VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kelionės

2012-10-17
Bendrovės "Air Canada" keleivinis lėktuvas, kuris skrido į Sidnėjų, padėjo rasti jūroje tarp Australijos ir Naujosios Zelandijos dreifuojančią jachtą, pranešė BBC. Plačiau
2012-10-12
Su etnografine „Versmės“ leidyklos ekspedicija lankausi Žemaitijoje ir Dzūkijoje keleri  metai iš eilės. Ekspedicijoje dirba  įvairių profesijų, pažiūrų, specialybių žmonės. Tikri savo srities profesionalai. Ekspedicijos vadovas, kaip vedlys, turi surasti kiekvienam dalyviui nišą, kuri yra reikalinga, kad būtų susipažinta su etninės tradicijos raidos bruožais, architektūroje, tautodailėje, dainuojamoje tautosakoje, liaudies skulptūroje, kaimo filosofijoje, pasaulėvokoje, buityje, gyvenimo būde. Tai labai sunkus ir kartu įdomus darbas. Privalai turėti pakankamai žinių, kad galėtumei atsakyti ir parodyti tuos objektus ir žmonės, kurie turi sukaupę šimtmečius gludintos patirties, paveldo likučius. „Mes turime giedorių iš giedorių“-, sako švendubriškiai. Plačiau
2012-10-05
Mano gimtasis kaimas Nors man gegutė jau iškukavo aštuonias dešimtis, seniai jau veidą išvagojo raukšlės, galvą papuošė sidabro gijos, bet širdyje neišnyksta gimtasis kaimas ir jaunystėje prabėgę vaizdai. Sukasi viskas ratu, tik neliko jau su kuo pasidalinti atsiminimais, kam pasiguosti, rasti užtarimą... Gimiau ir užaugau Mackūnų kaime, buvusiam Rumšiškių valsčiuje (dabar – Palomenės seniūnija, Kaišiadorių rajonas). Vietos gražios, iš visų pusių apsuptos žaliuojančiais miškais. Čia tarpukaryje buvo 21 sodyba, žmonės nuoširdūs, savi. Bėgiojau pamiškės takeliais, braidžiau gėlėmis pasidabinusiom pievom, gaudydavom drugelius ir laumžirgius. Plačiau
2012-09-21
Kaip ir praėjusiais metais  “Raseinių” monografijos  iniciatyvinės grupės pritarimu vėl atvyko žymūs respublikos mokslininkai, menotyrininkai, etno specialistai. Atsitinka, kad dažnai  ilgimės  dienų kurios praėjo, lyg tyčia, metų kurie nušuoliavo kaip eiklūs žirgai. O  smėlio laikrodis tiksi: kaip toj dainoj „laiko nieks nesustabdys, nepasuksi atgal...“. Iš varginančio triukšmo, gatvių dulkinų ir saulės Aš vėl grįžau į šešėliuotus, pamirštus namus...(V.Mačernis) Plačiau
2012-09-18
Mums pasisekė – pirma saulėta diena po pabodusio lietaus maratono. Nors keliaujant į Veisiejus nuo Alytaus teko paklaidžioti (nebuvo nuorodų),  geraširdės Krikštonių miestelio dzūkės mus „atpainiojo“, kad pasuktume per žvyrkelį ir remontuojamus kelius teisinga kryptimi. Plačiau
2012-09-13
Sėkmingai finišavęs tarptautinis turizmo projektas "Didysis žygis po Baltijos šalis 2012" rodo, kad trijų Baltijos šalių gyventojai aktyviai keliauja po savo ir kaimynines šalis, siekdami pažinti įdomiausias vietoves ir patirti neišdildomų įspūdžių. Plačiau
2012-09-12
Bokserio mišrūno Diko likimas susiklostė kaip gražioje pasakoje. Prieš penkerius metus Kaune paklydusį ir Jurbarką pasiekusį šunį nuo mirties išgelbėjo gyvūnų globėjai. O visai neseniai keturkojis Kaune atsitiktinai sutiko ir savo šeimininkus. Plačiau
2012-09-07
1949 m. balandžio 10 d. per Verbų sekmadienį buvo suimta Alizavos parapijoje Girbučių kaime gyvenusi Ona Vogulienė su dukra Elena. Daugiau kaip po dviejų mėnesių kelionės –  birželio 16 dieną – pasiekė Kalabauščiną – tremtinių kelionės galutinę vietą. Apie „kelionę“ į tremtį rašyta „Lietuvos aide“ (2012 m. Rugpjūčio 4. Nr. 178, 179, 180. P. 6). Apie gyvenimo sąlygas, darbus, lietuvių tarpusavio bendravimą tremtyje nuoširdžiai ir labai vaizdžiai pasakoja 78-erių metų skapiškietė Elena Vogulytė – Stuokienė. Plačiau
2012-08-31
Traupio miestelis įsikūręs Nevėžio upės aukštupyje, Anykščių rajono pakraštyje, Utenos apskrityje. Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie Traupį pasiekė dar 1582 m. Vietovės pavadinimas, pagal profesorių Kolupailą, galėjęs kilti iš trijų upių santakos: Nevėžio, Nevėžės ir Pienios – Tri – upis. Traupio dvaras minimas XV amžiuje. Amžių būvyje dvarą valdė Michailavičiai, Franekevičiai, Giedeliai, Siesikai, Kerbedžiai, Kontautai ir kiti. 1515 m. Jurgis ir Petras Michailavičiai įsteigė Traupyje Romos katalikų parapiją. Pirmuoju klebonu paskirtas Plocko vyskupijos kunigas Mikalojus. Traupio parapija minima 1669 m. ir 1744 m. sinodų sąrašuose. Miestelio įžymybė – Šv. Onos bažnyčia pastatyta 1892 m. Pirmoji parapijinė mokykla įkurta 1777 m. 1781 m. Traupio parapijai priklausė 2028 gyventojai. 1892 m. Traupio bažnytkaimyje buvo 12 gyvenamųjų namų ir 79 gyventojai. Be katalikų bažnyčios buvo ir žydų sinagoga. 1904 m. Traupyje buvo altarija, dvi krikščionių ir viena žydų krautuvės, keletas amatininkų dirbtuvėlių, 1908 m. kunigas Šliogeris įsteigė Traupyje skaityklą. 18 – 19 amžiuje aplink Traupį buvo išsidėstę net 4 dvarai ir polivarkas. Senieji Traupio gyventojai mėgsta pasakoti, kad senovėje pro Traupį pražygiavęs Napoleonas su savo armija. Čia vykęs mūšis, per kurį žuvę daug karių, Napoleoną mini ir jo vardu pavadintas kalnelis. Sakoma, kad tą kalnelį jo kariai kepurėmis supylė žemes. Čia po mūšio Napoleonas ilsėjosi. Traupio seniūnijos plotas – 7495 ha, žemės ūkio naudmenų – 5967 ha, miško – 1408 ha. Gyventojų skaičius – 903. Didžiausios gyvenvietės – Levaniškiai (348 gyv.), Traupis (197 gyv.) ir Klaibūnai (146 gyv.). Tai 2007 m. registro daviniai. Miestelyje gatvės asfaltuotos, yra vandentiekio, ryšio tinklai, veikia viena kooperatyvo ir dvi individualių įmonių parduotuvės.   Plačiau
2012-08-24
2012 m. liepos 23 – rugpjūčio 5 d. buvusias Kupiškio ir Skapiškio (Kupiškio r.) valsčių teritorijas tyrinėjo „Versmės“ leidyklos (vadovas Petras Jonušas) ekspedicija. „Versmės“ leidykla leidžia seriją monografijų, skirtų buvusiems Lietuvos valsčiams. Tad ekspedicijos metu ir rinkta medžiaga numatomos išleisti monografijoms „Kupiškis“ ir „Skapiškis“ – ekspedicijos vadovė ir vyriausia monografijų redaktorė bei sudarytoja – istorikė, Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Aušra Jonušytė. Dera pastebėti, kad 2010 m. birželio 14–23 d. Daujėnuose (Pasvalio r.) vykusią ekspediciją „Lietuvos aidas“ plačiai informavo šešių straipsnių ciklu (Birželio 19. Nr. 140, 141, 142. P. 6; Birželio 30. Nr. 149, 150, 151. P. 6; Liepos 3. Nr. 152, 153, 154. P. 6–7; Rugpjūčio 4. Nr. 179, 180, 181. P. 5; 2010. Rugpjūčio 7. Nr. 182, 183, 184. P. 5; Rugpjūčio 14. Nr. 188, 189, 190. P. 5). Plačiau
2012-08-21
Kunigiškės - Palangos miesto dalis. Nuo centro - vos keletas kilometrų Vanagupės, Šventosios link. Daugelis palangiškių ir miesto svečių pamena ant jūros kranto stūksančią moksleivių poilsiavietę ,,Kunigiškės" . Prieš daugelį metų čia buvo Sovietų kariuomenės dalinys, o Nepriklausomybės laikais veikė moksleivių stovyklos, patogiai ilsėdavosi  ir suaugusieji. Pažymėtina, kad per 270 poilsiautojų bei vadovų čia mokėsi, ilsėjosi ir dirbo Pasaulio lietuvių vaikų ir jaunimo poilsio bei švietimo stovykloje ,,ATGAJA" ir Rytų Lietuvos moksleivių švietimo bei poilsio stovykloje ,,RYTSALIS" (steigėjas buv. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie LR Vyriausybės). Plačiau
2012-08-14
Lietuviams vis labiau patrauklesnis atrodo Azerbaidžanas. Nors kelionė į šią šalį trunka daugiau nei 10 valandų, nėra tiesioginio skrydžio, reikalinga viza, tačiau tai neatbaido trokštančiųjų keliauti į Azerbaidžaną. Vilniaus oro uosto duomenimis, pernai šioje Pietų Kaukazo šalyje apsilankė 1387 Lietuvos gyventojai. Plačiau
2012-08-10
Pagrindinis mūsų kelionės į Lietuvą tikslas buvo aplankyti Šiaulių Rotary klubą, Auksučių ūkį, kurį mūsų Millbrae, CA Rotary klubas remia jau keletas metų ir aplankyti du muziejus Lietuvoje, kuriems Vytauto Šliūpo šeima aukoja (Vytautas Šliūpas yra Millbrae, CA Rotary klubo narys). Plačiau
2012-08-07
  Liepos 18-22 dienomis 7 vaikinų grupė, sudaranti „Vyrų krikščioniško gyvenimo broliją“, išsirengė išžygiuoti įsimintinas Suvalkijos laisvės kovų vietas. Šio pėsčiųjų žygio maršrutas – Prienai – Veiveriai, o šiame ruože vyko žymiausios Lietuvos partizanų, Tauro apygardos, Geležinio vilko rinktinės kautynės. Plačiau
2012-07-31
Ištrūksti iš Vilniaus trečiadienio vakarą ir po gerų penkių valandų autobusas  jau Palangoje. Vos ne vos susirandi nakvynę, nes ant daugelio namų durų kabo lentelės. O jose užrašas: „Vietų nėra“. Bet naktis nenumaldomai artėja. Pagaliau pasiseka apsistoti Kastyčio mylimosios Jūratės  gatvėje. Na va, Jūratės gatvė. Ja ankstų rytą skubu gaudyti jodo ir tik Palangos saulei būdingų karštų  spindulių. Skuba ir kiti. Pamiršau rankšluostį. Pirksiu. Klausiu pakelės kioskelyje kainos. 20 litų ,- girdžiu atsakymą. Brangoka, - galvoju ir einu tolyn, jūros link. Gal pigiau bus. Aha, pasirodo, kuo arčiau Baltijos, tuo brangiau. Čia, prie pat jūros, tas pats rankšluostis jau 22 litus kainuoja. Pajuokauju su pardavėja, sakydamas, kad gal rasiu brangiau. Maloniai šypsodamasi ištaria : „Sėkmės“. Saulė negaili šilumos. Kuo artyn prie jūros, tuo žmonių daugiau: ieškau, kur čia tą rankšluostį pasitiesus. Randu...Pasitiesiu  savo nusipirktąjį netoli šeimos, auginančios mažąją atžalą. Tai, aišku, buvo klaida, bet kitur gi laisvesnio smėlio plotelio nebuvo... Ir  prasideda...linksmi vaikučių riksmai ir  močiučių ar mamyčių: “Biškį raminkis“, „Kažkur tai gėrimai parsiduoda“, „Ačiū labai“ ir visokie kitokie kalbos darkalai. Bėgi ieškodamas kitos vietos. Priguli ir vėl girdi: “Čiau“ (galvoji, čiaudėkit sau į sveikatą), po kurio laiko ausį pasiekia nemalonus bobutės balsas: “Ai, geriu tuos vaistus 2 kartus į dieną – ir nieko nemačija, o kita jai: „Man irgi nemačija: jau dievulis, matyt, nori pasiimti pas save, ale anūkėlės gaila: jai dar tik penki metukai. Plačiau
2012-07-25
Pajūryje įsivyravus saulėtiems ir šiltiems orams atvykstančiųjų į kurortą srautai išaugo akivaizdžiai, todėl miesto turizmo informacijos centras (TIC) pataria pasirūpinti nakvynės vietomis iš anksto. Plačiau
2012-06-29
  Per visą mūsų šalį nusidriekęs Lietuvos muziejų kelias šį savaitgalį ir kitą savaitę užsuks į Zarasus, netoli Vilniaus įsikūrusį Europos parko muziejų, aplankys net 13 sostinės muziejų, o Valstybės dieną kvies į senąją Lietuvos sostinę Kernavę. Plačiau