VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

2019-09-13
Jei rinktume populiariausius lietuviškus patiekalus šiuolaikinėse viešojo maitinimo įstaigose, į „prizines vietas“ neabejotinai pretenduotų bulvinis kugelis. Apie kugelio (kaip patiekalo) ir jo pavadinimo ištakas gastronomijos tyrinėtojų spėliojama įvairiai. Tradiciškai, kugelio pavadinimas siejamas su vokišku žodžiu „kugel“, reiškusiu „rutulį“. Plačiau
2019-09-13
.. 1918 m. spalio 21 d. Lietuvos Valstybės Tarybos nariai Antanas Smetona, Jurgis Šaulys, Justinas Staugaitis, Jokūbas Šernas, Juozas Purickis,  Martynas Yčas ir Augustinas Voldemaras,  vykdami iš Šveicarijos į Lietuvą, sustojo Berlyne. Plačiau
2019-09-06
1918 m. atsikuriant nepriklausomai Lietuvos valstybei, Vydūnas rašo laiškus jos valdžiai, straipsnius į spaudą. 1918 m balandžio 10 d. laiške iš Tilžės Lietuvos Tarybos pirmininkui Antanui Smetonai tarp palinkėjimų ir patarimų dėl ateities jis pranašauja: Lietuva yra šalis, kurioje žmogus tikrąjį žmoniškumą labai aukštai stato. Todėl ir galima Lietuvos ateitimi tikėti. Amžinoji Apvaizda yra pasirinkusi Lietuvą aukštam uždaviniui(Lietuvos aidas, 1918 m. balandžio 19 d.). Plačiau
2019-09-06
1999 m. minėjome 60-metį, kai du baisiausi XX amžiaus diktatoriai Hitleris ir Stalinas karpė Europos žemėlapį, dalijosi tarpusavyje tautas ir valstybes, paskui okupavo jas ir rengė jose genocidą. Tos kruvinos diktatorių peštynės nusinešė daugiau kaip 50 milijonų gyvybių. Kodėl taip atsitiko? Šį klausimą aptariame su žinomu istoriku, žurnalistu Vincu Trumpa. Pokalbis buvo transliuotas per Lietuvos radiją 1999 07 23 laidoje „Pasaulis ir Lietuva“. Plačiau
2019-09-07
Penki kilometrai iš Mažeikių Ežerės kryptimi – Buknaičių kaimas, prigludęs prie Vadakties upės (Ventos intako), skiriančio Lietuvą nuo Latvijos. Jau prieš karą abipus valstybių sienos stovėjo muitinės. Lietuviškoje pusėje medinis pastatas neišlikęs, o latvių pusėje – ligi šiol stovi dargi su memorialine lenta, skelbiančia, kad šiame pastate 1945 m. gegužės 8 d. hitlerininkų Kuršo grupuotė pasirašė besąlygišką kapituliaciją. Plačiau
2019-08-31
Knygoje faktais įrodyta, kaip Vokiečių ordinas, kryžiuočiai riteriai diegė ne svetimą prūsams ir kitiems baltams iškreiptą religiją (neva krikščionybę), o užkariavo jų žemes (kraštą pavadino Prūsija – Preussen), laisvus gyventojus pavertė baudžiauninkais; objektyvūs vokiečių istorikai baudžiavą Plačiau
2019-08-24
Karolis Podčašinskis (1790–1860 m.), Vilniaus vėlyvojo klasicizmo atstovas, Lauryno Gucevičiaus mokinys, dvarų projektus rengė 1824–1828 m. Vienas žinomiausių jo darbų – Tuskulėnų rūmai Vilniuje Plačiau
2019-08-24
Vydūno laimė, kad 1891 m. susituokė su pedagogo, istoriko, kraštotyrininko Alberto Fiulhazės (Fülhaase) artima giminaite (galbūt dukra) Klara. Kaip įžvalgiai rašo V. Bagdonavičius, dėka jos didžiulio pasiaukojimo Plačiau
2019-08-24
Zubovai aktyviai rėmė lietuvišką veiklą ir patys joje dalyvavo, tuo laiku Šiauliuose prasidėjo lietuvių tautinis atgimimas. 1831 m Šiaulių kautynėse apie 1500 sukilėlių bei Raseinių apskrities pėstininkų ir raitininkų nugalėjo Rusijos kariuomenės Šiaulių įgulą. Plačiau
2019-08-20
Kiekviena tauta siekia išsaugoti savo laisvę, garantuoti  laisvą ir saugią raidą. Aukščiausias tikslas – nacionalinis saugumas Mūsų Konstitucija įpareigoja kiekvieną pilietį užpuolimo metu  ginti valstybę. Pagal  Nacionalinių saugumo  pagrindų įstatymą saugumą užtikrina rengimąsi visuotinam ginkluotam ir neginkluotas pasipriešinimui. Yra priimtas Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo įstatymas. Plačiau
2019-08-10
Šiauliai – istorinė baltų žemė, šiaurės Lietuvos regiono mokslo, kultūros, pramonės ir turizmo centras. Miestas išsidėstęs tarp Rekyvos bei Talkšos (Telkšvos, Talšos) ir Ginkūnų ežerų, pastatytas Mūšos ir Ventos upių takoskyroje, rytinės Žemaičių aukštumos papėdėje. Šiauliai – didelis svarbių geležinkelio ir kelių mazgas, kuriais galima palaikyti prekybinius ryšius su Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos miestais, Latvijos uostais ir Prūsija (Vokietija). Miestas stovintis ant Žemaitijos ir Aukštaitijos ribos. Plačiau
2019-08-09
Kaip apibendrina knygos autoriai, Vydūnas atskleidė pačią žmogaus ir tautos esmę, tuo įnešdamas fundamentalų indėlį į teorinį tautos fenomeno pagrindimą, įtikinamai parodė, kad tautos gyvybė slypi jos kultūroje, jos kūrybos galių raiškoje. Praktinio veikimo ir skelbtų idėjų vienovę įkūnijęs Vydūnas yra labai artimas Mahatmai Gandžiui. Plačiau
2019-08-09
Šiandien didžiuojamės ir džiaugiamės prieš 30 metų Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių (tuomet dar buvusių pavergtomis) organizuotu Baltijos keliu, nukreiptu prieš SSRS okupaciją. Šis kelių milijonų žmonių susikabinimas rankomis išreiškė jų vieningą mąstymą ir lūkesčius, o nematomas jų širdžių plakimas veržėsi į Laisvę. Tai buvo atvira trijų pavergtų tautų paraiška jų Nepriklausomybei, kurią subrandino tose tautose per ilgus negandų metus rusenanti rezistencinė dvasia prieš okupantus. Plačiau
2019-08-09
„Bunda jau Baltija...“ Šie neįmantrios dainos žodžiai iki šiol skamba ausyse, žadina sielos virpesį, jaudina iki žmogiškųjų gelmių, o „Baltijos kelio“ vaizdai užgniaužia kvapą... Jau ne kartą ieškau atsakymo į nuolatinį klausimą: kas tuos du milijonus sujungė, kodėl jie plūdo į daugiau kaip 600 km grandinę nuo Vilniaus iki Talino? Kodėl jie grūdosi automobilių spūstyse, žmonių minioje, kad išsirikuotų kažkur nuo ramunių pabalusiuose Lietuvos laukuose, kad pademonstruotų galingą baltijiečių vienybę? Plačiau
2019-08-09
Džiaugiuosi galėdamas pristatyti patrauklią savo išvaizda ir gilią savo turiniu mokslinę knygą Mažosios Lietuvos ir lietuvininkų fenomenas. Jospavadinimu tapo Mažosios Lietuvos istoriko enciklopedisto dr. Algirdo Matulevičiaus ne kartą akcentuojama mintis, kad Mažosios Lietuvos ir jų etninių gyventojų lietuvininkų fenomenas yra ne tik Europos, bet ir pačių lietuvių dar iki galo nesuvoktas ir neįvertintas istorinis reiškinys. Tie, kurie jau yra nors kiek pasidomėję Mažąja Lietuva, turbūt, jau įsidėmėjo dr. Algirdo Matulevičiaus pavardę. Plačiau
2019-08-06
Šiandieninis Luckas yra administracinis Voluinės srities centras, kuriame gyvena apie 215 tūkstančių gyventojų. Jame daug žalumos, parkų ir aikščių, daug kur viešosiose erdvėse gaivinančiai trykšta fontanai. Mieste gausu mažosios architektūros elementų, meniškų skulptūrų, o ūksminguose pėsčiųjų bulvaruose iki  vėlumas nestinga pavaikštinėti išėjusių miestiečių bei turistų.  Plačiau
2019-08-06
Dailės muziejaus lankytojus turėtų sudominti turtinga LDK didikų portretų kolekcija. Norintiems daugiau sužinoti apie Voluinės žemių, Lucko pilies ir miesto istoriją bei jos valdovų lietuvišką genealogiją, rekomenduočiau pasinaudoti giliomis istorijos žiniomis nustebinusio pilies gido paslaugomis.  Plačiau
2019-08-06
Turbūt dauguma mūsų pirmą kartą  Voluinės vardą išgirdo dar vaikystėje per Lietuvos istorijos pamoką. Šią dabartinės Ukrainos teritoriją, kurią kadaise ne vieną šimtmetį valdė iš Lietuvos kilę valdovai ir dabar vis dažniau atranda susiruošę kelionėn mūsų tautiečiai. Pažintinių kelionių kryptis į Vakarų Ukrainą žadina mūsų susidomėjimą dar ir todėl, kad ir šiandien čia dar galima atrasti pakankamai daug mūsų  bendros istorijos pėdsakų. Plačiau
2019-08-03
Neseniai išleista Vydūno draugijos įkūrėjo, ilgamečio pirmininko (dabar – garbės pirmininkas) dr. Vaclovo Bagdonavičiaus ir aktyvios vydūnietės prof. dr. Aušros Martišiūtės – Linartienės kapitalinė monografija Vydūnas Plačiau