VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kelionės

05 21. Pasitinkant Seirijų miestelio 500 metų jubiliejų

Dr. Aldona Vasiliauskienė

2011 m. rugpjūčio 20 d. bus minimas Seirijų miestelio 500 metų jubiliejus. Įžangą jubiliejinei šventei padarė šio miestelio mokyklos auklėtinė Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė doktorantė Lionė Lapinskienė, dar 2010 m. rudenį sugalvojusi organizuoti konferenciją. L. Lapinskienė, talkinama aktyvios Seirijų seniūnijos seniūnės Česlovos Šmulkštienės, Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos direktorės Zitos Ščerbetkienės, Seirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios klebono teol. lic. Vito Eidukaičio ir daugelio kitų žmonių, gebėjo suburti mokslininkus ir pedagogus įvairiais aspektais patyrinėti Seirijus: krašto istoriją, meninį – kultūrinį palikimą, šio krašto išugdytas asmenybes ar į jį atvykusius ir savo darbais garsinusias Seirijus.

2010 m. spalio 15 d. sėkmingai pavykusi respublikinė tarpdisciplininė mokslo konferencija „Seirijų praeitis ir dabartis“ organizatorei L.Lapinskienei ir kitiems jos talkininkams tapo stimulu tęsti darbą. Tad 2011 m. gegužės 6 d. seirijiškiai, į Seirijus suvažiavę kraštiečiai ir svečiai jau antrąja tarpdalykine moksline konferencija „Seirijų praeitis ir dabartis“ pasitinka miestelio 500 metų jubiliejų, kartu paminėdami Gimtosios kalbos, spaudos ir knygos dieną.

Moksliniu ir istoriniu požiūriu itin svarbu, kad skaitytų pranešimų medžiaga, pateikta moksliniuose straipsniuose, bus išleista atskiru leidiniu Seirijų miestelio 500 metų sukakčiai (Į jubiliejinę šventę kviečiami po visą Lietuvą išsibarstę seirijiškiai ir visi šio krašto gerbėjai rugpjūčio 20 d.). Lėšų telkimu šiam leidiniui rūpinasi energingoji Seirijų seniūnijos seniūnė Česlova Šmulkštienė.

II mokslinė konferencija „Seirijų praeitis ir dabartis“

Konferencija pradėta Šv. Mišiomis Sirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje, kurias aukojo ir pamokslą pasakė teol lic. klebonas Vidas Endriukaitis. Renginio metu vyko susitikimas su profesoriumi Juozu Adomoniu, buvo pristatytas jo meno darbų albumas.

Gimnazijos bibliotekininkė Gitana Blaženienė ir II klasės mokinės Justina Miliūtė ir Eglė Kašelionytė supažindino su Seirijų A. Žmuidzinavičiaus gimnazijos muziejumi.

Konferencijos dalyviams meninę programą atliko muzikantai: saksofonistas Valdemaras Krukonis ir akordeonistas Romas Mazėtis bei 2010 m. įsikūrusi, jau daug pripažinimų sulaukusi, folkloriškiausia rajoneLazdijų meno mokyklos Veisiejų skyriaus liaudiškos muzikos kapela „Trepsiukai“ (vadovė Irina Gugebskienė).

Konferencijoje perskaityta 17 pranešimų. Juos parengė habilituoti daktarai (2), daktarai (7), doktorantai (2), Seirijų gimnazijos bei Šventežerio vidurinės mokyklos pedagogai (6).

Konferencijos organizatoriai nuosekliai, tikslingai ir kryptingai sudarė programą, kurioje tematiniu požiūriu aiškiai išsiskyrė penkios dalys: svarbiausia – I dalis buvo skirta Gimtosios kalbos, spaudos ir knygos dienos šventei – perskaityti 5 pranešimai; II dalis – Seirijų bažnyčiai ir čia dirbusiems dvasininkams (4 pranešimai), III – iš Seirijų kilusioms ar čia dirbusioms asmenybėms (6), IV – sunkiam ir sudėtingam pokario laikmečiui (1) bei V – nūdienai (1).

Skaitytų pranešimų tematika liudija nagrinėtas opias temas, pranešimuose keltas problemas ir rūpestį išsaugoti krašto istorinį, dvasinį bei kultūrinį paveldą.

Pranešimai Seirijų krašto kalbos tyrinėjimams

Pranešimus skaitė dr. Vilija Ragaišienė (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Programų skyriaus vedėja, Lietuvių kalbos instituto Leksikografijos centro jaunesnioji mokslo darbuotoja) „Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimas Seirijų šnektoje“, dr. Asta Leskauskienė (Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja) „Seirijų krašto kalbos lobynas“, Vidas Garliauskas (Vilniaus Abraomo Kulviečio vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojas metodininkas) „Kai kurie Seirijų krašto hidronimai“, Lionė Cibulskaitė-Lapinskienė (Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, Lietuvių katalikų mokslo akademijos narė) „Seirijų šnektos atspindžiai A. Andrulionio apysakoje „Baltaplunksnė““, dr. Vidas Kavaliauskas (Vilniaus pedagoginio universiteto Lituanistikos fakulteto Lietuvių kalbotyros katedros docentas) „Dėl VLKK pakoreguotų priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo normų realios vartosenos Lazdijų rajone“.

Pranešėjai akcentavo, kad Seirijų šnekta kalbiniu požiūriu dar mažai tyrinėta, netyrinėtas pietų aukštaičių kirčiavimas.

Dr. V. Ragaišienė apibendrino 1999 m., ekspedicijos metu padarytus 70 valandų įrašus, išskirdama kirčiavimo variantiškumus.

Dr. A. Leskauskienė akcentavo, kad kiekviena kalba atspindi žmogaus vidinį pasaulį, tos vietos tapatybę ir kūrybingumą, požiūrį į aplinką, vietovės, o ir pačios kalbos kaitą ir raidą. Pranešėja supažindino su Seirijų apylinkių kalbiniais tyrinėjimais, primindama pirmąjį kapitalų 1966 m. išleistą darbą – akademiko Zigmo Zinkevičiaus „Lietuvių dialektologiją“, kuriame dėmesys skirtas ir Seirijų kraštui.

1984 m. Seirijų vidurinę mokyklą baigęs doc. dr. Vidas Kavaliauskas kalbėjo apie 2005 m. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pakoreguotas priesaginių veiksmažodžių normas, išskyrė šnekamoje kalboje palaikomus, pusiau palaikomus ir visai nepalaikomus žodžius. Pavyzdžius iliustravo vaizdinėmis schemomis. Akcentavo tyrimų svarbą, kuri atskleidžia realią vienų ar kitų žodžių vartoseną kalboje.

1976 m. Seirijų vidurinę mokyklą baigusi (XXVIII abiturientų laida) konferencijos organizatorė L. Lapinskienė analizavo Seirijų tarmės reliktus šio krašto rašytojo Albino Andrulionio (1908-1986) išleistoje apysakoje „Baltaplunksnė“ (pirmasis leidimas 1937 m., pakartotinas – 2008 m.). Prelegentė akcentavo, kad A. Andrulionio knyga – tai dokumentas apie XX a. 4-to dešimtmečio vaikų tautinio ir patriotinio auklėjimo pagrindus, iškėlė knygos vertę etnokultūriniu aspektu. Pakvietė konferencijos dalyvius susipažinti su A. Andrulionio vaikų – dukros pedagogės Jūratės Andrulytės – Voloskevičienės ir sūnaus gydytojo Aloyzo Andriulio – iniciatyva konferencijų salėje surengta darbų parodėle.

Bažnyčios istorijai ir dvasininkams skirti pranešimai

Šia tematika konferencijoje perskaityti 4 pranešimai. Teologijos licenciatas Vitas Endriukaitis (Seirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios klebonas) kalbėjo tema „Iš Seirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios istorijos“, Stasė Sabestinienė (buvusi ilgametė Seirijų A. Žmuidzinavičiaus gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja) – „Seirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios kunigai“, dr. Algimantas Katilius (Lietuvos istorijos instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas) – „Kunigas Jonas Reitelaitis Seirijuose“, dr. Aldona Vasiliauskienė (Lietuvių katalikų mokslo akademija) – „Prelatas Juozapas Laukaitis sovietų saugumo rankose“.

Klebonas V. Endriukaitis pasidžiaugė, kad konferencijų metu iš skaitytų pranešimų „užgims“ leidinys. Ir šis užgimstantis leidinys pasitarnaus ne tik Seirijų Bažnyčios istorijai, jos ateičiai, bet ir visos Lietuvos, o galiausiais ir dabartiniams išeiviams. Klebonas tikisi, kad ši jubiliejinė knyga bus gražus papildymas – tąsa Juozo Petrausko išleistai knygai „Seirijų praeities takais“.

Klebonas V. Endriukaitis apžvelgė Seirijų bažnyčios istoriją nuo 1537 m. – kada buvo pastatyta pirmoji bažnyčia – iki nūdienos. Apžvelgė bažnyčios architektūrą, pristatė Seirijų bažnyčioje saugojamus meninę vertę turinčius bažnytinius indus, žvakides, paveikslus, šv. Mišių reikmenis, procesijų altorėlius ir kt. Prelegentas akcentavo, kad Seirijų, kaip ir kiekvienos bažnyčios, istorija – tai ir visos Lietuvos istorijos dalis.

S. Sabestinienė kalbėjo apie Seirijų bažnyčioje dirbusius dvasininkus. Kalbėjo apie jų specifinį poveikį – savo gyvenimo auką seirijiškiams, minėjo kunigų atliktus darbus, puošiant bei gražinant bažnyčią. Akcentavo kun. J. Grajausko veiklą, keliant Seirijų kultūrinį gyvenimą. Prisiminė savo bendravimą su kunigais.

Su kunigo istoriko Jono Reitelaičio (1884 11 23–1913 01 19–1966 12 01) daugiau 10 metų (1916–1925, 1926, 1927) veikla Seirijuose supažindino dr. A. Katilius, plačiai apžvelgdamas ne tik dvasinę, bet ir ūkinę bei kultūrinę veiklą. Prelegentas pristatė kunigo istorinį palikimą, jo įkurtas draugijas.

Dr. Aldona Vasiliauskienė supažindino su prelato Juozapo Laukaičio byla, saugoma Lietuvos ypatingajame archyve (bylos signatūra F K-1. Ap. 58. B. P – 12088). Konstatavo, kad dokumentų, esančių byloje, analizė leidžia nustatyti keletą svarbių faktų: antrąjį klebonavimo Seirijuose laikotarpį nuo 1946 m. sausio iki suėmimo; suėmimo laiką – 1947 m. balandžio 29 d.; Kančios Vladimiro kalėjime pradžią – remiantis Vladimiro kalėjimo archyve saugoma kalinio Laukaičio J. asmens kortele, nustatyti, kad į Vladimiro kalėjimą J. Laukaitis buvo atvežtas 1947 m. lapkričio 10 d. ir po nepilnų metų 1948 m. spalio 3 d. buvo perkeltas į Novočerkasko kalėjimą; tuo pačiu patikslinti mirties vietą (ne Vladimiro kalėjimas, bet galbūt Novočerkaskas ar dar kuri nors kita vieta); iškelti prielaidą mirties datos tikslinimui – 1955 metus (1955 m. kovo 16 d. sudeginamas J. Laukaičio pasas).

Prelegentė iškėlė tardymo protokolus, praplečiančius kunigo veiklą 1919 m. Lietuvoje, iš kurių atsiskleidžia kunigo diplomatija (mini tik tų asmenų pavardes, kurie 1944 m. pasitraukė į Vakarus) ir drąsa tardymo metu (išsako savo neigiamą požiūrį į bolševizmą ir sovietinę ideologiją), kunigo pareigų atlikimo svarbą, nepaisant galimų pasekmių, tardytojų pateikto kaltinimo griežtą neigimą. Pranešimas iliustruotas lentelėmis, vaizdais iš Vladimiro kalėjimo ir kapinių, arkivyskupo M. Reinio vardo įamžinimo Vladimire nuotraukomis.

Seirijų krašto asmenybės

Pranešimus skaitė doc. dr. Juozas Banionis (Vilniaus pedagoginio universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Matematikos ir informatikos didaktikos katedros vedėjas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyresnysis programų specialistas) „Didysis Vytauto Volerto rūpestis: lietuvių bendruomenė ir Lietuvos laisvė“, prof. habil dr. menotyrininkė Aleksandra Aleksandravičiūtė (Vilniaus dailės akademijos dailės istorijos ir teorijos katedra) „Profesoriaus Juozo Adomonio gyvenimas ir darbai“, dr. Aldona Kačerauskienė (Lietuvių katalikų mokslo akademija) „Dr. Ona Norušytė – Januševičienė ir Seirijai“, Zita Gaušienė (Seirijų A. Žmuidzinavičiaus gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė) „Rašytojas Vladas Vailionis“, Jūratė Andrulionytė - Voloskevičienė (Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė, Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos pirmininkė) „Širdis, atiduota Lietuvai: mokytoją Albiną Andrulionį prisiminus...“, Vida Burbienė (Lazdijų rajono Šventežerio vidurinės mokyklos lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja) „Mokytojas Mindaugas Unguraitis“.

Su 1921 m. rugpjūčio 22 d. Noragėliuose (Lazdijų raj.) gimusio ir 1944 m. pasitraukusio į Vakarus Vytauto Prano Volerto veikla supažindino doc. dr. J. Banionis, apžvelgdamas ne tik inžinierinę karjerą, veiklą lietuvių bendruomenėje, bet ir publicistinę bei literatūrinę kūrybą. Pradedant nuo V. Volerto literatūrinio debiuto – „Upė teka vingiais“ (1963 m.) - iki pastarųjų dienų išleisti jau 8 romanai.

Prof. habil. dr. menotyrininkė Aleksandra Aleksandravičiūtė detalizavo 1932 m. kovo 16 d. Seirijuose gimusio prof. Juozo Adomonio gyvenimą ir darbus. Prelegentė kalbėjo apie profesoriaus tėvą, stačiusį malūną Balbieriškyje ant Peršekės upės, Skiemonių bažnyčioje padirbusį klaupkas, atlikusį ir kitų svarbių darbų. Iškėlė profesoriaus J. Adomonio Vilniaus dailės akademijos dėstytojo, docento, profesoriaus, prorektoriaus, VDA Senato nario, sulaukusio gausybės apdovanojimų, apdovanoto Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino Karininko kryžiumi, veiklą atveriant duris Lietuvai į platesnį pasaulį keramikai (parašė 3 vadovėlius apie keramiką, 1971 m. organizavo pirmąjį tarptautinį keramikos simpoziumą Lietuvoje). Prelegentė iškėlė profesoriaus profesionaliosios keramikos kūrėjo meno darbus, akcentavo menininko J. Adomonio veiklą, greitinančią keramikos modernizmo Lietuvoje įsigalėjimą. Pažymėjo, kad kūrėjas visąlaik vysto savo idėjas ir per keramikos formas sukuria ekspresiją. Tarptautiniame kontekste prof. J. Adomonio postmodernizmas, pasak prelegentės, skiriasi nuo kitų tuo, kad profesoriui svarbi ir pati medžiaga – ne tik idėja. Tad neatsitiktinai seirijiškis prof. J. Adomonis sulaukęs ir tarptautinio pripažinimo.

2008 m. Kaune išleista 253 puslapių knyga „Gyvenimas su darbu ir malda“. Tai knyga apie Oną Norušytę – Janušauskienę – Januševičienę (1906 04 15-2007), kurią sudarė dr. Aldona Kačerauskienė ir s. Albina Pajerskaitė. Dr. A. Kačerauskienė pranešime kalbėjo apie dr. O.Norušytę – pedagogę, spaudos darbuotoją, visuomenės veikėją, kuri viena pirmųjų lietuvaičių Vienoje apgynė filosofijos mokslų daktaro disertaciją (1935). O. Norušytė – vaikų darželių auklėtojų kursų bei socialinės mokyklos direktorė, katalikų moterų sąjungos pirmininkė, nuolatinė “Lietuvos mokyklos“, „Naujosios vaidilutės“, „Moters“ bendradarbė, išleidusi knygeles „Žaidimas ir žaislas“ (1937), „Priešmokykliniai metai vaikų darželyje“ (1939), „Dorinis auklėjimas lietuvių šeimoje“ (1939), „Šeimyninio auklėjimo padėtis ir mūsų laikai“ (1940), „Motinos mokykloje“ (1940). Ji rengė vokiškus tekstus apie Lietuvos istoriją, kultūrą, meną. Prelegentė, asmeniškai pažinojusi ir bendravusi su O.Norušyte konferencijos dalyviams papasakojo bendravimo ir susitikimo su šia unikalia asmenybe įspūdžius.

Mokytoja metodininkė Zita Gaušienė pranešimą skyrė savo giminaičiui rašytojui Vladui Vailioniui (1922–1994), supažindindama su jo biografija, veikla išeivijoje (nuo 1944 m.), literatūrine kūryba.

Jūratė Andrulionytė-Voloskevičienė kalbėjo apie savo tėvelį mokytoją rašytoją, poetą ir vertėją Albiną Andrulionį, kuris, gresiant suėmimui, su visa šeima turėjo palikti Seirijus ir pasitraukti į Kauną, o ten nuolat keitė mokyklas, nes kartu su juo keliavo ir jo dosjė, kur buvo įrašyta, kad jis Seirijų partizanus aprūpindavo popieriumi. Prelegentė kalbėjo apie A.Andrulionio meilę tėvynei, tikėjimą jos laisve, kurios taip ir nesulaukė. Nors jis ir išvengė Sibiro gulagų, kalbėjo dukra, tačiau ir čia, tėvynėje, jis išgyveno psichologinę tremtį. J. Andrulionytė-Voloskevičienė pristatė literatūrinį A. Andriulionio palikimą, paliktus rankraščius bei knygas vaikams, kurios sovietmečiu tapo tabu.

Vyresnioji mokytoja Vida Burbienė pasakojo apie 1930 m. gruodžio 12 d. Kaune gimusį mokytoją Mindaugą Unguraitį. Jo gyvenimo kelią, darbus Seirijuose, meilę šiam kraštui, visuomeninę veiklą: suburtus filatelistus, šachmatininkus, sportininkus, jo dėmesį kraštotyrai (suteiktas Lietuvos garbės kraštotyrininko vardas), vadovavimą skudučių ansambliui, straipsnius periodinėje spaudoje, įteiktus garbės raštus, Meno saviveiklos ženklelį.

Pokario laikmečiui skirtas tyrinėjimas

Šiai tematikai buvo skirtas vienas pranešimas. Doktorantas D.Juodis savo tyrinėjimų medžiagą skyrė Seirijų krašto partizanams. Akcentuodamas, kad partizaninė kova dažniausiai kildavo iš vietinių gyventojų iniciatyvos ir prasidėjo 1944 metų rudenį.

1945 m. Seirijuose veikė Seirijų batalionas (vėliau karininko A.Juozapavičiaus grupė), priklausęs Dzūkų, o nuo 1947 m. Šarūno rinktinei. Organizuota kova tęsėsi iki 1951 m., kuomet MGB provokacijos dėka buvo sunaikinta Dainavos apygarda. Prelegentas pažymėjo vieną iškiliausių Seirijų krašto partizanų, gimusį Seirijų valsčiuje – Juozą Gegužį – Diemedį (1923–1951) – Šarūno rinktinės Dainavos apygardos vadą.

Nūdienos problemų kėlimas

Seirijų A. Žmuidzinavičiaus gimnazijos direktorė Zita Ščerbetkienė kalbėjo apie šiandienos gimnaziją. Citavo ir rodė ekrane gimnazijos mokinių bei pedagogų požiūrį į mokyklą, pagarbą pačiam Antanui Žmuidzinavičiui (1876–1966), dvasinio gyvenimo svarbą. Džiaugėsi, kad 22 proc. Mokytojų – šios gimnazijos auklėtiniai, kad mokykla jau išleidusi 62 abiturientų laidas. Pateikė statistikos apie mokinių skaičių (405), pedagogus (38 moterys ir 8 vyrai), apgailestavo, kad į pirmąją klasę kasmet ateina vis mažiau vaikų. Tačiau energingoji direktorė pilna optimizmo veiklai ir viso mokyklos kolektyvo geranoriškumu.

Konferenciją apibendrino L. Lapinskienė, dr. A. Vasiliauskienė ir iš Alytaus atvykęs Alfonsas Vitkauskas, žadėjęs išklausyti vos kelis pranešimus, tačiau su susidomėjimu pasilikęs iki pat konferencijos pabaigos.

Mokyklos biblioteka pasipildė knygomis, kurias padovanojo pranešėjai dr. Juozas Banionis, dr. Aldona Kačerauskienė, dr. Vidas Kavaliauskas, dr. Vilija Ragaišienė ir dr. Aldona Vasiliauskienė.

Belieka tik pavydėti – Panevėžyje gyvenanti L. Lapinskienė geba po visą Lietuvą rinkti mokslininkus, savo tyrinėjimuose susidūrusius su Seirijų istorija ar asmenybėmis, juos uždegti meile savo gimtajam kraštui ir keliauti į tą gražų Dzūkijos kampelį, kuriame aktyviai veikia pilna naujų sumanymų ir užmojų Seirijų seniūnijos seniūnė Česlova Šmulkštienė, Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos pedagogai su energingąja direktore Zita Ščerbetkiene, Seirijų kapinėse nusilenkti nepaprastai asmenybei dr. Onai Norušytei-Januševičienei...

Seirijuose organizuojamos mokslinės konferencijos „Seirijų praeitis ir dabartis“ liudija organizatorės mokytojos ekspertės Lionės Lapinskienės meilę ir pagarbą gimtinei, pastangas atskleisti, puoselėti, saugoti ir populiarinti dvasinius bei kultūrinius šio krašto lobius. Tai puikus pavyzdys kiekvienam pedagogui – neturime teisės pamiršti savo gimtųjų šaknų.

Atgal