VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

2014-04-02
Vėl pučia šaltas vėjas nuo Maskvos pusės, kaip prieš 23 metus, kai aš pirmą kartą, 1991 m. kovą, aplankiau Lietuvą. Tai aprašė Vokietijos laikraštis „Heilbronner Stimme“, kurio vertima pridedu. Plačiau
2014-03-28
Pagaliau mano viltys išsipildė: pavyko ištrūkti iš Kuršo apsupties. Čia praleidau virš trijų mėnesių,  neturėjau vilties ištrūkti. Vienintelis kelias – užminuoti Baltijos jūrą. Kovo 3-ąją Liepojos karo uoste priplaukė karo laivas „Gotingen“, ir mus visus su patrankomis ir kitais ginklais ir 2 minogaudžių „palyda“ išplukdė į Ščeciną. Jau pirmąją naktį „pasveikino“ amerikiečių bombų kruša. Plačiau
2014-03-25
Mielas skaitytojau, šių dienų situacijoje vėl iškyla didvyriškos suomių tautos ir jos narsių karių žygdarbiai. Prieš 70 metų miškais ir ežerais pasipuošusią, šiaurėje esančią Tėvynę, apgynė nuo grobuoniško kaimyno agresijos, tautos žūtbūtinei kovai vadovavo garsus Suomijos karo vadas Karlas Gustavas Manerheimas. Plačiau
2014-03-12
Taip susiklostė, jog Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Kovo 11-osios minėjimas vyksta tarp kovo 8 ir 12 dienų. Tai dienos, kurios žymi karaliaus Mindaugo sūnus Ruklį ir Rupeikį. Plačiau
2014-03-07
Besiginančios Vermachto pajėgos Rytų Prūsijoje, t. y. Karaliaučiaus krašte, 1945 sausy jau buvo atkirstos nuo Vokietijos. Operacijos pradžiai sovietinės karo pajėgos disponavo turtingais užgrobtais Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos ir kitų Europos valstybių materialiniais ištekliais. Į vokiečių pasiūlymą kapituliuoti sovietinės kariuomenės generolas I. D. Černiachovskis atrėžė: „Jokių kapituliacijų. Nacistai nugalėti tik negyvi.“ Plačiau
2014-03-03
2013 metų gruodžio mėn. suėjo  90 m., kai 1923 m. įkurta  Panevėžio ligoninė Smėlynės g. ir 190 m., kai iš Lietuvos valstybės archyve esančių  Vilniaus gubernijos gydymo valdybos raštų matyti, kad 1823 m.  Panevėžyje veikė  Upytės apskrities ligoninė. Tai 20 lovų ligoninei buvo caro valdžios skirti  4 medikų etatai: jai vadovavusio  gydytojo, dviejų jo padėjėjų (vyresniojo ir jaunesniojo) ir pribuvėjos (akušerės). Ligoninei vadovavo Apskrities ar Miesto gydytojai. Plačiau
2014-03-03
Skiriu Ukmergės A.Smetonos gimnazijos moksleiviams Plačiau
2014-03-17
Vitolis bėgiojo pakiemiais, kaimo gatvėn žvilgčiojo, stebėjo, kur kareiviai, rodydamas, kuria kryptimi vyrams trauktis „- Jis juos išvedė iš kaimo“. Plačiau
2014-02-17
O žudynių fotografijos buvo demonstruojamos raudonomis ir juodomis medžiagomis drapiruotoje salėje. Vitolis su broliais parodoje apsilankė kelis kartus. Plačiau
2014-02-14
Prieš gerą dešimtmetį buvo sunku įsivaizduoti, kad didieji vokiečių dienraščiai Rusijos imperijos ir jos komunistinės įpėdinės vykdytą ištisų tautų naikinimo politiką pavadintų genocidu. Spaudoje ir konferencijose buvo piktinamasi „dviejų genocidų teorija”, nors ne taip tūžmingai, kaip tai daro liberalų sąjūdžio žmogus Leonidas Donskis. Plačiau
2014-02-11
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos valstybės Taryba po ilgų carinės Rusijos priespaudos metų paskelbė atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pagrindais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje. Plačiau
2014-02-11
Skiriu Ukmergės A.Smetonos gimnazijos moksleiviams Plačiau
2014-02-07
Iš lomos keliuku pakilęs, jau matydavo Kopūstėlių kaimo medžius. Pirmoji troba kaimo dešinėje, nuo Žemaitkiemio pusės, buvo Vitolio tetulės Onos, vyriausiosios jo motinos sesers Onos Skuodienės, vėliau, jos vyrui Petrui ilgai iš Kanados negrįžtant, Taraškevičienės, kuri čia gyveno su dukra Onyte-Anciūte, vyriausiąja Vitolio pussesere, nustebusiomis akimis užgimusia, ir sūnumi Kaziu, trimis metais už Vitolį vyresniu jo pusbroliu. Plačiau
2014-02-04
Jeigu norėdavai ten nueiti, turėdavai apie tai mamai pasakyti, jos leidimą gauti. Mama sumuštinį ir šaltos giros iš rūsio atnešusi, į popierinį maišelį įdėdavo, žinojo, kad ten jis užtruks. Aerodromo pievos pakraštyje sugulę vaikai žiūrėdavo, kaip kyla ir leidžiasi lėktuvai, ką jie ore išdirbinėja – ginčydavosi, šūkaudavo, spėliojo ir svajojo. Vitolis vien iš garso galėjo pasakyti, koks ten lėktuvas padebesiais skrenda – Anbo, Glosteris ar Devotinas. Kartais pasitaikydavo progos matyti, kaip kapitonas Rimas visokias figūras ore su savo lėktuvu raito, vaikai spėliodavo, kaip ta figūra vadinasi. Plačiau
2014-01-21
Ankstyvą, tamsų ir šaltą kovo dvidešimtosios rytą, į septynioliktojo namo Liepų alėjoje buto duris, beldė pranašumo bildesiu, kuris nuvilnijo sienomis, pasiekė miegamąjį ir mus visus prikėlė. Motina nemiegojo, ji to nerimastingai tikėjosi. Pašoko iš lovos, užsimetė drabužį ir nuskubėjo prie priebučio durų. Plačiau
2014-01-15
Klaipėda – Lietuvos vartai į Baltiją ir į pasaulį lietuviams gyvybiškai brangus. Kraštas po ilgų netekties amžių 1923 m. sugrįžo prie tautos žemės. Plačiau
2014-01-10
Amerikoje dar iki šiol menama, kad lietuviai ir lenkai kartu pasistatę bendras bažnyčias JAV esančioje Pennsylvanijos valstijoje, nesutarė kokia kalba mišias laikyti. Lenkai mielai paėmė lietuvių paaukotus pinigus, bet po bažnyčios pastatymo, ją įregistruodavo kaip lenkiškąją. Plačiau
2013-11-29
Apie tarpukario Lietuvos kariuomenės kareivinių gyvenimą bylojantis I-ojo gusarų pulko karių rankraštis-dainynas, greta aprašomų kareivinių gyvenimo nutikimų ir jausmų, primena ir ano meto visuomeninius politinius įvykius bei nuotaikas. Plačiau
2013-11-23
Lietuvos skautų sąjungos tunto „VALDOVŲ RŪMAI“ Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės armijos generolo inžinieriaus Kazimiero Simonavičiaus-Simonaičio draugovės skautai sveikina Lietuvos kariuomenės eilinius karius ir vadus su 95-siomis atkurtos Lietuvos kariuomenės metinėmis ir linki visada būti pasiruošusiais apginti savo Tėvynę Lietuvą ir Europą. Plačiau