VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

2014-01-21
Ankstyvą, tamsų ir šaltą kovo dvidešimtosios rytą, į septynioliktojo namo Liepų alėjoje buto duris, beldė pranašumo bildesiu, kuris nuvilnijo sienomis, pasiekė miegamąjį ir mus visus prikėlė. Motina nemiegojo, ji to nerimastingai tikėjosi. Pašoko iš lovos, užsimetė drabužį ir nuskubėjo prie priebučio durų. Plačiau
2014-01-15
Klaipėda – Lietuvos vartai į Baltiją ir į pasaulį lietuviams gyvybiškai brangus. Kraštas po ilgų netekties amžių 1923 m. sugrįžo prie tautos žemės. Plačiau
2014-01-10
Amerikoje dar iki šiol menama, kad lietuviai ir lenkai kartu pasistatę bendras bažnyčias JAV esančioje Pennsylvanijos valstijoje, nesutarė kokia kalba mišias laikyti. Lenkai mielai paėmė lietuvių paaukotus pinigus, bet po bažnyčios pastatymo, ją įregistruodavo kaip lenkiškąją. Plačiau
2013-11-29
Apie tarpukario Lietuvos kariuomenės kareivinių gyvenimą bylojantis I-ojo gusarų pulko karių rankraštis-dainynas, greta aprašomų kareivinių gyvenimo nutikimų ir jausmų, primena ir ano meto visuomeninius politinius įvykius bei nuotaikas. Plačiau
2013-11-23
Lietuvos skautų sąjungos tunto „VALDOVŲ RŪMAI“ Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės armijos generolo inžinieriaus Kazimiero Simonavičiaus-Simonaičio draugovės skautai sveikina Lietuvos kariuomenės eilinius karius ir vadus su 95-siomis atkurtos Lietuvos kariuomenės metinėmis ir linki visada būti pasiruošusiais apginti savo Tėvynę Lietuvą ir Europą. Plačiau
2013-11-23
1945 metų pradžioje sąjunginės Vakarų valstybių pajėgos jau baigė Vakarų fronte triuškinti Hitlerio armijas, artėjo prie Elbės. Iš rytų tarybinė armija jau buvo persiritusi per visą Rytų ir Centrinę Europą, per Budapeštą ir Belgradą, artėjo prie Potsdamo, Drezdeno, Berlyno, išėjo prie Oderio. Vermachto pajėgos buvo demoralizuotos, išskaidytos, praradusios vieningą vadovavimą, apsupamos masiškai kapituliavo. Plačiau
2013-11-15
Ne tik Nalšios krašte sklando pasakojimai apie kunigaikštį Daumantą. Bet, greta jo legendų apie žygius ir turtus pasigirsta atodūsis dėl jo pasitraukimo iš tėviškės. Neramu, nes tai siejama su karaliaus Mindaugo ir karalaičių Ruklio (Gerstuko) bei Rupeikio žūtimi. Lapkričio 14 d. vis prisimenama jog 1263 m. vėlyvą rudenį Lietuvai buvo suduotas skaudaus smūgis. Plačiau
2013-11-12
Po 1863 m. sukilimo iš Užpalių valsčiaus, Utenos apskrityje, į Sibirą ištrėmė 59 šeimas. Lietuvos istoriniame archyve saugomi carinės valdžios valdininkų sudaryti tremtinių sąrašai, kuriuose nurodyti tremiamų asmenų vardai, pavardės, jų amžius. Lietuvos centriniame archyve yra iš Samaros gubernijos  1922 m. į Lietuvą grįžusių šeimų prašymai sugražinti jiems iš kolonistų savo tėvų ir  senelių žemes. Remiantis šiais ir kitais archyviniais šaltiniais šioje publikacijoje aprašysiu tik dviejų Užpalių valsčiaus tremtinių pusbrolių Būgų šeimos istoriją, prasidėjusią prieš 150 metų ir besitesiančią  iki mūsų dienų. Likunčių kaime po 1863 m. sukilimo tuščios liko dviejų Būgų sodybos. Pirmoji Liudviko Būgos, kurio 22,81 dešimtinių ūkyje apgyvendino stačiatikių Andriejaus Rutkovskio – 4 asmenų ir Ignatijaus Visockio  - 3 asmenų šeimas. Plačiau
2013-11-04
Mokslui bei kalbotyrai aiškinantis tautos kilmę būtinas ir visai kitoks kur kas realistiškesnis ir sudėtingesnis baltų kultūros bei jų kalbų susidarymo modelis su abejų pirmojo poledyninio migravimo krypčių protėvynėmis iš Madleno bei Svidrų kultūrų – atitinkamai nuo Oderio pabaltijo bei priekarpačių regionų bei vėlesnėmis stipriomis keramikos, žemdirbystės ir gyvulininkystės bei metalų įvaldymo technologijų kaip ir kitų kultūrinių slinkčių – pvz., prieuralės „kurganų“ įtakomis. Plačiau
2013-10-29
Paslaptinga, nežinomos kilmės piktų gentis turėjo galimybę būti Europos žemėlapyje vietoj dabartinės Škotijos, tačiau taip neįvyko dėl normanų įsiveržimo ir karų su škotais, nutrynusių piktus iš istorijos dar IX-Xa. Mokslininkai Mailsas Dilonas ir Nora Čedvik teigia, kad piktų pasižymėjusių originaliu, estetiškai tobulu menišku stiliumi, atsiradimo ir kalbos paslaptys lig šiol yra neatskleistos, nors jie romėnų tekstuose pasirodė pakankami vėlai – nuo III-IV amžių sandūros, iš 297 m. Eumenijaus panegirikos. Plačiau
2013-10-25
Šiais metais pasirodžiusios dvi knygos apie Šveicariją – J. Survilaitės „Pašnekesiai su Helvecija“ ir V. Plečkaičio „Šveicarija, kurios nepažįstame...“, vėl paragino prisiminti šią Lietuvai draugišką Alpių šalį. Plačiau
2013-10-11
Paveldimos, o esant būtinybei ir skiriamos, valstybių valdovų pareigybės istoriniai vardai Europoje gali atskleisti svarbius diplomatinius derybinius momentus bei vykusiais politines intrigas nuo seniausių laikų iki šių dienų. Tų vardų būta visokių. Jų įvairovėje ir lietuviškas kunigaikštis giminingas anglų king verčiamam mūsuose į karalių, germanų „kionigui“, kilusiam iš senosios formos *kuning bei slavų kniazj. Romėnų valdovui – jų karaliui naudotas lotyniškas žodis rex, turintis aisčių žemėse atitikmenį – rikis, o karalienei - regina. Graikiškoje karaliaus įvardijimo tradicijoje yra „bazilėjus“, iš kur kilę ir slaviški vardai – Vasilijus. Slavai valstybės valdovui, kaip ir germanai savo karingam valdovui naudojo ir caro, kaizerio įvardijimus, kilusius nuo Cezario. Gi pats karaliaus pavadinimas yra pakankamai vėlyvas, nes jis radęsis iš frankų valdovų karolingų-merovingų dinastijos, siaubusios aplinkines žemes VIII-X a. mėgdžiojimo. Plačiau
2013-10-04
XX a. pradžioje kovų už nepriklausomybę metais lietuvių kariai Širvintų mūšyje atrėmė lenkų agresiją. To meto dainose .skambėjo begalinė meilė savo kraštui, karių narsa. Žūtbūtinėje kovoje kritusiems krašto gynėjams Laisvės kovų dainų rinkinyje (redaktorius Jonas Aistis 1962 m.) dainoje „Jūs žuvot už laisvę“ išaukštinta garbingos kovos aukos: „Per amžius lietuviai minės jus dainoj, / Garbė jus lydės amžinai“. Plačiau
2013-10-01
Seniausiųjų poledyninių Baltų genčių savotišką logotipą – jų ženklą gali duoti  žvėrių pavadinimų įvairiose kalbose analizė bei palyginimas. Ją atlikus  išaiškėjo, kad  mūsų senovinis unikumas yra lokio vardas, ir pasakykite man, greta slavų logotipo  dub (rus.) -  ąžuolo, kuris pirma bus atsiradęs? Kalbininkams profesoriams priekaištautojams ir kitiems skeptikams iš karto pasakau, kad „dlak“ – kailis bus težymėjęs jo įgijimo būdą: nudirk gi žvėrį ar vikodlakį be davimo (– dh-)  kuoka galvon, o prūsų klokis yra sudurtinys, žymėjęs tą aplinkybę, kad sutikus lokį reikia sunkiai kautis (-kh), o tai ir užkoduota pirmame garse. Plačiau
2013-09-27
Panevėžio katedroje XVIII a. sukurta medinė žydo skulptūra tarsi iš aukščiau žvelgia į nuo seno mieste gyvenusių gentainių istoriją. „Atsisukau atgal ir pamačiau visokias neteisybes, kurios vyksta po ta saule; ir liejasi skriaudžiamųjų ašaros, o užuojautos nėra; skriaudėjų rankose jėga, tik  užuojautos nėra“, – kalbėjęs pamokslininkas Ekleziastas. Plačiau
2013-09-24
Tekę matyti ir įrodinėjimų, kad Nemuno vardas yra vienas iš gausokų ugro-finizmų baltuose, tačiau jo vardą perskaitę graikiškai - bus kilęs nuo „anemos“, reiškiančio vėjo gauname vėjo kelią upe arba šiek tiek kitoje su Mensko - mažosios menės traktuote ir Nemuno - vėjo menės prasmę. Plačiau
2013-09-20
Nenumaldoma laiko tėkmė, kurią neveltui antikos kultūros tapatino su senuoju Nemuno pavadinimu - Chronos  yra pati stipriausia duotybė, tačiau joje irstytis prieš srovę tesugeba patys atkakliausi ir įžvalgiausi pasišventėliai,  mūsų įstabios kultūros praeities milžinai. Plačiau
2013-08-30
Šiemet sukanka 20 metų, kai okupacinė  kariuomenė buvo išvesta iš Lietuvos teritorijos. Lietuva paskelbė savo nepriklausomybės atkūrimą dar 1990 m. kovo 11 d., tačiau tik šią 1993 metų rugpjūčio 31 dieną, 23 val. 46 min. paskutinis Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį. Tai buvo ilgo ir sudėtingo svetimos kariuomenės išvedimo iš nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos oficiali pabaiga. Lietuvoje dar buvo likę keli maži Rusijos kariniai daliniai. Tačiau ir jie per porą mėnesių buvo išvesti. 1993 m. lapkričio 26 d. buvo perimti paskutinio Rusijos Federacijos karinio dalinio Nr. 37725, dislokuoto Linkaičiuose, objektai. Plačiau
2013-08-27
Aštuntajame dešimtmetyje Vakarų arenoje atsirado mitologizuota Vidurio Europos sąvoka Susidarius tokioms aplinkybėms Rytų Vidurio Europos likimas dingo iš Vakarų politinių svarstymų ir moralinio dėmesio. Teritorijoje tarp Vokietijos ir Sovietų Rusijos pamažu įsitvirtino „mažų tautų“ sindromas ‒jos laikė save užmirštomis aukomis. Šis motyvas ‒varijuojamas sąmojingai ir be savigailos ‒aptinkamas lenkų poezijoje (Szymborska, Zagajewskis).  Dar ir šiandien aiškiai matyti, kaip asimetriškai atsimenama kraštutinių skirtumų tarp rytinės ir vakarinės Europos dalies epocha. Tam turėtų padaryti galą bendra Europos atminimo diena. Plačiau