VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

2019-09-28
  LR Seimas paskelbė 2019 metus Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metais. Šiais metais  sukanka 145 metai, kai gimė ir 100 metų, kai buvo išrinktas  vienas iškiliausias  Lietuvos visuomenininkas, intelektualas ir  modernios valstybės kūrėjas, Vasario 16-osios Akto signataras, pirmasis Lietuvos  Valstybės  Prezidentas Antanas Smetona. Plačiau
2019-09-27
1941 m. birželio 25 d. vokiečių kariuomenės genami, paskutiniai raudonarmiečių daliniai praėjo pro Zarasus Daugpilio link. Lietuvos Laikinosios vyriausybės nurodymu į savo pareigas pradėjo grįžti buvę nepriklausomos Lietuvos tarnautojai, okupacinės rusų valdžios nušalinti nuo pareigų 1940 m. liepos 15 d. 1941 m. birželio 27 d. į Zarasus atvyksta ir apskrities policijos vado pareigas užima Jonas Juodvalkis (1896 09 12 Polekniškio k, Daugailių v, Utenos aps. – 1969 11 20 Čikagoje). Plačiau
2019-09-25
Apie Vaižgantą Balys Sruoga yra pasakęs: “Tiesa yra toji: universalus Vaižgantas, kaip Viešpaties diena…” Tai Vaižganto - žmogaus, kunigo, rašytojo, visuomenės veikėjo, literatūros istoriko ir kritiko, Kauno universiteto dėstytojo - rūpesčių ir darbų esmė (1). Dorą, šviesią jo prigimtį pajusdavo kiekvienas, kas tik su juo susitikdavo. Eidavo jo klausytis prezidentas, ministeriai, profesoriai, artistai, darbininkai, net vienas kitas Kauno žydas. (Antanas Vaičiulaitis). Plačiau
2019-09-20
Rugsėjo 22 dieną minėsime Baltų vienybės dieną. Tądien prisiminsime 1236 metais vykusį Saulės mūšį, kurio metu „jungtinės baltų pajėgos“ nugalėjo Kalavijuočių ordino riterius, grįžtančius iš karo žygio į Lietuvą. Plačiau
2019-09-20
O Lietuva, atbundanti iš naujo! Čia laiko vingiuos gęstančių miražų, Vėl uždegiau viltis Tėvynės labui. Ties kryžkelių pilkais smūtkeliais Atgims Tikėjimas, Tiesa ir Meilė (Nežinomas poetas) Plačiau
2019-09-20
1944 metų vasarą Antrojo pasaulinio karo mūšiai jau vyko Lietuvoje. Nuo Maskvos ir pavolgio nublokšta vokiečių kariuomenė, įnirtingai priešindamasi, traukėsi į Vakarus. Karinių veiksmų placdarmas Lietuvoje vokiečiams buvo itin svarbus, nes už pasienio ties Šešupe jau buvo Vokietija, kur ir prasidėjo šis pasaulinis karas. Plačiau
2019-09-20
O dabar paleiskime sunkiąją artileriją, kuri šiandien sunkiai įsivaizduojama ir kuri jau anais laikais savo maršrutais glumino Lietuvos jaunųjų kraštotyrininkų sambūrius. Mokytojas A. Poškus prisimena: – Jaunieji kraštotyrininkai mėgo keliauti. Be išvykų po rajoną, ekskursijų po Lietuvą, keliavome ir toliau. Pabuvota Rusijoje (Maskva, Voronežas), Ukrainoje (Kijevas, Dnepropetrovskas, Dneprodzeržinskas, Zaporožė, Dneprogesas), Armėnijoje (Jerevanas, Sevanas). Gražų įspūdį paliko Voronežo 73–osios vidurinės mokyklos – lietuviškos salos bendruomenė, Latvijoje – Jūrmala, Sigulda, Salaspilis, Estijoje – Talinas, Tartu... Plačiau
2019-09-20
Šiandien mes net nepagalvojame kam turime būti dėkingi už tai, kad mokame skaityti, rašyti. Galime bendrauti raštu. Kokios buvo priežastys ir kas buvo  pirmieji, kurie vaikams atvėrė duris į mokyklas? Manoma, kad viena iš svarbiausių priežaščių buvo tai, kad susidarė bajorų luomas, atsirado miestai, bažnyčios ir sudėtingesnis tapo valstybės valdymas. Plačiau
2019-09-20
Tarpukariu  Kaune gyveno visas margumynas tautinių mažumų gyventojų. 1923 metų gyventojų surašymo duomenimis Kaune gyveno 59% lietuvių, 27%  žydų, 4,5%  lenkų, 3,5%  vokiečių, 3,2%  rusų, 0,2% baltarusių, 0,1% latvių ir 2,4% kitų tautybių gyventojų. Plačiau
2019-09-18
2019 m. rugsėjo 17 d.  Jonavos raj. LK Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke  vyko   istorinių nuotraukų  parodos „Pirmasis husarų (gusarų)  Lietuvos Didžiojo Etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulkas 1919-1940 m.“ pristatymas. Renginys buvo skirtas paminėti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metus bei  pirmojo husarų (gusarų)  Lietuvos Didžiojo Etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulko  įkūrimo 100-metį. Plačiau
2019-09-13
Rašytoją Detmolde nuolat lankė E. Simonaitis. Persišaldęs Vydūnas susirgo gripu. Liga komplikavosi į plaučių uždegimą, temperatūra pakilo iki 41 laipsnio. Lietuvių tautos garbė ir sąžinė pas Visatos Kūrėją, kuriuo rėmėsi gyvenime ir kūryboje, nukeliavo 1953 m. vasario 20 d. pavakare. Plačiau
2019-09-13
Jei rinktume populiariausius lietuviškus patiekalus šiuolaikinėse viešojo maitinimo įstaigose, į „prizines vietas“ neabejotinai pretenduotų bulvinis kugelis. Apie kugelio (kaip patiekalo) ir jo pavadinimo ištakas gastronomijos tyrinėtojų spėliojama įvairiai. Tradiciškai, kugelio pavadinimas siejamas su vokišku žodžiu „kugel“, reiškusiu „rutulį“. Plačiau
2019-09-13
.. 1918 m. spalio 21 d. Lietuvos Valstybės Tarybos nariai Antanas Smetona, Jurgis Šaulys, Justinas Staugaitis, Jokūbas Šernas, Juozas Purickis,  Martynas Yčas ir Augustinas Voldemaras,  vykdami iš Šveicarijos į Lietuvą, sustojo Berlyne. Plačiau
2019-09-06
1918 m. atsikuriant nepriklausomai Lietuvos valstybei, Vydūnas rašo laiškus jos valdžiai, straipsnius į spaudą. 1918 m balandžio 10 d. laiške iš Tilžės Lietuvos Tarybos pirmininkui Antanui Smetonai tarp palinkėjimų ir patarimų dėl ateities jis pranašauja: Lietuva yra šalis, kurioje žmogus tikrąjį žmoniškumą labai aukštai stato. Todėl ir galima Lietuvos ateitimi tikėti. Amžinoji Apvaizda yra pasirinkusi Lietuvą aukštam uždaviniui(Lietuvos aidas, 1918 m. balandžio 19 d.). Plačiau
2019-09-06
1999 m. minėjome 60-metį, kai du baisiausi XX amžiaus diktatoriai Hitleris ir Stalinas karpė Europos žemėlapį, dalijosi tarpusavyje tautas ir valstybes, paskui okupavo jas ir rengė jose genocidą. Tos kruvinos diktatorių peštynės nusinešė daugiau kaip 50 milijonų gyvybių. Kodėl taip atsitiko? Šį klausimą aptariame su žinomu istoriku, žurnalistu Vincu Trumpa. Pokalbis buvo transliuotas per Lietuvos radiją 1999 07 23 laidoje „Pasaulis ir Lietuva“. Plačiau
2019-09-07
Penki kilometrai iš Mažeikių Ežerės kryptimi – Buknaičių kaimas, prigludęs prie Vadakties upės (Ventos intako), skiriančio Lietuvą nuo Latvijos. Jau prieš karą abipus valstybių sienos stovėjo muitinės. Lietuviškoje pusėje medinis pastatas neišlikęs, o latvių pusėje – ligi šiol stovi dargi su memorialine lenta, skelbiančia, kad šiame pastate 1945 m. gegužės 8 d. hitlerininkų Kuršo grupuotė pasirašė besąlygišką kapituliaciją. Plačiau
2019-08-31
Knygoje faktais įrodyta, kaip Vokiečių ordinas, kryžiuočiai riteriai diegė ne svetimą prūsams ir kitiems baltams iškreiptą religiją (neva krikščionybę), o užkariavo jų žemes (kraštą pavadino Prūsija – Preussen), laisvus gyventojus pavertė baudžiauninkais; objektyvūs vokiečių istorikai baudžiavą Plačiau
2019-08-24
Karolis Podčašinskis (1790–1860 m.), Vilniaus vėlyvojo klasicizmo atstovas, Lauryno Gucevičiaus mokinys, dvarų projektus rengė 1824–1828 m. Vienas žinomiausių jo darbų – Tuskulėnų rūmai Vilniuje Plačiau
2019-08-24
Vydūno laimė, kad 1891 m. susituokė su pedagogo, istoriko, kraštotyrininko Alberto Fiulhazės (Fülhaase) artima giminaite (galbūt dukra) Klara. Kaip įžvalgiai rašo V. Bagdonavičius, dėka jos didžiulio pasiaukojimo Plačiau