Kelionės
01 20. Seniausia Afrikos žemyno civilizacija (2 dalis)
Vytautas Kuprys
40 – 45 proc. šalies gyventojų yra musulmonai, 35 – 40 proc. – krikščionys, yra 1 patriarchas ir14 vyskupijų, kurie priklauso Romos katalikų bažnyčiai.
Šalyje susiformavo savita kalendorių sistema, kildinama iš koptų kalendoriaus, švenčiamos krikščioniškos šventės. Kitaip nei Vakarų kalendoriuje, šiame yra trylika mėnesių. Įdomu tai, kad Naujieji metai prasideda kitu laiku – rugsėjo 11 diena. Sausio 20 – ąją minima ypatinga šventė Timket – Kristaus krikšto minėjimo diena , o sausio 6 - ąją švenčiama Genna – Etiopijos Kalėdos.
Afrikinis marabu
Pensijos žmonės negauna, senus tėvus išlaiko vaikai, todėl ir šeimos yra daugiavaikės. Šalyje moterų ir vyrų yra po 50 proc., apie 60 proc. gyventojų yra neraštingi (vyrų 50, o moterų apie 60 proc.).
Žmonės gyvena neapsakomai skurdžiai, tačiau jie labai nuoširdūs, draugiški, neagresyvūs. Etiopai tau šypsosi, tartum kaip broliai, kol suvoki, kad visi iš tavęs ką nors prašo. Sustoja mūsų autobusiukas pakelėje gamtoje pailsėti ir nežinia iš kur atsiranda vaikai, o ką tik nieko nebuvo. Visi prašo bent ką duoti: bananą, obuolį, saldainį, pieštuką, tušinuką, muilo gabaliuką, tuščią plastmasinį butelį nuo vandens irgi gerai – galės atsinešti vandens, o vaikai su juo pažais. Žmonių bustai apgailėtini. Beturčiai žmonės ir “bomžos” gyvena apdriskusiuose lūšnelėse pastatytose iš įvairiausių karčių apdengtų purvinais skudurais, faneromis ar kartonu, vos uždengę stogą virš galvos. Daug kur žmonės gyvena be elektros, o vandenį neša iš tolimų šaltinių. Reikia pasakyti, kad gyventojai yra neturtingi, bet mėgsta gražiai ir švariai rengtis, ypač populiari balta spalva, be to jie beveik nerūko.
Įdomiai etiopai susitikę sveikinasi: paspaudžia vienas kitam ranką ir tris kartus pečiais prisiglaudžia vienas prie kito. Kai kurie etiopai, tame tarpe ir mūsų ekskursijos vadovas - etiopas, valgyklose ir net restoranuose, valgo nenaudodami valgymo instrumentų, o valgo tiesiog pirštais. Tokia tradicija. Šalies gyventojai labai mėgsta kavą, kiekvienas per dieną išgeria puodelį kavos, o kai kurie net po 3 puodelius.
Etiopijos piniginis vienetas – Etiopijos biras, nominalai - 1, 5, 10, 50 ir 100 birų, monetos vadinamos centai – 1, 5, 25 ir 50. Vienas JAV doleris apie 20 birų.
Ura Zidane Mihiret vienuolyno bažnyčios akmeniniai varpai
Daug kur ant stogų įrengti saulės kolektoriai, karštam vandeniui ruošti.
Elektros oro tinklų atramos iki 35 kv. yra medinės. Kadangi oro linijos, dauguma vietose, pratiestos kalnuotose vietose, blogai prižiūrimos – atramos iškraipytos, vos laikosi, atrodo netrukus išgrius.
Pagal 1994 m. konstituciją Etiopija yra federalinė respublika. Įstatymus leidžia dviejų rūmų parlamentas, kurį sudaro aukštieji rūmai – Federaciniai rūmai ir Žemieji - Atstovų Rūmai. Federacinius Rūmus sudaro 108 nariai, Atstovų Rūmus – 548 nariai, renkami visuotiniais rinkimais 5 metams. Valstybės vadovas – prezidentas, renkamas (ne daugiau kaip 2 kadencijoms) Atstovų ir Federacijų Rūmų narių. Kandidatūra siūlo Atstovo Rūmai,išrenkamas abiejų rūmų 2/3 balsų. Ministras pirmininkas yra kariuomenės vyriausiasis vadas..
Svarbiausiosios politinės partijos: Etiopijos liaudies revoliucinis demokratų frontas, Etiopijos demokratinė vienybės partija ir kt.
Pajamos iš turizmo sudaro 24 mln. JAV dolerių.
Pagrindiniai keliai yra geri, į juos labai daug investuoja kinai, tačiau važiuojama lėtai dėl kitų “transporto priemonių”: asilų traukiamų vežimaičių, pėsčiųjų su nešuliais, skubančių į turgų ar iš jo, ožkų, karvių, avių bandų, todėl ne visada galima tiksliai nusakyti važiavimo trukme valandomis. Be to, jeigu netyčia gyvulį partrenkei, sumoki šeimininkui iš karto už du, mat nelaimėlis galėjo atvesti jauniklį. Ir visai nesvarbu, kad suvėžino patiną… Tokios taisyklės. Dienos metu į gatves ir kelius išeina, atrodo, visi gyventojai ir kažkur eina. Važiavome per šalį, o pakelėse visur eina žmonės. Vieni varo ožkas, kitas neša vandenį, trečias ragina bidonėliais ar kitais kroviniais apkrautus asiliukus – ištisas nesibaigiantis judesys. Jaunuoliai keliuose stovi su išskleistais skėčiais ir renka aukas bažnyčiai. Autobusų vairuotojai apie tai žino ir sustoja tose vietose. Jaunuoliai pakiša išskėstą skėtį prie autobuso langų, o keleiviai per langus meta aukas į skėtį. Miestai išsiskiria transporto spūstimis. Pietinėje šalies dalyje dalis kelių remontuojami ir rekonstruojami. Yra ir žvyrkelių, duobėtų bei dulkėtų kelių. Važiavome daugiau kaip tris valandas duobėtu žvyrkeliu per plačiausias upes ir upelius, ant kurių nėra pastatyto nei vieno tilto, reiškia, kad tuo keliu galima važiuoti tik vasaros metu, kol upės išdžiuvusios. Keliuose leidžiamas greitis: miestuose bei kaimuose – 35 – 50 km/val., magistralėse iki 80 km/val. Lengvųjų mašinų šalyje labai mažai ir tos arba valstybinės ar stambių turtuolių. Daug važiuoja triratukais, kurie atlieka taksi pareigas ir veža krovinius. Keliuose ir gatvėse nesilaiko jokių saugumo taisyklių: motociklininkai važiuoja be šalmų, autobusai atviromis durimis ir langais iš kurių iškištos keleivių galvos. Prie autobusų stotelių susigrudęs didžiulis keleivių būrys – nelaukdami tvarkos, kai kurie keleiviai į autobusą lenda net per langus. Žmonės per gatves eina bent kurioje vietoje, nėra pažymėtų perėjų. Daugiausia važiuoja vežimais su dvejais ratais į kuriuos pakinkyti asiliukai ar arkliai.
Dorze genties namai pastatyti iš bambuko, žolės ir netikrų bananų lapų
Vyksta statybos, bet kranų nesimato, viskas atliekama rankų pagalba. Pastoliai iki 14 aukštų namo sumontuoti iš medinių karčių, tiesiog baisu žiūrėti kaip darbininkai jais vaikšto.
Butelis alaus kainuoja – 20, pietūs – 100 – 150, puodelis kavos, arbatos – 10, apelsinų sultys – 25, sriuba vištienos – 45 – 60, žuvų guliašas – 81, kepta žuvis – 86, kepta vištiena – 130, aviena – 110, ledai – 44, Etiopijos vynas – 380, Pietų Afrikos vynas – 450, taurė degtinės – 40 , arbatpinigiai iki 10 birų. Paliekami arbatpinigiai gidui ir vairuotojams ekskursinės programos pabaigoje, kaip dėkingumo gestas už suteiktas paslaugas.
Yra įvesta vietinių genčių fotografavimo mokesčiai – apie 5 birus kai fotografuojamas vienas suaugtasis, apie 2 birus už vaiką. Kai fotografuojami du ir daugiau žmonių, mokama atitinkama už kiekvieną.
Etiopijos imperatorius Menelikas II XIX a. leido Europos misionieriams steigti mokyklas, kurias galėjo lankyti tik kilmingų ir pasiturinčių tėvų vaikai. Pirmoji pasaulietinė mokykla įsteigta 1907 m. Adis Abeboje. Panaikinus monarchiją 1975 m. buvo nacionalizuotos privačios pradinės ir vidurinės mokyklos. Dabar visas mokslas yra nemokamas. Mokyklose mokama amharų kalba. Nuo 1998 m. aštuonmetis mokslas privalomas. Švietimo sistema sudaro ikimokyklinės įstaigos (3 – 6 m. vaikams), aštuonmetė pradinė (6 – 14 m. vaikams) ir keturmetė dvipakopė (po 2 m.) vidurinė mokykla. Baigusieji pirmąją vidurinės mokyklos pakopą toliau gali mokytis vidurinėje mokykloje arba profesinėje mokykloje. Aukštasis mokslas įgyjamas universitetuose, politechnikos institutuose, koledžuose ir kitose aukštojo mokslo įstaigose. Etiopijoje naudojama savita rašto sistema – gezo raštas, kilęs iš labai seno pietų arabų priebalsio rašto, naudoto Etiopijoje iki V a. Etiopijos abėcėlė labai sudėtinga, joje yra apie 240 raidžių, kai jas išmokstą skaitosi apsišvietęs žmogus. Mokyklose vaikai nešioja uniformas. Daug vaikų neina į mokyklas, o valkatauja gatvėse ir prašo išmaldos, nors ir suaugusių netrūksta.
Konderio miesto karališkieji rūmai
Truputį istorijos. Etiopijos istorija glūdi tradicijų įvairovėje ir vietinėse kultūrose daugiau kaip 80 – yje kalbų ir per 100 tarmių. Etiopija – kontrastų ir įspūdingos gamtos šalis. Čia skirtingų kultūrų tautos svetingos ir maloniai pasitinka svetimšalius. O šalies istorija tęsiasi jau daugiau nei 3 tūkst. metų. Etiopija išsiskiria iš kaimyninių šalių ir gali pelnytai didžiuotis vadinama žmonijos lopšiu, trylikos mėnesių saulės šiluma ir vieta, kurioje viskas prasidėjo.
Dabartinėje Etiopijos teritorijoje prieš 3 mln. metų gyvenusių hominidų liekanų rasta Avašo ir Omo upių slėniuose. 8 – 6 tūkstantmetyje pr. Kr. gyvenę žmonės vertėsi gyvulininkyste ir žemdirbyste. Iš habešų genčių kilo Abisinijos pavadinimas, kuriuo seniau buvo vadinama Etiopija. 1 tūkstantmetyje pr. Kr. šalies teritorijoje gyveno Daamato karalystė, kuri prekiavo dramblio kaulu, vergais, brangiaisiais metalais, raganosių ragais. I a. susikūrė Aksumo karalystė, o VII a. susikūrus arabų Kalifatui ir Etiopijoje įsigalėjus islamui, Aksumų karalystė VIII – IX a. suiro, tais pačiais metais susikūrė Zagvių dinastijos valdoma valstybė su sostine Lalibela. Čia Rohos uolose buvo iškalta 12 monolitinių bažnyčių. Po Zagvių dinastijos valdovo nužudymo įsigaliojo Saliamonų dinastija, kilusi iš Izraelio karaliaus Saliamono palikuonių. Valdovas Jekunas Amlakas valdė 1275 – 85 m., suteikė privilegiją Etiopų stačiatikių bažnyčiai.
Atgal
.jpg)
