VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kelionės

04 03. Kėdainių „Varsnos“ klubo literatai Ažytėnuose

Vaclovas Volkus

„Balanos gadynės“ autorius ažytėniškis Mikalojus Katkus 1927 metais knygos prakalboje rašė: „Man teko būti liudininku, kaip senoji gadynė pasikeitė į naująją, tą gadynę, kada Lietuvos svietas balana švietėsi, vyžą avėjo, spragilu kūlė, dūminėse gryčiose gyveno...“

Kėdainių kraštas garsėja turtingu materialiniu ir dvasiniu paveldu, kurio traukos centras Kėdainiai su savo senamiesčiu, kunigaikščių Radvilų epochos statiniais. Jų atstovai atgulė amžinam poilsiui jų statytoje reformatų šventovėje – mauzoliejuje.

Kėdainių priemiestyje Babėnuose gimė Lietuvos raštijos pradininkas Mikalojus Daukša. Jo laikus menantis ąžuolas – galiūnas šiandieną dar gyvas, žaliuojantis. Čia pat nykstančios kapinaitės, kuriose galbūt palaidoti jo tėvai, seneliai.

Čia pat ir Šventybrastis su valstybės saugojamais senoliais ąžuolais, menančiais 1863 metų sukilėlių mūšį su rusų kariuomene. Žuvusiems 67 didvyriams palaidotiems šalia kapinių upelio šlaite (kapinėse palaidoti valdžia neleido) tarpukario metais buvo pastatytas paminklas. Šventybrasčio bažnytėlėje buvo pakrikštytas Nobelio premijos laureatas, rašytojas Česlovas Milošas. Č.Milošas gimė keli kilometrai nuo Šventybrasčio Šateinių dvare, o kaime – tarpukario Lietuvos paskutinis užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys.

1919 metais prie Kėdainių – Taučiūnų fronto linijoje Kėdainių ir Panevėžio savanoriai sumušė besiveržiančią į Lietuvą rusų – bolševikų kariuomenę. Kautynėse žuvo pirmasis Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvis savanoris Povilas Lukšys. Žuvimo vietoje pastatytas paminklas. Žuvę savanoriai palaidoti Kėdainių karių kapinėse.

Kėdainių žemėje, Krakių seniūnijoje Ažytėnų kaime 1852 metais laisvų valstiečių Kazimiero Katkaus šeimoje gimė sūnus Mikalojus, būsimasis etnografas, literatas, liaudies švietėjas, 1878 metais prie Maskvos, dabar Timiriazevo baigė žemdirbystės akademiją. Grįžęs į Lietuvą iki 1885 metų dirbo dvaruose agronomu. Nuo 1885 metų iki mirties dirbo savo ūkyje Ažytėnuose. Mirė 1944 m. Palaidotas Ažytėnų kaimo kapinėse šalia tėvo ir motinos kapo.

Gyvendamas Ažytėnuose užmezgė ryšius su knygnešiais, platino draudžiamą lietuvių spaudą, savo namuose daraktoriavo, rinko medžiagą „Aušrai“, dalyvavo 1905-1907 m. Krakių valsčiaus revoliucinėje veikloje. Už lietuvišką, revoliucinę veiklą žandarų buvo baudžiamas, net kalinamas.

Lietuvai išsikovojus Nepriklausomybę 1919 m. savo namuose atidarė Ažytėnų pradžios mokyklą. Aktyviai domėjosi šalies kultūriniu, ekonominiu ir politiniu gyvenimu. Parašė pasakėčių liaudies motyvais „Voras ir skruzdėlė“, „Šuns bajorystės popieriai“, eilę publicistinių straipsnių.

Svarbiausias darbas: „Balanos gadynė“. Leidėjai nesitikėję komercinės naudos, leidybą delsė. Rašytojui Tumui Vaižgantui pastebėjus kūrinio išliekamąją vertę, 1927 metais „Balanos gadynė“ buvo išleista. Knygos pratarmėje autorius rašė: „...surašyti vaizdai atitinka ne baudžiauninkus, tik karališkus žmones, laiką 1862 metus – upynės Šušvės įtekančios į Nevėžį ties Josvainiais“.

Kėdainių literatai „Varsniečiai“ susidomėję kraštiečio Mikalojaus Katkaus įvairiapusiu išliekamu dvasinės kultūros paveldu, šiomis dienomis apsilankė jo gimtinėje – Ažytėnuose. Mus lydėjo muziejaus administratorė Laima Urbonavičienė.

Aplankėme Ažytėnų kaimo kapinaites. Jose bendrame kape palaidotas jis – Mikalojus Katkus, jo žmona, jo tėvas Kazimieras, gimęs 1812 m. su žmona. Uždegėm žvakutę, kolektyviai sukalbėjome maldą: „Amžinąjį atilsį...“

Pagerbę mirusių šviesų atminimą nuvykome į rašytojo sodybą – muziejų. Buvęs gyvenamas namas, išlikusi klėtis dabar muziejaus pastatai. Name – muziejuje susipažinome su rašytojo ir jo šeimos buvusiais kambariais, jų paskirtimi – autentiškais baldais, namų apyvokos reikmenimis, balanos šviestuvu, stendais, nuotraukomis. Ši visuma atkuria to meto laisvų valstiečių, konkrečiai Katkų – gyvenimo kasdienybę. Dviejų kambarių klėtyje – žemdirbystės įrankiai ir padargai, kuriais naudojosi to meto valstiečiai – ūkininkai.

Susėdome seklyčioje prie didelio svečių stalo. Su mumis bendravo buvęs Katkų žemės ūkio bendrovės pirmininkas, devintą dešimtmetį įpusėjęs senolis, knygnešio Vito Baltramiejaus sūnus Vaclovas Vitas. Jis anais laikais bendrovėje dirbančių ažytėniškių šeimų atstovams pirko ir išdalino po „Balanos gadynės“ knygos egzempliorių.

Man, kaip literatų klubo „Varsna“ vadovui teko pirmam tarti žodį – pasidžiaugti šia išvyka, pamatyti šio iškilaus švietėjo tėviškę, arčiau susipažinti su šio žmogaus ilgu ir sudėtingu gyvenimu ir veikla Ažytėnuose.

Varsnietei M. Kaupaitei Kazakevičienei buvo malonu prisiminti Ažytėnų kraštą. Ji jame gimė. Jos tėvas Pranas Kaupas artimai bendravo su M.Katkaus šeima, Kalbėtoja prisipažino, kad besiruošdama šiai išvykai, parašė net tris eilėraščius, kuriuos ir perskaitė – poetiniu žodžiu apdainuodama šio neeilinio kaimo šviesuolio gyvenimą.

Varsnietė Z.Zokaitytė skaitė iš M.Katkaus raštų „Šuns bajorystės popieriai“ ištraukas, kuriose atsiliepiama kritiškai į kai kurias to meto valdžios veikėjų darbą ir poelgius.

Knygnešio sūnus krakiškis Vaclovas Vitas pasidalino savo tėvo Baltramiejaus prisiminimais, nuotykiais, nešant ir platinant draudžiamas lietuviškas knygas, maldaknyges, žurnalus.Tėvukas, - sako Vaclovas – būdamas keliaujantis kaimo siuvėjas tuo sumaniai pasinaudojo, platinant lietuvišką spaudą gresiant suėmimams teko bėgti net į Ameriką.

Varsniečiai literatai G.Žukauskaitė, N.Dranseikienė, V.Volkus, E.Pauliukevičienė, buvę svečiai, muziejaus administratorė, dalyvavę literatų pokalbyje „prie kavos puodelio“ kalbėjo apie lietuvišką kaimą, kaip lietuvybės lopšį, kuris tais laikais davė Lietuvai žinomus kultūros, švietimo veikėjus, politikus.

Kelių valandų pokalbis apie Mikalojaus Katkaus literatūrinę - švietėjišką veiklą nepastebimai prabėgo.

Grįždami į namus užsukę į Krakių kapines aplankėme knygnešio Baltramiejaus Vito kapą. Nulenkę galvas pagerbėm jo šviesų atminimą.

 

Atgal