VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

2014-02-17
O žudynių fotografijos buvo demonstruojamos raudonomis ir juodomis medžiagomis drapiruotoje salėje. Vitolis su broliais parodoje apsilankė kelis kartus. Plačiau
2014-02-14
Prieš gerą dešimtmetį buvo sunku įsivaizduoti, kad didieji vokiečių dienraščiai Rusijos imperijos ir jos komunistinės įpėdinės vykdytą ištisų tautų naikinimo politiką pavadintų genocidu. Spaudoje ir konferencijose buvo piktinamasi „dviejų genocidų teorija”, nors ne taip tūžmingai, kaip tai daro liberalų sąjūdžio žmogus Leonidas Donskis. Plačiau
2014-02-11
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos valstybės Taryba po ilgų carinės Rusijos priespaudos metų paskelbė atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pagrindais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje. Plačiau
2014-02-11
Skiriu Ukmergės A.Smetonos gimnazijos moksleiviams Plačiau
2014-02-07
Iš lomos keliuku pakilęs, jau matydavo Kopūstėlių kaimo medžius. Pirmoji troba kaimo dešinėje, nuo Žemaitkiemio pusės, buvo Vitolio tetulės Onos, vyriausiosios jo motinos sesers Onos Skuodienės, vėliau, jos vyrui Petrui ilgai iš Kanados negrįžtant, Taraškevičienės, kuri čia gyveno su dukra Onyte-Anciūte, vyriausiąja Vitolio pussesere, nustebusiomis akimis užgimusia, ir sūnumi Kaziu, trimis metais už Vitolį vyresniu jo pusbroliu. Plačiau
2014-02-04
Jeigu norėdavai ten nueiti, turėdavai apie tai mamai pasakyti, jos leidimą gauti. Mama sumuštinį ir šaltos giros iš rūsio atnešusi, į popierinį maišelį įdėdavo, žinojo, kad ten jis užtruks. Aerodromo pievos pakraštyje sugulę vaikai žiūrėdavo, kaip kyla ir leidžiasi lėktuvai, ką jie ore išdirbinėja – ginčydavosi, šūkaudavo, spėliojo ir svajojo. Vitolis vien iš garso galėjo pasakyti, koks ten lėktuvas padebesiais skrenda – Anbo, Glosteris ar Devotinas. Kartais pasitaikydavo progos matyti, kaip kapitonas Rimas visokias figūras ore su savo lėktuvu raito, vaikai spėliodavo, kaip ta figūra vadinasi. Plačiau
2014-01-21
Ankstyvą, tamsų ir šaltą kovo dvidešimtosios rytą, į septynioliktojo namo Liepų alėjoje buto duris, beldė pranašumo bildesiu, kuris nuvilnijo sienomis, pasiekė miegamąjį ir mus visus prikėlė. Motina nemiegojo, ji to nerimastingai tikėjosi. Pašoko iš lovos, užsimetė drabužį ir nuskubėjo prie priebučio durų. Plačiau
2014-01-15
Klaipėda – Lietuvos vartai į Baltiją ir į pasaulį lietuviams gyvybiškai brangus. Kraštas po ilgų netekties amžių 1923 m. sugrįžo prie tautos žemės. Plačiau
2014-01-10
Amerikoje dar iki šiol menama, kad lietuviai ir lenkai kartu pasistatę bendras bažnyčias JAV esančioje Pennsylvanijos valstijoje, nesutarė kokia kalba mišias laikyti. Lenkai mielai paėmė lietuvių paaukotus pinigus, bet po bažnyčios pastatymo, ją įregistruodavo kaip lenkiškąją. Plačiau
2013-11-29
Apie tarpukario Lietuvos kariuomenės kareivinių gyvenimą bylojantis I-ojo gusarų pulko karių rankraštis-dainynas, greta aprašomų kareivinių gyvenimo nutikimų ir jausmų, primena ir ano meto visuomeninius politinius įvykius bei nuotaikas. Plačiau
2013-11-23
Lietuvos skautų sąjungos tunto „VALDOVŲ RŪMAI“ Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės armijos generolo inžinieriaus Kazimiero Simonavičiaus-Simonaičio draugovės skautai sveikina Lietuvos kariuomenės eilinius karius ir vadus su 95-siomis atkurtos Lietuvos kariuomenės metinėmis ir linki visada būti pasiruošusiais apginti savo Tėvynę Lietuvą ir Europą. Plačiau
2013-11-23
1945 metų pradžioje sąjunginės Vakarų valstybių pajėgos jau baigė Vakarų fronte triuškinti Hitlerio armijas, artėjo prie Elbės. Iš rytų tarybinė armija jau buvo persiritusi per visą Rytų ir Centrinę Europą, per Budapeštą ir Belgradą, artėjo prie Potsdamo, Drezdeno, Berlyno, išėjo prie Oderio. Vermachto pajėgos buvo demoralizuotos, išskaidytos, praradusios vieningą vadovavimą, apsupamos masiškai kapituliavo. Plačiau
2013-11-15
Ne tik Nalšios krašte sklando pasakojimai apie kunigaikštį Daumantą. Bet, greta jo legendų apie žygius ir turtus pasigirsta atodūsis dėl jo pasitraukimo iš tėviškės. Neramu, nes tai siejama su karaliaus Mindaugo ir karalaičių Ruklio (Gerstuko) bei Rupeikio žūtimi. Lapkričio 14 d. vis prisimenama jog 1263 m. vėlyvą rudenį Lietuvai buvo suduotas skaudaus smūgis. Plačiau
2013-11-12
Po 1863 m. sukilimo iš Užpalių valsčiaus, Utenos apskrityje, į Sibirą ištrėmė 59 šeimas. Lietuvos istoriniame archyve saugomi carinės valdžios valdininkų sudaryti tremtinių sąrašai, kuriuose nurodyti tremiamų asmenų vardai, pavardės, jų amžius. Lietuvos centriniame archyve yra iš Samaros gubernijos  1922 m. į Lietuvą grįžusių šeimų prašymai sugražinti jiems iš kolonistų savo tėvų ir  senelių žemes. Remiantis šiais ir kitais archyviniais šaltiniais šioje publikacijoje aprašysiu tik dviejų Užpalių valsčiaus tremtinių pusbrolių Būgų šeimos istoriją, prasidėjusią prieš 150 metų ir besitesiančią  iki mūsų dienų. Likunčių kaime po 1863 m. sukilimo tuščios liko dviejų Būgų sodybos. Pirmoji Liudviko Būgos, kurio 22,81 dešimtinių ūkyje apgyvendino stačiatikių Andriejaus Rutkovskio – 4 asmenų ir Ignatijaus Visockio  - 3 asmenų šeimas. Plačiau
2013-11-04
Mokslui bei kalbotyrai aiškinantis tautos kilmę būtinas ir visai kitoks kur kas realistiškesnis ir sudėtingesnis baltų kultūros bei jų kalbų susidarymo modelis su abejų pirmojo poledyninio migravimo krypčių protėvynėmis iš Madleno bei Svidrų kultūrų – atitinkamai nuo Oderio pabaltijo bei priekarpačių regionų bei vėlesnėmis stipriomis keramikos, žemdirbystės ir gyvulininkystės bei metalų įvaldymo technologijų kaip ir kitų kultūrinių slinkčių – pvz., prieuralės „kurganų“ įtakomis. Plačiau
2013-10-29
Paslaptinga, nežinomos kilmės piktų gentis turėjo galimybę būti Europos žemėlapyje vietoj dabartinės Škotijos, tačiau taip neįvyko dėl normanų įsiveržimo ir karų su škotais, nutrynusių piktus iš istorijos dar IX-Xa. Mokslininkai Mailsas Dilonas ir Nora Čedvik teigia, kad piktų pasižymėjusių originaliu, estetiškai tobulu menišku stiliumi, atsiradimo ir kalbos paslaptys lig šiol yra neatskleistos, nors jie romėnų tekstuose pasirodė pakankami vėlai – nuo III-IV amžių sandūros, iš 297 m. Eumenijaus panegirikos. Plačiau
2013-10-25
Šiais metais pasirodžiusios dvi knygos apie Šveicariją – J. Survilaitės „Pašnekesiai su Helvecija“ ir V. Plečkaičio „Šveicarija, kurios nepažįstame...“, vėl paragino prisiminti šią Lietuvai draugišką Alpių šalį. Plačiau
2013-10-11
Paveldimos, o esant būtinybei ir skiriamos, valstybių valdovų pareigybės istoriniai vardai Europoje gali atskleisti svarbius diplomatinius derybinius momentus bei vykusiais politines intrigas nuo seniausių laikų iki šių dienų. Tų vardų būta visokių. Jų įvairovėje ir lietuviškas kunigaikštis giminingas anglų king verčiamam mūsuose į karalių, germanų „kionigui“, kilusiam iš senosios formos *kuning bei slavų kniazj. Romėnų valdovui – jų karaliui naudotas lotyniškas žodis rex, turintis aisčių žemėse atitikmenį – rikis, o karalienei - regina. Graikiškoje karaliaus įvardijimo tradicijoje yra „bazilėjus“, iš kur kilę ir slaviški vardai – Vasilijus. Slavai valstybės valdovui, kaip ir germanai savo karingam valdovui naudojo ir caro, kaizerio įvardijimus, kilusius nuo Cezario. Gi pats karaliaus pavadinimas yra pakankamai vėlyvas, nes jis radęsis iš frankų valdovų karolingų-merovingų dinastijos, siaubusios aplinkines žemes VIII-X a. mėgdžiojimo. Plačiau
2013-10-04
XX a. pradžioje kovų už nepriklausomybę metais lietuvių kariai Širvintų mūšyje atrėmė lenkų agresiją. To meto dainose .skambėjo begalinė meilė savo kraštui, karių narsa. Žūtbūtinėje kovoje kritusiems krašto gynėjams Laisvės kovų dainų rinkinyje (redaktorius Jonas Aistis 1962 m.) dainoje „Jūs žuvot už laisvę“ išaukštinta garbingos kovos aukos: „Per amžius lietuviai minės jus dainoj, / Garbė jus lydės amžinai“. Plačiau