Įvykiai
05 06. Ąžuolų šlamėjimo 90 – metis
Lidija Veličkaitė
„Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“ – taip balandžio 30 dieną dainavo Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio folkloro ansamblio „Giedra“ dalyviai, sustoję Kauno ąžuolyno parke,Žaliakalnyje drauge su Lietuvai pagražinti draugijos nariais, atvykusiais iš Vilniaus, Kauno, Pasvalio, Utenos. Ir jie tikrai žaliuos, jei tik bus entuziastų juos sodinti.
Švenčiant Lietuvai pagražinti draugijos 90 – metį nuspręsta Kauno ąžuolyno parke pasodinti devynis vardinius ąžuoliukus. Jie skirti Lietuvai pagražinti draugijos, įkurtos prieš 90 metų, steigėjams: LPD Centro valdybos pirmininkui dr. kanauninkui Juozui Tumui-Vaižgantui, Valstybės Tarybos pirmininkui Stasiui Šilingui, Valstybės reikalų viceministrui prof. Povilui Matulioniui, prof. Tadui Ivanauskui; vėlesniems draugijos pirmininkams – gen. ltn. Vladui Nagevičiui, plk. Vladui Braziulevičiui; LPD Garbės pirmininkams, mūsų laikų šviesuoliams – monsinjorui Kazimierui Vasiliauskui, poetui Justinui Marcinkevičiui ir LPD garbės nariui, publicistui Viliui Bražėnui.
Ąžuoliukus padovanojo Raudondvario medelynas. Kauno miesto savivaldybė išskyrė jiems pasodinti vietą Ąžuolyno parke. Kauno J.Tumo-Vaižganto vardo LPD skyrius, vadovaujamas Alfo Pakėno, padedant draugijos nariui, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos buvusiam dėstytojui ir žymiam želdinių įveisimo specialistui Vidmantui Markevičiui, paruošė ąžuoliukams duobes, pasirūpino vandeniu, o visi atvykusieji juos pasodino. Atvežęs iš savo sodo baltai žydinčių magnolijų šakų V.Markevičius susmaigstė jas į kelmą, suteikdamas gražų reginį susirinkusiems.
Lietuvai pagražinti draugijos 90-mečio minėjimas vyko Kaunoįgulos karininkų ramovėje. Be anksčiau minėtųjų atvyko Jonavos, Kupiškio, Pakruojo, Veterinarijos akademijos ir kitų draugijos skyrių atstovai. Dalyvavo Lietuvos moterų lygos narės, Vyskupo M.Valančiaus blaivystės sąjūdžio nariai, Kauno savivaldybės atstovai, LR Seimo narės ir daugelis kitų.
Iškilmingą renginį pradėjo Kauno įgulos karininkų ramovės choras „Indraja“ (vadovė Zinaida Gerasina),sugiedodamas Lietuvos himną. Skambėjo dainos:Justino Marcinkevičiaus, Juozo Erlicko, Vytauto Kernagio, Stasio Žlibino žodžiais. Pastarojo daina „Brangioji mama“ buvo skirta ateinančiai Motinos dienai.
Renginyje dalyvavusi Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė pasveikino Lietuvai pagražinti draugiją su jubiliejiniu renginiu, palinkėjo šviesti tiesa ir dvasine ekologija. Taip pat Seimo narė ir LPD valdybos pirmininkas Juozas Dingelis pasveikino choro vadovę ir dirigentę Zinaidą Gerasiną jos gražaus jubiliejaus proga.
Poetiniu žodžiu prabilo Vytauto Didžiojo ordino kavalierius aktorius Tomas Vaisieta,perskaitydamas monospektaklio „Pasikalbėjimas su Lietuva“ ištraukas.
Kalbėdamas LPD valdybos pirmininkas Juozas Dingelis pabrėžė, kad susirinkome į ypatingą šventę – paminėti Lietuvai pagražinti draugijos įkūrimo 90-mečio jubiliejų. 1921 metų balandžio 23d. susirinkę Kaunedraugijos steigėjai buvo mūsų tautos šviesuoliai: kan. Juozas Tumas-Vaižgantas, Valstybės Tarybos pirmininkas Stasys Šilingas, prof. Povilas Matulionis, prof. Tadas Ivanauskas, prof. Liudas Vailionis, Eugenijus Kubilius ir kiti. Pirmuoju draugijos pirmininku buvo išrinktas kan. J.Tumas-Vaižgantas. Tuometinė vyriausybė suvokė būtinumą įtraukti visuomenę į valstybės kūrimą. 1921-1940 metais veikusi draugija atlikodidžiulį darbą,telkdama visuomenę, ugdydama patriotizmą. 1925 m. birželio 28 d. Veliuonoje draugija organizavo tautos suvažiavimą, turėjusį didelę istorinę reikšmę. Jame dalyvavo 6,5 tūkst. žmonių iš visos Lietuvos.
1928 m. LPD posėdyje buvo priimta programa – pasiruošti 1930 m. LDK Vytauto Didžiojo 500 mirties metinių minėjimui. Buvo numatyta rinkti lėšas ir statyti Vytautui Didžiajam paminklus. Visoje Lietuvoje jų buvo pastatyta 30, kurių po 50 okupacijos metų beliko tik 5, tame tarpe Perlojoje. Dar vienas paminėjimo akcentas – po visą kraštą iškilmingai nešamasVytauto Didžiojo paveikslas. Tai stiprino lietuvių dvasią, kuri atsilaikė ilgus okupacijos metus.
1995 m. Lietuvai pagražinti draugija buvo atkurta muziejininkės Birutės Fedaravičienės, kuri per okupacinį laikotarpį išsaugojo LPD dokumentus, iniciatyva, dalyvaujant šviesios atminties monsinjorui Kazimierui Vasiliauskui, prof. Angelei Vyšniauskaitei, Vilniaus miškų urėdui Juozui Dingeliui, aktoriui Tomui Vaisietai ir kitiems. Per 16 metų draugija apvažiavo visą Lietuvą, rengdama konkursus, seminarus, konferencijas, suvažiavimus, sodindama medžius ir visaip kitaip gražindama Lietuvą. Šiuo metu LPD turi 65 skyrius ir būrelius visoje šalyje. Juose dalyvauja virš 4 tūkst. narių,puoselėjančių pradininkų idėjas. Šiais jubiliejiniais metais draugija yra paruošusi leidinį apie draugijos veiklą, tačiau, trūkstant lėšų, leidimas atidėtas iki rudens.
LPD Garbės narė Birutė Fedaravičienė priminė savo jaunystę, kai jai visam gyvenimui įsiminė Vytauto Didžiojo jubiliejiniai metai. Papasakojo,kaip jai pavyko surasti LPD dokumentus ir juos išsaugoti per visąsovietmetį. Priminė pareigą lietuviams – Vilniuje pastatyti paminklą tautos patriarchui dr. Jonui Basanavičiui.
Kauno J.Tumo-Vaižganto vardo LPD skyriaus pirmininkas Alfas Pakėnas pasidžiaugė, kad renginyje dalyvauja Kauno Ąžuolo katalikiškosios ir J.Tumo-Vaižganto vidurinių mokyklų moksleiviai. A.Pakėnas savo kalboje priminė, kai paskutinę kan. J.Tumo-Vaižganto gyvenimo dieną- 1933 metų balandžio 29 d.- žurnalistė O.Kubiliūtė, aplankiusi kanauninką, kaip priesaką išgirdo jo ištartus žodžius: „Vaikai, gelbėkit Lietuvą“. Papasakojo apie tik vakar Vytauto Didžiojo bažnyčioje paminėtas 78-ąsias Vaižganto mirties metines. 1933 m. gegužės mėnesį dienraštis „Lietuvos aidas“ plačiai rašė apie kanauninką.
Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė Skokauskienė perskaitė J.E. Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimą LPD 90-mečio proga ir Lietuvos nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osio brolijos sveikinimą.
LPD valdybos ekspertų grupės vadovas akademikas Romualdas Grigas priminė baltų ištakas ir skatino lietuvius domėtis savo tautos praeitimi ir priešintis tautų niveliavimui.
Lietuvos moterų lygos pirmininkė, LPD Garbės narė prof. Ona Voverienė pažymėjo, kad, minint LPD Garbės nario, publicisto Viliaus Bražėno 98-ąsias gimimo metines, mums reikia prisiminti jo paliktą priesaką – likti ištikimiems tautos idėjai ir tautinėms vertybėms. Pabrėžė V.Bražėno indėlį į politikos mokslą pasauliniu mastu.
Kauno miesto vicemeras Povilas Mačiulis perskaitė Kauno mero Rimanto Mikaičio sveikinimą LPD 90-mečio proga ir įteikė jį draugijos pirmininkui Juozui Dingeliui. Aktyviausiems draugijos nariams meras pareiškė padėkas: Kauno miesto architektui Liucijui Albertui Dringeliui, architektui Algimantui Sprindžiui, Ąžuolo katalikiškosios vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojai RitaiGecevičienei, architektui, medžio drožėjui Leonui Juozoniui, miškininkui Algirdui Navasaičiui, „XXVII knygos mėgėjų“ draugijos pirmininkei, Lietuvos universitetų moterų asociacijos prezidentei Daliai Poškienei, logopedei Aušrai Raudonienei, pedagogei Danguolei Sakalauskienei, vaižgantiškų tradicijų tęsėjai Danutei Vailionytei, LPD atkūrėjai Birutei Fedaravičienei ir Kauno J.Tumo-Vaižganto vardo LPD skyriaus pirmininkui Alfui Pakėnui.
Renginyje kalbėjęs daugelio knygų autorius rašytojas Laimonas Inis palinkėjo, kad ąžuolai augtų, o mūsų tariami žodžiai virstų darbais.
LPD Vilniaus skyriaus pirmininkas rašytojas Jeronimas Laucius, Gervėčių klubo prezidentas Alfonsas Augulis ragino daugiau skirti dėmesio žmogaus dvasiniams poreikiams.
Lietuvai pagražinti draugiją su jubiliejumi sveikino Vilniaus žemaičių draugija, Lietuvos Laisvės kovų miško brolių draugija, Lietuvos moterų katalikių sąjunga, XXVII knygos mėgėjų draugija, Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdis, Vydūno draugija, Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti karinius pajėgumus, koordinacinė taryba, LR Krašto apsaugos bičiulių klubas ir kitos organizacijos.
LPD valdybos pirmininkas J.Dingelis draugijos 90 metų jubiliejaus proga įteikė apdovanojimus veikliausiems draugijos skyrių pirmininkams ir nariams: Kauno J.Tumo-Vaižganto vardo LPD skyriaus pirmininkui Alfui Pakėnui, nariui Vidmantui Markevičiui, Lietuvos veterinarijos akademijos skyriaus valdybos nariui Antanui Baniui, Kupiškio skyriaus pirmininkui Rimantui Jociui, Pakruojo skyriaus pirmininkei Janinai Dirbanauskienei, Pasvalio skyriaus pirmininkei Vidai Stokienei, Jonavos skyriaus pirmininkui Jonui Sirvydžiui, LPD valdybos nariui Bronislovui Kielai; Vilniaus skyriaus nariams: renginių metraštininkui Albinui Kentrai, Juozui Šimkui, Algimantui Jucevičiui, Utenos skyriaus valdybos nariui, tautodailininkui Almantui Raščiauskui.
Jubiliejiniame renginyje buvo iškilmingai priimta daugnaujų draugijos narių, pasiryžusių tęsti Vaižganto idėjas. Renginį vainikavo solistas Tomas Vaitkus ir aktorius Tomas Vaisieta,Motinos dienos išvakarėse skirdamas gražiausias eiles moteriai Motinai.
Atgal
.jpg)
