VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Įvykiai

04 24. Mokslininkų dėmesys dvasingumui

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Sparčiai materialėjančioje visuomenėje, kada „perkainuojamos“ vertybės ir dvasingumui vis mažiau belieka vietos, mūsų beišsivaikščiojančiai tautai ir mažai valstybei itin svarbi kiekviena pastanga kalbėti dvasingumo klausimais. Ypač svarbus ir aktualus ugdymo dvasingumas, kurį kadaise iškėlęs prof. Jonas Kievišas beveik prieš dešimtmetį ėmėsi organizuoti ugdymo dvasingumui skirtas mokslines konferencijas, išaugusias į specialų ciklą „Dvasingumo sklaida ugdymo realybėje“.

Dvasingumui skirtos mokslinės konferencijos

Pirmoji konferencija, skirta ugdymo dvasingumui, 2004 m. suorganizuota Šiaulių universitete, kuriame tuomet dirbo prof. J.Kievišas, paliudijo jos prasmingumą ir poreikį tyrinėti šią temą. Tad neatsitiktinai jos organizuojamos kas du metai: 2006 m. vyko Šiauliuose ir Vilniuje, 2008 m. – Šiauliuose, Vilniuje ir Kuršėnuose, 2010 m. – Kuršėnuose, Lukšiuose (Šakių raj.), Rokiškyje, Bartkuškyje (Širvintų raj.), o 2012 m. – Lukšiuose, Vilkaviškyje, Rokiškyje, Vilniuje, Šiauliuose. Pagrindinis konferencijų koordinatorius – Lietuvos edukologijos universiteto profesorius Jonas Kievišas. Konferencijos plėtra į regionus Lietuvoje bei užsienio šalių mokslininkų įsijungimas liudija nagrinėjamos temos svarbą ir aktualumą.

Penktoji tarptautinė mokslinė konferencija „Dvasingumo sklaida ugdymo realybėje“

Penktoji minėto ciklo konferencija vyko penkiose Lietuvos vietose: Vilniuje – Lietuvos edukologijos universitete; Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje; Šakių raj. Lukšių V. Grybo gimnazijoje; Rokiškyje, Panevėžio kolegijos Rokiškio filiale, Šiaulių universitete.

Susitikimas Ukrainos ambasadoje. Iš dešinės: Ypatingasis ir Įgaliotasis Ukrainos ambasadorius Lietuvos Respublikoje Valerijus Žovtenka, profesorė Alla Rastrygina, kultūros atašė Olena Masneva ir prof. Jonas Kievišas. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo

Bendroje programoje įvardinti 102 pranešimai, sugrupuoti temomis „Dvasingumas akademinėje bendruomenėje“ (Vilnius), „Mokinio asmenybės raidos lūkesčiai“ (Vilkaviškis), „Gamta – lietuvio namai“ (Lukšiai), „Ugdymo dvasingumas aukštojoje mokykloje“ (Rokiškis) ir „Dvasingumo raiškos tikrovė bendruomenės aplinkoje“ (Šiauliai). Kiekvienai minėtai temai buvo iškelti tikslai bei tyrinėjamų problemų laukas. Detalizuojame tikslus: atskleisti dvasingumo akademinėje bendruomenėje situaciją, ypatybes, sklaidos problemas, studijų humanizavimo galimybes (Vilnius), atskleisti mokinio asmenybės raidos lūkesčius, sklaidos problemas formalaus ir neformalaus ugdymo procesuose (Vilkaviškis), atskleisti žmogaus santykio su gamta ir aplinka ypatybes bei koregavimo galimybes (Lukšiai); atskleisti krikščioniško dvasingumo raiškos ypatumus, jiems įtakos turinčius veiksnius ir dvasingumo ugdymo galimybes bendruomenėje, aptarti bendruomeninio dvasingumo sklaidos būdus (Šiauliai).

Programoje rašoma, kad vykusiose konferencijose paaiškėjo, kad „Labai svarbu atsižvelgti į istorinę švietimo patirtį, vertinti dvasingumo tradicijos ir socialinės aplinkos įtaką asmenybei, analizuoti ugdymo tikrovę sparčių kultūros pokyčių kontekste... Pasiteisino ir konferencijos organizavimo modelis – praktiniai problemos aspektai dažniau nagrinėjami įvairiuose Lietuvos regionuose, o teoriniai – universitetuose... Konferencijos tema „Dvasingumo sklaida ugdymo realybėje“ yra svarbi ir tautos kultūros raidai, o ne tik švietimo pertvarkai“.

Itin svarbu, kad jau ne pirmoje konferencijoje dalyvauja Apaštalinis nuncijus Lietuvoje dr. arkivyskupas Liuigi Bonazzi, ne tik sveikindamas organizatorius, iniciatorius bei dalyvius, bet ir susistemindamas temos aktualumą. Vilniuje Jo Ekscelencijos Apaštalinio nuncijaus žodžio konferencijai buvo pasirinkta tema „Dvasingumo svarba asmens gyvenime ir akademinėje bendruomenėje“.

Konferencijose skaitytų pranešimų pagrindu parengti moksliniai straipsniai išspausdinti mokslo žurnale „Pedagogika“ (2004. Nr. 72; 2008. Nr. 90; 2010. Nr. 100), „Taikomieji tyrimai studijose ir praktikoje“ (2010. Nr. 3), „Jaunųjų mokslininkų darbai“ (2008. T. 1), kolektyvinėse monografijose „Dvasingumas žmogaus pasaulyje“ (2009, antrasis papildytas leidimas 2011 m.) ir „Ugdymo dvasingumas“ (2012).

Profesoriai Alla Rastrygina ir Jonas Kievišas prie lentos Tarasui Ševčenkai Vilniaus universitete

Konferencijos susilaukė dėmesio – recenzijų ne tik periodikoje, bet ir mokslo leidiniuose („Acta pedagogica Vilnensis“).

Ukrainos mokslininkai konferencijos dalyviai

Penktoje apžvelgiamo ciklo konferencijoje pranešimą „Kompetentingumo atžvilgiu orientuoto muzikinio ugdymo dvasinės dominantės aukštojoje mokykloje“ pageidavusi skaityti Kijevo B.Grinčenko universiteto prof. Olga Oleksiuk dėl susidariusių aplinkybių negalėjo atvykti.

Iš Ukrainos atvykusi profesorė Alla Rastrygina perskaitė pranešimus: „Dvasingumas aukštosios mokyklos meninėje erdvėje“ (Rokiškis) ir „Laisvė kaip ukrainiečio mentaliteto dvasinė konstanta“ (Vilnius).

Prof. A. Rastryginos ryšiai su Lietuva

Prof. Alla Rastrygina – Kirovogrado V. Viničenkos valstybinio pedagoginio universiteto Menų fakulteto Vokalinių choro disciplinų ir muzikinio ugdymo metodikos katedros vedėja (nuo 2001 m.) į Lietuvą atvyksta antrą kartą. Pirmąsyk atvyko 1984 m. Tada su savo vadovaujamu vaikų choru „Kibirkštėlė“ koncertavo Šiauliuose - tai buvo pasikeitimas chorų kolektyvais. Po metų, t. y. 1985 m., į Kirovogradą važiavo Šiaulių mokytojų namų vaikų choras „Studija“, vadovaujamas J.Kievišo.

Baltarusijoje išleidus prof. J. Kievišo monografiją „Mokinio muzikinės kultūros tapsmas“, prof. A. Rastryginos pastangomis ėmėsi ją versti į ukrainiečių kalbą. 2008 m. Kirovograde išleistą minėtą monografiją studentai naudoja kaip metodinę priemonę, rengdamiesi darbui mokykloje.

Konferencijos cikle „Dvasingumo sklaida ugdymo realybėje“ profesorė dalyvauja pirmą kartą, tačiau jos straipsnių šia tematika išspausdinta 2007 m. mokslo leidiniuose, 2009 bei 2012 m. išleistose ugdymo dvasingumo tematikai skirtose monografijose. Pastarosios monografijos redkolegijoje randame ir prof. A. Rastryginos pavardę.

Prof. A. Rastryginos svarbus nuopelnas – įjungimas kitų Ukrainos mokslininkų į šios tematikos tyrinėjimus.

Profesorė džiaugiasi, kad per nepilnas tris dienas dalyvavo konferencijose Rokiškyje ir Vilniuje, lankėsi Vilniaus ukrainiečių bendruomenėje, dalyvavo susitikime su Ukrainos ambasadoriumi, pabuvojo prie Taraso Ševčenkos vardo įamžinimo vietų (paminklinės lentos, paminklas), dėl laiko stokos negalėjo plačiau susipažinti su Vilniaus senamiesčiu, ja sužavėjusiomis gatvelėmis, kiemais, bažnyčių altoriais.

Didžiulį įspūdį prof. A. Rastryginai paliko Rokiškis ir konferencijos organizatorė Zita Malcienė. Čia ji jautė dvasingumo ryšį, galėjo bendrauti su įvairių kolegijų dėstytojais, sužinoti, kokiomis priemonėmis jie savo ugdytiniams siekia teikti ugdymo dvasingumą.

Vilniuje aktualios problemos skambėjo visuose pranešimuose, pertraukėlių metu bendravo su Muzikos katedros dėstytojais Asta Rauduvaite, Jolanta Lasauskiene, Ugdymo mokslų fakulteto dekane prof. Ona Monkevičiene ir kitais. Ukrainos profesorė A. Rastrygina akcentavo, kad prof. J. Kievišo pastangomis įvairiais aspektais tyrinėjama ugdymo dvasingumo tematika išaugo į internacionalinį lygmenį.

Prof. A. Rastrygina su lietuviais prie Signatarų namų. Iš kairės: VU Bibliotekos Rankraščių skyriaus darbuotoja Irena Katilienė, prof. Alla Rastrygina, VU Bibliotekos Rankraščių skyriaus darbuotoja Liucija Orentaitė, prof. Jonas Kievišas

Viešnią maloniai nuteikė susitikimas su Vilniaus ukrainiečių bendruomene, kuriai vadovauja nusipelniusi Lietuvos gydytoja Natalija Šertvytienė. Kalbėjo ukrainiečių mentaliteto, dvasingumo temomis ir itin opiu klausimu: ką reiškia Lietuva čia gyvenančiam ukrainiečiui, tapusi jam namais.

Prof. A. Rastryginos susitikime su Ypatinguoju ir Įgaliotuoju Ukrainos ambasadoriumi Lietuvos Respublikoje Valerijumi Žovtenka, kuriame dalyvavo ir Kultūros atašė Olena Masneva, prof. J. Kievišas bei šio straipsnio autorė, kalbėta apie bendras lietuvių ir ukrainiečių nūdienos problemas, mokslinius bei kultūrinius ryšius, jų plėtrą, pasidžiaugta atliktais darbais. Ambasadorius V. Žovtenka akcentavo dvasingumo svarbą tautų ir valstybių egzistencijai.

Prof. J. Kievišas Ukrainos ambasadoriui V. Žovtenkai įteikė bendrą 2012 metų konferencijos programą ir 2011 m. išleistą kolektyvinę monografiją „Dvasingumas žmogaus pasaulyje“, kurios autorių kolektyvą ir sudarytojus bei rengėjus Ukrainos Nacionalinė Pedagogikos mokslų akademija įvertino Sertifikatu, o Austrijos Gamingo Užsienio kalbų ir katechetikos institutas parašė padėką LEU rektoriui akademikui Algirdui Gaižučiui, monografijos sudarytojams prof. Jonui Kievišui ir dr. Rimantei Kondratienei bei visiems autoriams, nagrinėjantiems svarbią dvasingumo temą modernaus pasaulio, ypač Rytų Europos šalių, šviesoje.

Konferencijoje keliamos idėjos aktualios ne tik švietimo pertvarkai Lietuvoje ir Ukrainoje, bet ir posovietinės erdvės tautų kultūros raidai ir ryšių tarp šalių stiprinimui.

Atgal