VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Įvykiai

01 27. Garbingas apdovanojimas jubiliejaus proga

Lidija Veličkaitė

2014 m. lapkričio 14 d. Vilniaus rotušėje vykusiame Lietuvos fotomenininkų sąjungos 45-mečiui skirtame renginyje už didelius nuopelnus garsinant fotografijos meną Lietuvos fotomenininkų sąjunga fotomenininkui Algimantui Žižiūnui suteikė garbės nario vardą ir įteikė diplomą.

2015 m. sausio 10 d. atšventusį 75-erių metų jubiliejų, fotomenininką Algimantą Žižiūną pasveikino Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės pavaduotoja Irena Degutienė, taip pat draugai, pažįstami, giminės.

Iš tiesų per daugiau kaip 40 savo kūrybinės veiklos metų fotomenininkas Algimantas Žižiūnas daug nuveikė dirbdamas profesionalų ir visuomeninį darbą kaip žurnalistas, profesionalus fotografas, pedagogas, kraštotyrininkas.

Fotomenininkas yra laimėjęs du aukso medalius sąjunginėse parodose ir vieną sidabro tarptautinėje foto parodoje „Žena-88“ (Moteris-88) Čekoslovakijoje bei turi per 50 kitų apdovanojimų.

Fotomenininkas Algimantas Žižiūnas

2006 m. spalio 23 d. Vengrijos ambasados Lietuvoje kartu su kitais dešimt Vėlinių įvykių dalyvių buvo apdovanotas Padėkos raštu už dalyvavimą 1956 m. revoliucijoje ir laisvės kovose Vengrijos sukilimo 50-ųjų metinių proga, kadangi buvo dalyvis 1956 m. Kauno Vėlinių įvykių, siejamų su Vengrijos sukilimu.

Svarbiausios daugiau kaip 40 metų aktyvios veiklos darbų temos: „Anykščiai ir anykštėnai“ (1963–); „Žurnalistai“ (1965–); „Lietuvos gamta“ (1958–); „Akimirkos“ (1965–); „O, muzika!“ (1969–); „Rankos“ (1970–); „Ančiškis – Lietuvos vidurys“ (1970–); „Kolos pusiasalyje“ (1974); „Veidai ir mintys“ (1977–); „Mano vizijų moterys“ (1977); „Prie jūrų marių“ (1978–); „Ten, kur Uralas, Sibiras“ (1972–1987); „Turkmėnija“ (1989); „Rašytojai“ (1970–); „Dailininkai“ (1970–); „Muzikai“ (1970); „Mokslininkai“ (1970–); „Teatralai“ (1970–); „Visuomenės veikėjai“ (1970).

Fotografas yra surengęs per trisdešimt ciklo „Veidai ir mintys“ foto parodų tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Tai Lietuvos žinomų žmonių ir svečių portretai. Fotografo prašomi, portretuojamieji šalia portreto užrašydavo credo apie savo profesiją, kūrybą, gyvenimą. Intensyviai dirbdamas, autorius sukaupė per 1500 foto lakštų. Ši kolekcija yra įrašyta į agentūros „Factum“ Lietuvos rekordų knygą, išleistą 2003 metais. Viena žymiausių jo darbų temų – „Senovinės kupiškėnų vestuvės“.

Per daugiau kaip 40 aktyvios veiklos metų fotomenininkas surengė daugiau kaip penkiasdešimt personalinių ir grupinių parodų tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse, net dalyvavo grupinėje parodoje JAV.

Fotomenininkas kūrė ir grožinę literatūrą: rašė eiles, apsakymus, fotonoveles. Ypač nemažai kūrinių yra parašęs vaikams, iš kurių vienas – poema „Eketės paslaptys“, iliustruota dailininkės Serenos Pečiūnaitytės, 2005 m. išėjo atskira knygele. Savo kūrinius skelbė vaikų žurnale „Bitutė“ ir laikraštėlyje „Kregždutė“. Kaip kūrybos vaikams autorius buvo priimtas į Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos narius.

Daugelis Lietuvos istorinių, literatūrinių ar kitokių dokumentinių bei enciklopedinių leidinių iliustruoti ir Algimanto Žižiūno nuotraukomis. Jo fotografuotų rašytojų portretai panaudojami leidžiant lietuvių autorių knygas Lietuvoje bei išverstas į kitas užsienio kalbas įvairiose šalyse.

Algimantas Žižiūnas aktyviai bendradarbiavo su Invalidų draugijos kultūrinių renginių aktyvu: padėdavo parengti draugijos rengiamas neįgaliųjų fotomeno parodas, jas komentavo ir vertino, padėjo nustatyti nugalėtojus bei skaitė paskaitas neįgaliųjų seminaruose.

Fotomenininkas beveik dešimtmetį bendravo su Anciškio (Kėdainių r.), iš kurio yra kilę jo tėvai ir seneliai, pradinės mokyklos moksleiviais. Paskelbęs metų temą, rengė jiems piešimo konkursus, kurių rezultatus skelbė per Porciunkulės atlaidus apdovanodamas vaikus piešimo reikmenimis, vertingomis knygomis, albumais ir paties įrėmintomis savo darytomis meninėmis Ančiškio nuotraukomis.

Ančiškio vaikams fotomenininkas rengė mažas vietovės tyrinėjimo ir senienų rinkimo ekspedicijas, mokė pažinti gimtąsias vietas, žinoti jų istoriją, gamtą ir visa tai saugoti bei vertinti. Kartu su Ramygalos ir Vadoklių vidurinėmis mokyklomis Ančiškyje rengė literatūrinius poezijos pavasarėlius, į kuriuos pasikviesdavo ir Lietuvos rašytojus. Taip pat rėmė šio bažnytkaimio gyventojus surinkta labdara.

Ši įvairiapusė veikla jau įvardijama būtuoju laiku, nes šiuo metu fotomenininkas vis dar sunkiai atsigauna po jį sužalojusios klastingos ligos.

Didžiulis fotomenininko Algimanto Žižiūno visą gyvenimą kauptas fotografijų ir negatyvų archyvas buvo padovanotas Lietuvos valstybei, ateities kartoms ir bus prieinamas Valstybės vaizdo ir garso archyve visiems, norintiems jį pamatyti, susipažinti arba panaudoti iliustruojant straipsnius žurnaluose, mokslo darbus, knygas ir kt.

Atgal