VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

2011-03-04
Dar kartą žvilgtelėjęs į „Lietuvos Aido“ straipsnį „Pirmas Lietuvos vardo paminėjimas“ ir žodį „Litva“, vėl dar akyliau žvelgiu į „Europos istorija“ atspausdintą gilios senovės žemėlapį, ant kurio stambiu užrašu nuo Vyslos iki Okos ir Dnepro užrašyta „Baltai“. Įdėmiai išstudijavęs, užverčiu paskutinį „Europa istorija“ knygos 1365 puslapį. Ši knyga apie Europos istoriją sudaryta chronologiškai, remdamasi Bodlėjaus bibliotekos, Mokslų apie žmogų Vienos instituto, Oksfordo, Harvardo universitetų bei kitų mokslo institucijų šaltiniais. Tai - akademinė knyga, pagrįsta tikrais įvykiais ir faktais, prie kurių dirbo daugybė garsiausių ir įvairių mokslo sričių mokslininkų. Užverčiu ir „Baltų menas“, „Lietuvių kilmė“ bei „Tautos kilmė“ mokslines knygas. Plačiau
2011-02-25
Pirmą kartą Lietuva – Litva minima Kvėdlinburgo analuose, pasakojančiuose apie arkivyskupo ir vienuolio Bruno Bonifacijaus žūtį su savo 18 palydovų nuo pagonių rankų 1009 metais. Viduriniais amžiais ją vadino Litva, kartais – Lectowia, Lettowia, Lethovia, ir dažnai lotyniškai – Litvania, o Litvos monetose kalė tik „LITVA“. Plačiau
2011-02-25
Lietuvos karinės oro pajėgos, tęsdamos prieškarinės Lietuvos karo aviacijos tradicijas, pamini kovo 12-ąją. Tą dieną, 1919 metais, Aviacijos kuopa buvo išskirta iš Elektroninio bataliono ir pavadinta Aviacijos dalimi. Tą pačią dieną Aviacijos dalies viršininkas išleido įsakymą Nr.1. Taip kovo 12-oji tapo Lietuvos karo aviacijos įkūrimo diena. 1920 m. rugsėjo 1 d. Aviacijos dalis buvo pervadinta Aviacijos korpusu, rugsėjo 22 d. – Oro laivynu, o po kiek laiko – Karo aviacija, o lakūnai – karo lakūnais. Karo aviacija su tokiu pavadinimu ir užbaigė savo dienas 1940 m. spalio 28 d., kai okupacinės sovietų valdžios įsakymu buvo išformuota. Plačiau
2011-02-22
Kaip minėjau, 1953 m. pradėjau lankyti pradinę mokyklą. Kadangi brolis jau ėjo į ketvirtą klasę, tai rugsėjo 1-ąją nusivedė ir mane į mokyklą. Mokytis buvo labai įdomu, skaityti išmokau greitai. Rudens ir žiemos popietėmis skaitymas buvo mėgstamiausias mano užsiėmimas – pavasarį ir vasarą visas laisvalaikis buvo bulvių sodinimas, daržų laistymas, ravėjimas, dirvos purenimas. O daržai buvo ne tik prie namelio, bet ir už kokių dviejų kilometrų nuo namų, už kaimo ribų. Plačiau
2011-02-18
Mano tėvo tėvas, Leonas Tumavičius, gim. 1879 m., buvo vienas iš labiausiai išsilavinusių Tryškių valsčiaus ūkininkų – buvo lankęs kažkiek caro gimnazijos klasių. Matyt, buvo išvaizdus vyras, nes tarnavo Peterburge raitelių garbės pulke. Turėjo tris vaikus. Vienas mirė mažas. Mano tėvas gimė 1912 metais, metais vėliau – jo brolis Leonas. Pirmojo pasaulinio karo metais atėję vokiečiai už tarnystę carui senelį išvežė darbams į Vokietiją. Ten dirbo durpynuose – tai atsiliepė sveikatai – paskutinius gal 15 savo gyvenimo metų dėl reumatizmo ir jo padarinių sveikatai senelis negalėjo vaikščioti. Plačiau
2011-02-11
Raimundas Kaminskas neduoda ramybės biurokratiniuose rūpesčiuose paskendusiems valdininkams. Aktyviai dirbdamas Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininku, „Kovo 11 gatvės bendrijos“ prezidentu jis inicijuoja sprendimus, kurie kuria patriotinį, bendruomenišką ir pilietišką miestą. Plačiau
2011-02-11
1893 metais susitelkę keli Lietuvos bajorai su Donatu Malinausku ir Elijumi Nonevičiumi priešakyje, 1895 m. sukūrė slaptąją „Dvylikos apaštalų“ organizaciją ir pradėjo kovą dėl lietuviškų pamaldų Šv.Mikalojaus bažnyčioje, trokšdami Lietuvos valstybės atkūrimo. Kodėl iš daugelio Vilniaus bažnyčių kun. Juozapas Ambraziejus patarė pasirinkti neveikiančią Šv. Mikalojaus bažnyčią? Jau kovos pradžioje „Dvylika apaštalų“ labai gerai suvokė apie juos tykančius pavojus ir atsisakė veikiančios bažnyčios, nenorėdami sukiršinti skirtingų tautybių tikinčiųjų. Dar 1895 m. prašyta bažnytinės hierarchijos atiduoti lietuviams vieną tų bažnyčių, kurios buvo tuščios ir nevyko pamaldos. Pasirinktos buvo dvi bažnyčios: Šv. Mykolo ir Šv. Mikalojaus. Pirmoji turėjo nemažus vienuolyno rūmus, kurie lietuvius viliojo, antroji buvo seniausia Vilniaus katalikų bažnyčia. Plačiau
2011-02-04
Diplomatiniai žaidimai, kurių esmę sudarė lenkų klausimas, vienai okupacijai keičiant kitą, D.Malinauską nelabai domino. 1915-1917 m. jis dalyvavo „Inteligentų būrio Lietuvos reikalams svarstyti” ir „Lietuvos diplomatijos” grupių veikloje, liko ištikimas savo principams: „Duonos biuruose, užrašinėjant tautybę, jau buvo keletas incidentų, tarp kitko su D.Malinausku ir d-ru A.Vileišiu. D.Malinauskas paduodąs dėlei to skundą Štathauptmanui”. Plačiau
2011-02-04
Šių metų vasarį sukanka aštuoniasdešimt aštuoni metai nuo Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos. Po Pirmojo pasaulinio karo, įsigaliojus taikos sutarčiai, vokiečių kariniai daliniai pasitraukė iš Klaipėdos krašto. Antantės vardu buvo pavesta kraštą valdyti Prancūzijai, kuri paskyrė vadovauti krašto vyriausiąjį komisarą gen. D.Ž.Odrį, o vėliau pakeitė - vyriausiuoju komisaru tapo Z.G. Petisne. Dėl politinės kašto ateities susikirto Lenkijos ir Lietuvos interesai, Lenkija turėjo tikslą kontroliuoti uostą, eksportuoti produkciją ir daryti įtaką Lietuvai. Lenkai, palaikomi Prancūzijos, pradėjo daryti įvairius žygius, siekdami sau kuo palankesnių sąlygų. Plačiau
2011-01-28
Nors mūsų istoriografijoje priimta garbinti socialdemokratus ir pabrėžti jų tariamus nuopelnus kovoje už Lietuvos laisvę, deja, realybė buvo kita. Apie socialdemokratų bandymus išardyti Vilniaus Didįjį Seimą ir dabar nelabai mėgstama garsiai kalbėti iš aukštų tribūnų. Matyt neatsitiktinai buvo nutylėti D. Malinausko ir G. Landsbergio-Žemkalnio darbai Vilniaus Didžiojo Seimo metu. Jiems teko atlaikyti ne tik caro žandarų puolimus, bet ir socialdemokratų akibrokštus ir ne vieną jų bandymą išardyti Vilniaus Seimą. Neatsisakė tokios praktikos ir šiandieniniai socialdemokratai, kitaip jie viešai išpažintų savo klaidas ir skriaudas tiek Vilniaus Didžiojo Seimo metu, tiek dabartinei valstybei ir jos piliečiams padarytas skriaudas. Plačiau
2011-01-28
Šių dviejų sąvokų kova yra ypač aktuali dabartinėje Lietuvoje. Tiesa - tai, kas tikra. Melas – kas netikra. Meluojama dažniausiai turint slaptus kėslus: savanaudiškumą, nusikaltimo ar klastos slėpimą, norint ką nors pažeminti ar apšmeižti. Kai meluoja pareigūnai, gali būti padaroma žala ir valstybėms. Plačiau
2011-01-25
Dauguma šiuolaikinių Lietuvos istorikų tebetraktuoja Lietuvos naujausių laikų istoriją marksistinėje šviesoje, t. y. pradėdami ją analizuoti nuo antrinių reiškinių, neįvardindami pirminių - pagrindinių. Tuo pačiu pratęsia okupacijos metu pamėgtą antrinių istorinių procesų perkėlimą į pirmąją vietą, ištrinant pagrindinius, tad ir reziumuojama, kad genocido nebuvo, kad nuomonė tik dalies visuomenės. Argi? Plačiau
2011-01-20
Visam gyvenimui įstrigę ramiai, bet aiškiai pasakyti tėvo žodžiai: „Niekada niekam nelik skolinga, tegu geriau tau kas nors būna skolingas. Niekada nesibiedavok, vis tiek nieko iš nieko negausi veltui”. Mano pasakojimas nėra savigaila, tebūnie jis mažyte skola ir plytele būsimai didelei ateities epopėjai, kurią rašys ir apmąstys kitos kartos. Surašiau mintis, girdėtas iš tėvų, vyresnių likimo draugų ir savo prisiminimų. Plačiau
2011-01-11
1990-ųjų kovo 11-ąją demokratiškai išrinktai Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai priėmus Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą tapome laisvi, nors pavojų būta. Mirties konvulsijų tampoma hidra – atrodo, neįveikiama sovietinė imperija - pajuto gyvybei itin pavojingą smūgį. Įsiūčio suimtos jos tamsiosios jėgos vis tik dar bandė susigrąžinti į savo glėbį tą nepaklusnų „gintaro lašelį“ prie Baltijos. Kaip prisimename, įtampa didėjo nenusakomu greičiu – įskaitant, žinoma, ekonominę blokadą ir 1991-ųjų sausio 8-osios įvykius, - kol pasiekė kulminaciją tragiškąją Sausio 13-ąją. Nuo tų dienų tarsi akimirka prabėgo jau dvidešimt metų. Dabar Sausio 13-ąją minime kaip nugalėtojai – Laisvės gynėjų dieną. Plačiau
2011-01-04
Išaušo sausio aštuntosios rytas. Mūsų, Krašto apsaugos departamento Vilniaus zonos štabo kabinetuose Jogailos g.10, pilna žmonių. Prirūkyta, geriame arbata, valgome sumuštinius, įdėmiai klausomės radijo. Dokumentai jau išvežti, stalčiai, spintos tuščios, kas turi kokį ginklą, tikriname. Gauname žvalgų postų pranešimus. Jaučiame, kad atomazga bus greitai. Tik ar kruvina. Įstaigų, irgi įsikūrusių šiame pastate, žmonės žiūri į mus su gailesčiu, baime, užuojauta. Plačiau
2011-01-04
„Kaip visuomenėje, prisotintoje Holokausto, geriau pateisinsi didėjantį muziejų, knygų, švietimo programų, filmų skaičių, jei ne žadinant Holokausto neigimo šmėklą“, – klausia Normanas Finkelsteinas savo knygoje „Holokausto industrija“. Nė vienas lietuviams kolektyvinę atsakomybę besistengiantis primesti rašantysis šiam drąsiam mokslininkui nemojuoja holokausto vėzdu – mat, Trečiojo Reicho koncentracijos stovyklose žuvo šio žydų kilmės autoriaus giminių, jo tėvai buvo Varšuvos geto ir koncentracijos stovyklų  kaliniai. Plačiau
2010-12-30
Tauta, nežinanti savo istorijos, negerbianti savo Didvyrių, nemokanti jais didžiuotis, yra menka tauta - pasmerkta išnykimui Frontui praūžus per mūsų žemę, sugrįžęs okupantas skubėjo daryti savo tvarką – šaukė vyrus į frontą, reikalavo iš ūkininkų prievolių. Niekas nenorėjo lieti kraujo už okupantų interesus, kurie trėmė, žudė, trypė kultūrą, visa tai, kas mums buvo brangu ir šventa. Vyrai, frontuose prisirinkę trofėjinių ginklų, ne iš gero gyvenimo, kartodami dainos žodžius, išėjo į mišką. Geriau žūti tarp savų, nei vergaut tarp svetimų, Tai nors kapą tau supils ir aplankys. Plačiau
2010-12-30
2011 m. sausio 1 d. sukaks 60 metų, kai, vietoje likviduoto VDU, buvo įkurti Kauno politechnikos ir Medicinos institutai. Sovietmečiu institutų įkūrimą stengtasi pavaizduoti kaip didžiulę sovietinės valdžios dovaną. 1979 m. išleistos monografijos „Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institutas“ autorius, tuometinis KPI rektorius M.Martynaitis rašė: „...tai didelė tarybinės valdžios dovana lietuvių tautai. Jį įsteigus, buvo įgyvendinta techniškosios inteligentijos seniai puoselėta svajonė apie aukštąją technikos mokyklą...“ Plačiau
2010-12-07
Maloniai kviečiame Jus 2010 m. gruodžio 15 d. (trečiadienį) į vienos didžiausių partizaninio karo puolamųjų operacijų Lietuvoje 65-ųjų metinių paminėjimo iškilmes Merkinėje (Varėnos r.) Plačiau