VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

ISTORIJA

05 31. Lietuviai Shenandoah

Nijolė Kavaliauskaitė – Hunter

Shenandoah- indėnišku pavadinimu nedidelis miestelis, Pensylvanijos valstijoje, JAV. Per jį teka upė ir supa kalnai. Anuomet atvykėlių lenkų ši vieta buvo vadinama ,,Amerikos Šveicarija“, o lietuvių - Vilniumi. Kad susidaryti tikresnį vaizdą,  minėta vieta yra nutolusi 169 - erių kilometrų atstumu nuo Filadelfijos. Jis įsikūręs antracito anglies regione, miškingoje Pensilvanijos valstijoje. Būtent antracito poreikis ir užsidirbti pinigų užplūdusių žmonių srautas, nuėmė šio miestelio augimą.

Apie atracito atradimo istoriją šioje vietovėje yra sukurta legenda. Ilgai keliavęs, pavargęs medžiotojas vardu Necho Allen ant ,,Broad mountain“ kalno trumpam užnūdo. Minėto kalno kloduose tuomet slypėjo antracito ištekliai. Tačiau tučtuojau pabudo, nes regėjęs didelį gaisrą. Liepsnojęs laužas stovykloje įtakojo pranašišką sapną. Jis sapnuojančiajam sukėlė vizijas apie galimą anglies atsiradimą Schuykill rajone.

Lietuviai Shenandoah

Kuomet bituminė anglis buvo atrasta Amerikos pietuose, jo pradėta ieškoti šiaurėje. Tai pastūmėjo Civilinio karo (1861-1865) pradžia Amerikoje. Šaliai reikėjo kuro. 1862 metais buvo atidaryta pirmoji anglies kasykla mietelyje Shenandoah. Pirmieji šachtose darbuotis atvyko anglai. Vėliau iš Velso, jau turintys darbo patirtį šioje srityje. Juos atsekė vokiečiai ir airiai. Tuomet pasipylė srautas iš Rytų ir Pietų Europos šalių, tame tarpe lietuviai, lenkai, slovakai. Industrializacijos pradžia suteikė lietuviams galimybę transformuotis iš valstiečio į pramonės darbininką. Tai sudarė galimybę pagerinti finansinę padėtį bei pamiršti blogo derliaus padarinius, badą, žudančius, nepakeliamus mokesčius Lietuvoje, palaidoti mintis apie visą gyvenimą būti baudžiauninko kailyje. Praeityje airiai kentėjo nuo geležinio Angliškos karūnos kumščio, lietuviai nuo Rusiškojo caro.

Amerikietiškieji ,,baronai – plėšikai“, t. y. magnatai, tuomet kontroliavę nacionalinius resursus ir valstybės palaikomi žmonių skriaudikai, sukčiai atidarydami anglies kasyklas sukūrė darbo vietas nekvalifikuotiems ir neapsišvietusiems emigrantams iš viso pasaulio. Jie išsiuntinėjo savo pasiuntinius į engiamus kraštus, tvirtindami, kad čia šaligatviai auksu švyti. Patikėję paskalomis,  į šią vietovę pradėjo plūsti  pasirengę raškyti auksą žmonės. Padirbėję kurį laiko tarpą, jie sukrovė didelius turtus ,,baronams – plėšikams“, būtent: 1820 metais anglies buvo iškasta  357 tonos, 1880 metais jau 23, 5 milijonų tonų. Kad turėtų galimybę dirbti sveikatai pavojingą darbą, - šachtose, lietuviai plaukė dvokiančiuose laivuose, miegojo ant primenančių lovas plačių lentynų, keli žmonės dalinosi sąlygas ir reikalavimus neatitinkantį apartamentą. Siekdami pagerinti kelionės kokybę, 1882 metais JAV kongresas išleido ,,Keleivių pervežimo įstatymą“ . Tik tuomet buvo pagerintos atvykstančiųjų sąlygos.

Šiaurinis, Pensylvanijos valstijos miestelis Shenandoah, tapo lietuvių traukos vieta. Jie į jį  pradėjo keltis  1880 metais. Tuomet ši vietovė įgavo pavadinimą ,,Vilnius – Šiaurės Amerikoje“. Netrukus ši vieta tapo dideliu  metropoliu,  tankiai apgyvendintu žmonėmis iki tol, kol viešbutyje įvyko didelis gaisras, kuris pelenais užklojo puse miestelio.  Tai įvyko 1883 lapkričio 12 dieną. Daugelis žmonių neteko darbo ir gyvenimui skirtų vietų.  Kai kam teko viską pradėti iš naujo.

Nesukūrę šeimų lietuvaičiai, ekonominiais sumetimais, gyveno mažuose medžioklei skirtuose nameliuose arba šachtų papėdėse įkurtuose nameliuose, kiti įsikūrė bendrabučius primenančiuose svirnuose.

Kad jaustų tautinę vienybę, atvykėliai ėmėsi kurti savo poreikiams židinius, kaip bažnyčias, steigti vaikams mokyklas, kuriose galėtų mokytis gimtosios kalbos bei tautos tradicijų, tautinio šokio pagrindų. Statistiniai duomenys rodo, kad Shenandoah 1930 metais gyveno 22 tautybių gyventojai bei  buvo pastatytos 22 bažnyčios ir viena sinagoga.

Atvykėlių srautas buvo sustabdytas tik tuomet, kuomet 1921 metais buvo išleistas įstatymas bylojantis sumažinti atvykėlių srautą. Jame numatyta iki 3 procentų sumažinti kiekvienos tautybės atvykėlių skaičių. Skaičiuojant buvo vadovaujamasi ankstesniais gyventojų surašymų duomenimis. 1924 metais buvo išleistas dar griežtesnis atvykėlių srauto sumažinimo aktas. Tai lietė piliečius atplaukiančius iš Rytų Europos šalių. Bet nelietė tų, kurie ketino atvykti iš Lotynų Amerikos. Šio akto paskelbimą įtakojo anti - emigracinės nuotaikos atvykėlių atžvilgiu. Prasidėjęs 1890 metų srautas buvo ženkliai išaugęs.

Manoma, kad XIX pab. ir XX a. pradžioje sieną kirto 300,000 lietuvių. Tačiau tai nėra tikri duomenys, nes surašant gyventojus, surašinėtojai neįžvelgė didelio skirtumo ir lietuvius sutapatino su rusais, lenkais ar net ukrainiečiais.

Vykdami į Ameriką, lietuviai nesiruošė  ,,suamerikonėti“.  Jie ketino pagyventi laikinai, tol, kol užsidirbs pinigų ir tuomet grįžti į laisvą Lietuvą. Anuomet Lietuva buvo po Rusijos padu ir grįžus grėsė būti paimtam į rusų armiją dvidešimt penkeriems metams. Pagal paskelbtus duomenis, 30 proc. emigrantų iš Rusijos provincijų kaip Lenkijos ir Lietuvos iš tikro pasiekė namus.

Lietuviška šventė

Gyvenant Shenandoah įvairių tautybių žmonėms, buvo švenčiamos ne tik bendros kalendorinės šventės kaip Kalėdos, Velykos, bet ir tautinės. Svarbiausia airių šventė buvo Šv. Patriko diena. Lietuvių dienos šventė buvo švenčiama  Rugpjūčio 15 – ąją. Tai – katalikiškas festivalis žinomas kaip ,,Žolinė“ arba Šv. Megelės Marijos dangun ėjimo šventė“.  Lietuviai prisiruošdavo maisto, kuris buvo tikrai gardus. Jo savitumas minimas anuomet gyvenusių žmonių šaltiniuose. Lietuviški kiaulienos mėsos kukuliai tešloje -  ,,bandukės“ buvo vieni iš pačių populiariausių patiekalų. Ruginė duona , vadinam ,,rugieni duonas“ – žavėjo valgytojus neįprastai kieta pluta. Labai mėgiamas patiekalas ,,kugelis“, jiems priminė didelį blyną. Skirtumas tas, buvo kepamas krosnyje, bet ne ant ugnies. Pardavimo centre buvo parduodami lietuviški gardumynai kaip ,,mesini deshros“ t. y. lietuviška dešra, o bulvinės dešros (vėdarai) ,,bulvini deshros“, charakterizuojamos kaip vamzdyje esanti nesąmonė. Lietuviai mėgo sriubas. Jų valgymas buvo tapęs tradicija. Yra minimos: „Shalti barsciai“ – šalta raudonų burokėlių sriuba. Kitos jau įprastesnės kaip: ,,kopūstai sriuba“, ,,lapienai“ ( špinatų sriuba). Aplinkiniai teigė, kad lietuviai mokėjo pagaminti gardžius ,,ogurkai“, kuriuos charakterizavo kaip marinuotus krapuose. Visi patiekalai jiems priminė Rojų ant Žemės. Garsus lietuviškas gėrimas arba Rytų Europos eliksyras  antracito rajone, buvo vadinamas „boilo“. Lietuviškas pavadinimas būtų "Krupnickas“. Ir po šiai dienai jis neprarado populiarumo. Amerikiečius jis žavi neįprastai autentišku skoniu.

Ir iki šiol menami lietuviški ,,margučiai“. Jie charakterizuojami kaip kietai virti kiaušiniai, su dekoracijomis Velykų progai.

Atgal