VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kelionės

01 19. Aplankyti Rygą visada įdomu

Ona Striškienė, Paįstrys, Panevėžio r.

Rygą žinau puikiai, bet ji kas kart vis kitokia. Tekdavo laisvu laiku lydėti ekskursantus į Latvijos sostinę arba iš ten parsivežti į Panevėžį, aišku, jiems pasižvalgius po miestą.

Rugsėjy su Panevėžio esperantininkais vykau į susitikimą su Latvijos esperantininkais. Rygą apžiūrinėti buvo labai maloniau. Buvo šilta, po Rygos senamiestį vedžiojo rygietis esperantininkas, kuris mums pasakojo lietuviškai. Jis žinojo kiekvieną namą, jo kiemelius, aprodė svarbiausius objektus. Išvedžiojo ten, kur jie patys labiausiai mėgsta žvalgytis.

Jūrmaloje pas latvių esperantininkus, centre Esperanto kalbos žinovė ir mokytoja Palmira Lukoševičienė. Onos Striškienės foto

Savo sodyboje mus apsistoti priėmė Jarmaloje gyvenantis esperantininkas. Daug bendravome, kur esperantiškai, kur kita kalba pasitikslindami, pasimėgavome jūra, kopomis, saule. Tokią natūralią gamtą su mėlynių, bruknių uogienojais šeimos gyvenamoje sodyboje regėjau pirmą kartą.

Įpusėjus gruodžiui su Velžio senjorų „Velžynė“ kolektyvo nariais teko lankytis Rygoje. Didžiulis miestas, uostas pasitiko visas spindėdamas iliuminacijomis ant tiltų, medžių, pastatų, visur tviskėjo priešventinėmis spalvomis. Išlipus Dauguvos krantinėje iš autobuso pasitiko šaltokas oras ir apniukusi diena, kuri greitai ir visai virto žibintu apšviestu didelių pastatų miestu.

Kaip ir tradiciškai ekskursija prasidėjo nuo Rotušės aikštės, Juodagalvių namo, pastatyto 1334 m. Aikštėje stovi Rolando skulptūra, kuri yra senuoju Hanzos miestų simboliu. Namų savininkais buvo Juodagalvių bendruomenės nariai – pirkliai (daugiausiai vokiečiai). Per II pasaulinį karą jie buvo sugriauti ir 1999 m. pastatas atstatytas. Virš durų pakabintas priesakas: „Jeigu mane sugriaus, aš vėl atgimsiu!“.

Iš čia pasukame link gotikinės Šv. Petro bažnyčios, kuri yra viena seniausių ir vertingiausių viduramžių monumentaliosios architektūros pastatų Baltijos šalyse. Ji 1997 m. įtraukta į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Šv. Petro bažnyčia paminėta 1209 m. Dabartinė trijų navų bazilika atsirado po XV a. restruktūrizavimo. Bažnyčios viduje stulpai-kolonos remia lubas su kryžiaus ir žvaigždžių formos skliautais. Bažnyčiai gražintos medinės sienų epitafijos, kurios prieš karą buvo išgabentos į Lenkiją, kur ir buvo išsaugotos. Atnaujintos kapavietės, tame tarpe ir gotikinio stiliaus kapavietė, kur palaidoti „Zilla pilsonu gvarde” (mėlynoji civilinė gvardija). Bažnyčios bokštas yra 123,25 m aukščio, jame įrengtas liftas, kuris lankytojus pakelia į 72 m aukštį. Ten teko kitos ekskursijos metu pasikelti – įspūdis puikus.

Aplankėme farmacijos muziejų, įsikūrusį gyvenamajame XVIII a. pastate. Ekspozicijų kambariai visai maži, priima vienu kartu ne daugiau 15 lankytojų. Ekspozicijoje atsispindi farmacijos ir vaistinių įkūrimo istorija, yra senų dokumentų ir knygų, farmacijos indų. Jie tokie įdomūs ir specifiniai, kad be paaiškinimo neįmanoma suprasti, kas tai yra ir kam jie naudojami. Įdomi XVIII-XIX a. įkurta alchemiko laboratorija – tradicinio gydymo namelis bei „Padėjėjų kambarys“, kur galima įsivaizduoti vaistinės virtuvę, kur gaminami vaistai pagal gydytojų išrašytus receptus. Muziejuje patiko darbuotojų nuoširdus pasakojimas, besiklausančiųjų įjungimas į ekskursijos eigą, už teisingus teiginius apdovanojant linksmais prizais. Už žoleles, dedamas į „Rygos balzamą“ laimėjau prizą su muziejau simbolika.

Farmacijos muziejaus senieji eksponatai. Dalios Gedgaudienės foto

Laisvės bulvare aplankėme Laisvės paminklą, kuris yra 42 metrų aukščio. Tai paminklas, žuvusiems laisvės kovose atminti. Simbolizuoja latvių tautos vienybę ir laisvę. Besilankant prie paminklo keitėsi garbės sargyba, tai ypač sudomino vaikus. Už Operos skvero pagal kanalą iš tolo buvo matyti Latvijos Nacionalinės operos rūmai. Eidami gražiai tvarkomu, net ir žiemą, parku pro Bastėjos kalvelę vėl pasukame link senosios Rygos dalies.

Priėjome Smilčių gatvę, kur yra pats ilgiausias pastatas – Jakobo kareivinės. Čia yra restauruota dalis gynybinės miesto sienos. ŠaliaParako bokštas, kurisyra vienintelis išlikęs fragmentas iš buvusios Rygosfortifikacinės sistemos. Pirmąsyk bokštas paminėtas kaip Smilčių bokštas 1330 m. Nuo XVII amžiaus jame laikytas parakas, todėl bokštas įgavo šį vardą. Šiuo metu jis yra Latvijos karo muziejaus dalis, muziejus buvo šalia, į jį neužsukome.

Pasukame link Livu aikštės, kurioje viskas tik mirguliuoja, tviska, žėri, šurmuliuoja didžiulė mugė. Viduramžiais Ryga buvo galingu uostu ir įėjo į Hanzos sąjungą, jungusią Baltijos regiono ir Šiaurinės Vokietijos pirklius. Apie Hanzos laikus byloja istorinės Mažoji ir Didžioji gildijos.

Čia pat ir Didžioji Rygos gildija, ji buvo Rygos prekybos bendrija, egzistavusia nuo 1354 iki 1939 m. Ji egzistavo kartu su Mažąja gildija arba Šventojo Jono gildija, jungusia Rygos amatininkus. Man labiau patinka Mažosios gildijos pastatas. Jis pastatytas pagal arch. I. D. Felskio projektą, vėliau ant fasado karnizo, prieš Meistaro gatvę, buvo pakabintas Mažosios gildijos herbas. Visi pastato langai papuošti meniniais vitražais, juose meistrų vadai pavaizduoti su tautiniais kiek ankstesnių amžių kostiumais.

Vaistinės "Padėjėjų kambaryje"

Apžiūrėjome gyvenamųjų pastatų kompleksą „Trys broliai“, iš tolo nužvelgėme Rygos pilį. Pilis yra Latvijos architektūros paveldo dalis, pastatyta 1340 m. Ji viena iš didingiausių pilių visoje Latvijoje.

Praėjome pro Rygos Domo katedrą, kuri iki 1561 m. buvo Livonijos Ordino centrine katedra viduramžiais. Dabar Katedroje yra Liuteronų bažnyčia ir pagrindinis Rygos muzikos pasaulio centras. Aikštėje prie Katedros didžiausia mugė, įvairios eglės, pakyla su grojančiais muzikantais ir prie jos besisukančios šokėjų poros. Šokėjai nedėvi išskirtinių rūbų, yra jauno amžiaus, matomai, studentija.

Laisvu laiku pavaikštinėjome po senąjį miestą. Nuvedžiau smalsiausius į unikalią seną, kavinių Razeno gatvę, kurią vasarą aprodė rygiečiai. Dar kartą pasižvalgėme po didžiąsias aikštes, kuriose gausybė šventinių eglių. Pasigrožėjome viena už kitą įmantresnėmis parduotuvių ir firmų vitrinomis.

Prieš iškeliaudami į namus sustojame didžiuliame pramogų centre „Lydo“. Ten pramogos lauke ir kavinės viduje. Suaugusieji greitai pavalgė, apžiūrėjo, o vaikus išvadinti buvo sunkoka.

Ryga per paskutiniuosius dešimtmečius labai išgražėjusi. Atnaujinami, statomi nauji pastatai, ilgiau nebuvęs jos nebeatpažįsti.

Atgal