Įvykiai
07 27. Ir vėl gražus jubiliejus Jurbarke (2)
Jonas Duoba
Miesto seniūnas Romualdas Kuras žadėjo susirinkusiems, jog kito susitikimo metu Jurbarkas bus daug gražesnis.
Bibliotekos direktorė Nijolė Masiulienė pasakojo apie bibliotekoje organizuojamas parodas, kitus kultūrinius darbus, džiaugėsi, kad bibliotekos renovacijai skiriama 11 milijonų litų parama. Profesorius Vytautas Urbonavičius kalbėjo apie archeologiją, pasakojo apie planuojamus darbus. Lituanistas dr. Antanas Balašaitis pažymėjo, kad Vilniuje jam gyventi smagu, bet gimtasis Jurbarko kraštas jį stipriai traukia, todėl jis džiaugiasi galėdamas šį kraštą aplankyti. Vilniaus jurbarkiškių bendrijos prezidentas Romas Dainius sakė, kad jis savo jaunystės miestui visuomet jaučia nostalgiją. Jurbarkas lyg magnetas vis traukia, todėl kasmet po keletą kartų jis atvyksta į miestą ir rajoną.
Buvusi Vilniaus jurbarkiškių klubo prezidentė Felicija Kuprevičienė pažymėjo, kad atvykusi į Jurbarką (prieš 40 metų) čia sukūrė šeimą, užaugino vaikus, todėl Jurbarkas - ir jos kraštas, širdžiai brangus ir mielas. Felicijos pirmtakė Leonilija Perminienė minėjo, kad mes, ir toliau nuo Jurbarko būdami, turime taip pat veikti, kad mūsų brangiajam kraštui niekuomet nedarytume gėdos, savo darbais ir elgesiu visuomet teiktume vien tik garbę.
Istorikė Regina Kliukienė trumpai apibūdino savo darbus, renkant istorinę medžiagą apie Jurbarką ir jo kraštą bei ruošiant ją publikacijoms.
Šio straipsnelio autorius, pasveikinęs forumo dalyvius su reikšmingu Jurbarkui jubiliejumi, pažymėjo, kad savo jaunystės 30 metų atkarpos pirmąją pusę praleido savo gimtajame Šakių krašte, o antrąją – Jurbarko ir Smalininkų – pačiame gražiausiame Lietuvos kampelyje. Jurbarke baigta gimnazija, Smalininkuose pradėtas socialinio darbo stažas, ten išdirbta 9 metai, svajota ir pensijos ten sulaukti, nes aplinkui nuostabi gamta. Aplink vandenys ir miškai, puikios sąlygos poilsiui. Bet kai buvo gautas netikėtas pasiūlymas gyventi ir dirbti Lietuvos sostinėje - Vilniuje, tai tokiu kvietimu buvo sunku nepasinaudoti. Jurbarko krašte yra draugų ir giminių, amžino poilsio atgulę mama ir brolis, tai kiekvieną pasitaikiusią progą norisi išnaudoti. Labai džiugu, kad Jurbarkas per tuos dešimtmečius po mano išvykimo žymiai prasiplėtė, labai pagražėjo. Ačiū mieliems organizatoriams už malonų pakvietimą ir linkiu miesto bei rajono valdžiai ir visiems krašto žmonėms geriausios kloties.
Vėliau kraštiečius šeimininkai pakvietė prie švediško stalo. Didžiojoje rūmų salėje buvo rodomas Konstantino Glinskio teatro spektaklis „Elegija apie atsiskyrėlį Ignacą“ (režisierė Danutė Samienė).
Dainų slėnyje 22 val. prasidėjo Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ koncertas.
Gausiausia programa vyko liepos 16 d., nuo pat ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro. Panemunės aikštyne įsikūrė teatralizuotas turgus – persirengėliai linksmino praeivius, siūlydami nebrangias prekes. Vyko gatvės vaidinimai, amatininkų ir tautodailininkų mugė, meno mėgėjų koncertai. Prie moterų choro „Verdenė“ prisijungusi instrumentinė kapela džiugino šventės dalyvius.
Nemuno lankoje įsikūrė amatininkų klubas, pristatęs parodą „XVII a. dvaro meistrai“, „Upių įtaka Jurbarko miesto raidai“, „Medžiokliniai šunys“, gatvės krepšinis 3x3, parko tinklinis, žirgų konkūras mero taurei laimėti, įvairios pramogos (aitvarai, laiveliai, dviračiai, skautų akcija ir kt.).
Nuo 12 val. Jurbarko krašto muziejuje vyko savivaldybės posėdis jubiliejui paminėti ir Garbės piliečių vardų suteikimo iškilmės. Posėdyje dalyvavo LR ministras pirmininkas Andrius Kubilius, jo patarėjas Virgis Valentinavičius, Seimo narys Bronius Pauža, Berlyno Lichtenbergo raj. Burmistrė Caristine Emrich, Jurbarko Garbės pilietis (2009) Heinz Puttlitz, Krailshaimo miesto (Vokietija) delegacijos vadovė Helga Hartleitner, Ksanteno (Reino Vestfalijos žemė) atstovas, 1-asis Jurbarko Garbės pilietis (1993 m.) Franz von Ostrovski, Ryno burmistras Juzef Karpinski (Lenkija) Jurgon Mensch (Belgija), Andriejus Filonovičius (Rusija), regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Tauragės apskrities skyriaus vedėja Irena Ričkuvienė ir kt.
2011 m. Jurbarko rajono Garbės piliečiai: A. Piročkinas (kairėje) ir A.J. Kazakevičius. Stovi meras R. Juška (nuotr.: jurbarkietis. lt)
Posėdis pradėtas jurbarkiečių himnu „Pjaun broliukai žalioj lankoj baltus dobilėlius“ ir V. Kudirkos „Tautiškąja giesme“.
Pranešimą apie Magdeburgo teisių suteikimo Jurbarkui 400 m. jubiliejų skaitęs istorikas dr. Alvydas Nikžentaitis paminėjo įdomių istorinių faktų, pvz., Raseinių miestas, turėjęs Lietuvai didesnę strateginę reikšmę negu Jurbarkas, bet Magdeburgo teises gavo virš pusantro šimtmečio vėliau už Jurbarką.
Premjeras A. Kubilius pasveikino šeimininkus ir svečius su švente, visiems palinkėjo sėkmės, prisipažino, jog Jurbarko kraštas yra jam mielas ir įdomus. Stakių bažnyčioje registravo santuoką su savo išrinktąja Rasa, kad jis ne kartą buvo atvykęs į Jurbarko apylinkes su dviračiais pasivažinėti su grupe, o tai ketina daryti ir dabar, po šio festivalio.
LR Seimo narys B. Pauža, palinkėjęs šventės dalyviams sėkmės, pažadėjo į jį besikreipiantiems Jurbarko krašto žmonėms pagelbėti, kuo galės.
1-asis Garbės pilietis Francas fon Ostrowski‘s pažymėjo, jog būdamas 54 metų amžiaus pirmą kartą atvyko į Jurbarką 1990 m. gruodžio 18 d., santykiai su miestu ir jo žmonėmis liko šilti ir nuoširdūs iki šiol. Į Ksanteną jis persikėlė iš Pomeranijos (Lenkija) 1958 m. Franco fon Ostrowski‘o tėviškė yra į pietvakarius nuo Dancigo, joje apsilanko kasmet. Prieš kurį laiką į kelių šimtmečių senumo ąžuolą netoli jo gyvenamosios vietos trenkė žaibas. Iš vienos ąžuolo kamieno skeveldros Francas fon Ostrowski‘s paruošė meno dirbinį, jį įrėmino, pavadino „Motina ir vaikas“. Šį suvenyrą jis padovanojo merui R. Juškai, sakydamas, kad jam ir jo kolegoms bei visiems Jurbarko krašto žmonėms Francas fon Ostrowski‘s linki lakios fantazijos.
Jubiliejinė skulptūra „Angelas“
Po to šventės dalyviams buvo perskaitytas akademiko Jono Kubiliaus sveikinimo laiškas, kuriame jis pažymi, kad mielai norėjo atvykti į šventės iškilmes, pasivaikščioti prie Nemuno ir po gražias Jurbarko apylinkes, tačiau „...amžiaus grimasos neleidžia tai padaryti...“
Svečias iš Vokietijos Gerhardas Skrickis padovanojo kraštotyros muziejui vertingą knygą „Vokiečių kronikos“, kurioje pateikiama daug faktų apie vokiečių-kryžiuočių ir lietuvių santykius.
Premjeras A. Kubilius įteikė Jurbarko rajono Garbės piliečio diplomus dviem išrinktiems Jurbarko kraštui nusipelniusiems žmonėms - Antanui Juozui Kazakevičiui – Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nariui, Lietuvos samariečių Jurbarko krašto bendrijos pirmininkui, veterinarijos medikui – už ilgametę visuomeninę veiklą ir pastangas, sprendžiant rajono žmonių socialines problemas, bei prof. habil. dr. Arnoldui Piročkinui – už gausius ir reikšmingus lituanistikos darbus, visų pirma - dvitomę monografiją apie kalbininką Joną Jablonskį (1979 m. valst. premija) ir knygą „Jurbarkas. Istorijos puslapiai“ (1996 m.), kurios jis buvo sudarytojas ir atsakingasis redaktorius.
Šį kartą šiuos garbingus titulus suteikti A. J. Kazakevičiui ir A.Piročkinui nusprendė Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2011 m. birželio 30 dienos posėdyje.
Zigmanto Vazos 1611-11-04 potvarkio faksimilė
Už nuopelnus Lietuvai ir Jurbarko kraštui Garbės raštais buvo apdovanoti: Diana Arlauskaitė – sportininkė; Artūras Encelis – sportininkas, treneris; Česlovas Šlegaitis – karininkas; Vytautas Urbonavičius – profesorius habilituotas daktaras.
Iškilmingo posėdžio dalyvius muziejaus vadovybė ir miesto savivaldybės atstovai pakvietė į muziejaus rūsį pasivaišinti vynu ir užkandžiais. Po susirinkimo dalyviai galėjo lankyti parodas: „Sugrįžęs barokas. Valdovų rūmų muziejaus vertybės“, „Jurbarko miesto rotušė“, „Jurbarkas senuose atvirukuose ir nuotraukose“, „Istoriniai kostiumai“.
Turizmo informacijos centre nuo 15 val. vyko 2-asis kraštiečių susitikimas, kuriam vadovavo centro direktorė V. Marcinkevičienė: buvo klausomasi poezijos, žiūrimi videoklipai, dalinamasi nuotraukomis, paveikslais, gausia informacine medžiaga – lankstinukais apie Jurbarko kraštą, jo lankytinus objektus. Susitikimo dalyviai galėjo atsigaivinti kava, sultimis, skanėstais.
Lankose prie Nemuno 16-18 val. vyko miesto organizacijų varžybos Mero taurei laimėti, koncertas „nuo bliuzo iki roko“.
Dainų slėnyje 19-23 val. vyko didelis šurmulys. Iš pradžių buvo mitingas, kuriame kalbėjo šeimininkai ir svečiai, jų tarpe premjeras A.Kubilius (be kita ko, pažymėjo didį Jurbarko istorinį vaidmenį, sulaikant kryžiuočių ekspansiją į Rytus), Jurbarko raj. Meras R. Juška, LR Seimo narys B. Pauža, Vilniaus jurbarkiečių bendrijos prezidentas R.Dainius, svečiai iš Vokietijos, Lenkijos, Belgijos (jų delegacijos vadovas perskaitė savo pasisakymą lietuviškai), Rusijos (svečias iš Niemano pažadėjo kitą kartą perskaityti savo pranešimą lietuviškai).
Po gražių šventinių kalbų įvyko didelis šventinis koncertas, kuriame dalyvavo grupės „Festa cortesse“, „Hansanova“, „Šypsena“, taip pat žinomi atlikėjai – Alanta, R. Dambrauskas, K. Kerbedis, Andželika ir Birutė Petrikytės, R. Šličkutė.
Prie Nemuno tilto po 23 val. vyko diskoteka, šventiniai fejerverkai buvo panašius į naujametinį Vilniuje, tačiau trumpesnis.
Trečiąją festivalio dieną Švč. Trejybės katalikų bažnyčioje 11 val. prasidėjo ekumeninės (skirtingų konfesijų draugiškumo-vienybės, šiuo atveju katalikų ir liuteronų evangelikų dvasioje) pamaldos. Po jų su dideliu pasisekimu koncertavo solistai Liudas Mikalauskas (sodrus, ištvermingas baritonas, atliko net 15 dainų, giesmių ir arijų) ir Birutė Liuorytė Gamhus (mecosopranas, 2 dainas). Nors bažnyčia yra didelė, bet buvo pilnutėlė festivalio dalyvių ir eilinių maldininkų.
Po pamaldų ir koncerto žmonės skirstėsi - kas pavieniui, kas būreliais. Iš savivaldybės aikštės specialiai užsakytas didelis autobusas vežė kelias dešimtis užsienio svečių ir juos globojančių šeimininkų keliolika kilometrų į rytus link Kauno, į Medaus slėnį atsipalaiduoti, pailsėti, apibendrinti festivalio ir draugystės su užsieniečiais rezultatus, skaniai ir prašmatniai papietauti. Žmonės mielai vaišinosi, gyrė šeimininkų kulinarinius sugebėjimus, aukštą serviravimo kultūrą. Visus stebino gausybė puikių valgių ir gėrimų, maloniai nuteikė gražus gamtos prieglobstis, vyko malonus bendravimas įvairiomis kalbomis - lietuvių, vokiečių, lenkų, rusų. Į šią įdomią sueigą malonūs festivalio organizatoriai pakvietė ir mane. Mielai sutikau. Ir vėl buvo gera proga pritaikyti užsienio kalbų žinias, pabendrauti su svečiais iš užsienio.
Reikšmingo jubiliejaus šventė praėjo gražiai, sklandžiai, organizuotai. Suprantama, kad šeimininkai čia įdėjo daug nuoširdaus darbo, išmonės. Belieka tarti nuoširdžiausią padėką įvairioms Jurbarko organizacijoms - rajono savivaldybės administracijai, seniūnijai, visiems centrams - Kultūros, Informacijos, Verslo ir turizmo informacijų, Kūno kultūros ir sporto, krašto muziejui ir kt. Visų renginių vyriausioji koordinatorė buvo Aldona Pauliukaitienė – savivaldybės atstovė, lituanistikos specialistė.
Kiekvienas šventės dalyvis registracijos metu gavo gražiai išleistą lankstinuką su festivalio visų 3 dienų programa, papuošta Jurbarko miesto herbu, skaičiais 1611-2011 ir Zigmanto vazos 1611 m. lapkričio 4 d. istorinio potvarkio faksimile. Taip pat kiekvienas gavo ant kaklo pakabinamą firminį pakabuką.
Iki tikrosios jubiliejaus dienos, lapkričio 4-osios, numatoma pastatyti bronzinę apie 4 m aukščio ant 6 m ilgio kolonos stovinčią Angelo skulptūrą. Apie 2 tonas sveriantis paminklas bus prie savivaldybės rūmų. Paminklas bus pagamintas už aukotojų lėšas. Norintieji ir galintieji aukoti gali kreiptis į Jurbarko rajono savivaldybę, tel. Nr. (8447) 70153. Paminklui sukurti buvo organizuotas konkursas, kurį laimėjo Kauno skulptorius Erikas Daugulis, gyvenantis Garliavoje.
Pasak skulptoriaus, paminklas visiems bylos, kad jau 400 metų Jurbarkas yra miestas – su savivalda, iždu ir teismu, su visomis nuo viduramžių mus pasiekusiomis Magdeburgo teisių privilegijomis ir galimybe patiems būti atsakingiems už miesto gyvavimą bei klestėjimą.
Atgal
.jpg)
