VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

Jaunieji Baisogalos šauliai – rekonstruoto mūšio su bermontininkais dalyviai
Mūšio pabaiga. Lietuviai laimėjo, užėmė malūną
2010-11-30
Ankstų sekmadienio rytą 22 jaunieji Baisogalos šauliai susirinko gimnazijos kieme. Iš čia jie su tikybos mokytoja Giedre Nakutiene bei gimnazijos direktoriumi Alfredu Jasiūnu išvyko į Radviliškį dalyvauti inscenizuotame mūšyje su bermontininkais. Plačiau
2010-11-24
Pradžioje patogiau aptarti paprastesnį reiškinį, kuris pastaraisiais šimtmečiais buvo vadinamas „gimininiu turtu”. Pagal chrestomatinį apibrėžimą „gimininis turtas” visada yra nekilnojamas turtas, kurį pirmutinis šio turto savininkas įsigijo kaip žemės nuosavybę. Kitaip tarus, žemės nuosavybė visiems pirmojo jos savininko palikuonims - išskyrus jį patį - tampa „gimininiu turtu”. Šiam turtui valdyti tiek carinėje Rusijoje, tiek ir prieškarinėje Lietuvoje galiojo specialūs įstatymai. Plačiau
Molotovas susitinka su Hitleriu:  balansavimas ant karo slenksčio ir iliuzijos
SSRS vyriausybės vadovą V. M. Molotovą pasitiko Trečiojo Reicho užsienio reikalų ministras J. von Ribbentropas. Tarp jų vertėjas G. Hilgeris
2010-11-18
Prieš 70 metų, 1940 metų lapkričio 13 dieną, Sovietų Sąjungos liaudies komisarų tarybos pirmininkas ir užsienio reikalų liaudies komisaras Viačeslavas Michailovičius Molotovas (tikroji pavardė Skriabinas) atvyko su oficialiu trijų dienų vizitu į Berlyną deryboms su Vokietijos kancleriu Adolfu Hitleriu (Adolf Hitler) ir užsienio reikalų ministru Joachimu von Ribbentropu (Ulrich Friedrich Wilhelm Joachim von Ribbentrop), tačiau derybas sužlugdė. Vokiečiai vengiančiai kalbėjo apie savo planus Sovietų Sąjungos atžvilgiu, o V. M. Molotovas išreiškė abejones dėl Vokietijos galimybių užkariauti Angliją. Dr. Petras Stankeras Plačiau
2010-11-12
Pranešimas, skaitytas konferencijoje – diskusijoje „Tautiškumo problemos dabartinėje Lietuvoje" 2010 m. rugsėjo 18 d. Palangoje Plačiau
2010-11-12
SSRS okupuotoje Lietuvoje susiklosčius palankiam politiniam nestabilumui, spontaniškai gimsta organizuotas Tautos atgimimo sąjūdis. Jo atsiradimas, veiklos pradžia siejama su 1989 metų pavasariu, su tautiškai sąmoningais, Tėvynę mylinčiais, jos valstybinį paveldą gerbiančiais lietuviais – intelektualais. Jų iššūkį parėmė nuo okupacinio rėžimo nukentėję, dauguma kitų neabejingų savo Tėvynės likimu. Buvo siektas tikslas – nusikratyti okupantais, pasiskelbti nepriklausomais. 1990 metais kovo mėn. 11 dieną nepriklausomybė buvo atkurta.   Vaclovas Volkus Plačiau
2010-11-09
Korupcija Vokietijoje: pinigai ir politika Veimaro Respublikoje Irena Tumavičiūtė Plačiau
2010-11-06
Vakarų Vokietiojoje leidžiamą žurnalą „Der Spiegel“ iki Atgimimo per Geležinę uždangą buvo galima įvežti tik kontrabanda. Gal dėl vieno kito antikomunistinio straipsnio? Bet jame taip pat buvo gausu žurnalistinių tyrimų apie skandalingus korupcijos atvejus, į kuriuos buvo įsipainioję žinomi Trečiojo Reicho žmonės, kurių likimai po karo susiklostė labai skirtingai: vieni atsidūrė teisiamųjų suole Niurnberge, kiti emigravo, treti ramiai gyveno Vokietijoje, o vienas net tapo pirmuoju Vokietijos Federacinės Respublikos kancleriu. Irena Tumavičiūtė Plačiau
2010-10-28
Doc. dr. Sigitas Jegelevičius Siekdami keisti Lietuvos įvaizdį Vakaruose, lietuvių diplomatai sutiko dalyvauti tarptautinėje konferencijoje Bulduriuose (Latvija), kur turėjo būti svarstomas Baltijos valstybių ir Lenkijos sąjungos klausimas. Lietuva sutiko įsijungti į šią sąjungą, jeigu Lenkija pripažins Lietuvos ir Rusijos sutartimi nustatytas Lietuvos sienas Rytuose, kitaip tariant - jeigu pripažins Rytų Lietuvą su Vilniumi Lietuvos valstybei. Šioje konferencijoje Latvija ir Estija pareiškė Lietuvai moralinę paramą ginče su Sovietais dėl Vilniaus. Plačiau
2010-10-08
Tam gruodžio viduryje į Kauną iš Varšuvos atsiųstas kapt. Gurko. Vokiečiai jį nukreipė į Vilnių tartis su Lietuvos vyriausybe. Pastarajam nieko kito neliko, kaip važiuoti į Vilnių. Plačiau
2010-10-05
XX amžiaus pirmoji pusė - tai ne tik tautinių valstybių kūrimosi Vidurio ir Vidurio Rytų Europoje laikmetis, bet ir nacionalizmo tiek pozityviąja (tautinio orumo, pasididžiavimo ugdymas, savo kalbos pozicijų visuomenės gyvenime stiprinimas, tautinės kultūros puoselėjimas), tiek ir negatyviąja prasme suvešėjimo laikotarpis. Plačiau