikos.
Priežasčių ir pasekmių ratas
LTSR KGB Kauno miesto skyriaus ataskaitoje LTSR KGB 5-ai tarnybai „apie kai kuriuos negatyvius procesus Kauno miesto ir rajono jaunimo tarpe 1984 – 1985 m.“ konstatuojama, kad „nacionalistinio pobūdžio užrašus ant mokyklos pastato ir mikrorajone užrašę du moksleiviai patarnauja mišioms Vilijampolės bažnyčioje, nepageidauja dalyvauti visuomeniniame darbe ir skleidžia nacionalistinius pasisakymus. Be to, išaiškinta, kad R. Kaminskui neigiamą ideologinę įtaką darė jo tėvas „Aido“ fabriko darbininkas, kilęs iš buožių šeimos, tremtas į tolimus šalies rajonus“. Štai ir nelojalumo sovietų valdžiai priežastis – išbuožintų tremtinių šeimoje išaugęs vaikas nė negalėjo tapti „standartiniu komjaunuoliu“, o ir auklėtas negalėjo būti kitaip.
Kaip rašoma Raimundo foto biografijoje „Viskam yra metas“, abiejų jo tėvų šeimos buvo ištremtos į Tomsko sritį atskirai. Pretekstas – R.Kaminsko senelių nedideliuose ūkiuose dirbo pora samdomų darbininkų, o teta ir dėdė iš tėvo šeimos pusės dalyvavo ginkluotoje partizanų kovoje prieš sovietų okupaciją. Tik grįžę iš tremties būsimi R.Kaminsko tėvai susitiko ir sukūrė šeimą. Nelengva jiems buvo įsidarbinti ir įregistruoti gyvenamąją vietą Kaune.
„Sovietmečiu mano šeimoje buvo klausomasi „Amerikos balso“ ir „Vatikano radijo“ laidų. Jos buvo suprantamos ne kaip propaganda, bet kaip Lietuvos valstybingumo sampratą formavęs objektyvus politinių, socialinių, kultūrinių įvykių analizės šaltinis. Būtent jie formavo mano antisovietines nuotaikas“, – „Lietuvos Aidui“ pasakojo R. Kaminskas, – „senelių bei tėvų man buvo įkalta į galvą, jog Lietuva, priklausydama SSRS, nėra laisva, nes Maskva ją 1940-aisiais klastingai okupavo. Su sovietų valdžios vykdytu lietuvių tautos genocidu per kalėjimus, lagerius, tremtį susipažinau anksti ir ne iš knygų.“
1986 m. pavasarį abiturientas ketino studijuoti, tačiau vos pasibaigus mokykliniams egzaminams, jis buvo pašauktas tarnauti į sovietinę kariuomenę.
Vertybės
Grįžęs iš privalomosios tarnybos sovietų kariuomenėje R.Kaminskas studijavo VDU, vėliau tęsė studijas sociologijos srityje KTU. R. Kaminsko disertacija, nagrinėjanti asocijuotų interesų grupių politikos tinklus Lietuvoje, yra aktuali ir šiandienos viešajai valdžiai, analizuojant jos vidinę aplinką. R. Kaminskas aktyviai dirba savo miestui, neleisdamas biurokratizmui užgožti tautiškumo šaknų, įtraukdamas jaunimą į pilietinės visuomenės kūrimą ir skatindamas meilę miestui.
Savo gyvenimu deklaravęs lietuviškumą/patriotiškumą sovietiniais metais R. Kaminskas siekia, kad Kaune ne tik būtų įamžintas istorinis atminimas, kad būtų skaidresnė viešoji valdžia ir toliau teigia, kad VASARIO 16 yra LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS DIENA.
Atgal
.jpg)
