VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kelionės

05.07. Kelionė į karališkąjį Gardiną

Vytautas Kuprys

Gardinas gali būti puiki vienos dienos ar savaitgalio kelionė: aplankyti vos už 170 km nuo Vilniaus esantį Gardiną, panaikinus vizų režimą,  galima daug paprasčiau ir lengviau, tad vykstame į vieną seniausių Baltarusijos miestų, esantį pačioje Lietuvos pašonėje.

Truputis istorijos apie Baltarusiją

Baltarusija - parlamentinė demokratinė respublika, užimanti 207 600 kv. km ploto, joje gyvena apie 10 mln. gyventojų.  Nors pagal įstatymus Baltarusijoje prezidentas renkamas visuotiniais rinkimais 5 metams, ne daugiau kaip 2 kadencijoms, bet dabartinis prezidentas A. Lukašenka šių Konstitucijos reikalavimų nesilaiko.

1991 metais spalio  24 dieną Lietuva ir Baltarusija pasirašė Deklaraciją dėl geros kaimynystės santykių principų. 1991 m. gruodžio 20-ąją Lietuva pripažino Baltarusijos,  o 1991 m. gruodžio 27-ją  Baltarusijos Aukščiausioji Taryba –  Lietuvos nepriklausomybę. 1992 m. užmezgė diplomatinius santykius.

Vykstame link Gardino

<text>Pravažiuojame Ašiužą (Gožgą - Ožius) miestelį, kuris yra Gardino rajone, įsikūręs Nemuno dešiniajame krante, XV a. čia buvo žinomas Lietuvos kunigaikščių dvaras.

Atvažiuojame į ekskursijos numatytą miestą – Gardiną - buvusį Vytauto Didžiojo miestą, esantį netoli Lietuvos ir Lenkijos sienos, abipus Nemuno. Tai srities ir rajono centras, jame gyvena apie 32 000 gyventojų. Mieste yra dvasinė seminarija, dramos ir lėlių teatrai, zoologijos ir botanikos sodai, poilsio parkas, E. Ožeškienės namas muziejus. E. Ožeškienė buvo žymi lenkų rašytoja, mokėsi vienuolių mokykloje Varšuvoje, dalyvavo 1803 m. sukilime, savo dvare slėpė sukilimo vadą R. Trauguttą, nuo 1869 m. gyveno Gardine, vėliau -  Vilniuje. Mirė 1910 metais Gardine.

Pirmąkart Gardinas paminėtas 1127 m.

Aplankėme seniausią XII a. mieste veikiančią, dar Kijevo Rusijos kunigaikščių laikus menančią mūrinę trinavę stačiatikių šv. Boriso ir Glebo cerkvę, pastatytą ant aukšto Nemuno šlaito. Cerkvę puošia spalvotų akmenų ir majotikos plytų raštai. Vykstame į miesto centrą prie Gardino Didžiosios Choralinės sinagogos. Dabartiniu metu sinagoga neveikia, vyksta restauracija.

Žydai, nuo senovės laikų, švęsdami bet kokią šventę, pasistatydavo lauke keturkojį staliuką ir aplink jį linksmindavosi: dainuodavo, šokdavo, šnekučiuodavosi, užkandžiaudavo. Architektas, projektuodamas šią nuostabią sinagogą, pasinaudojo žydų tradicijomis ir suprojektavo sinagogos vidų, kurios lubas palaiko keturios gana gražiai atrodančios monolitinės kolonos, primenančios stalą.

Gardino choralinė sinagoga

800 metų Gardinui

Gardino Aukštutinė pilis

Šv. Boriso ir Glebo cerkvė

Tęsdami ekskursiją užeiname į senąją gotikinę Gardino Aukštutinę pilį, kuri buvosvarbi per karus su kryžiuočiais. Mūrinė pilis buvo pastatyta dar Vytauto Didžiojo, vėliau S. Batoro iniciatyva perstatyta į renesansinius reprezentacinius karališkuosius puošnius rūmus. Nuo 1945 m. čia veikia Gardino istorijos ir archeologijos muziejus. Šalia yra barokinio stiliaus Naujoji pilis, pastatyta XVIII a., kurioje posėdžiavo LDK Ponų Taryba, rinkdavosi Seimas, veikė Iždo komisija, Lietuvos Vyriausiasis Tribunolas. Čia vyko LDK ir Lenkijos valdovų pasitarimai, nuo 1678 m. kas trečiasis LLV Seimas.

Kurį laiką čia gyveno karalius Kazimieras Jogailaitis.

Kai 1440 m. buvo ponų nužudytas Zigmantas, Lietuvos didikai Alšėnuose didžiuoju kunigaikščiu išrinko jaunėlį Jogailos sūnų Kazimierą, jis buvo pakviestas į Vilnių ir paskelbtas Didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu. Kadangi Kazimierui buvo vos 13 metų, tai jo vardu šalį valdė skirtingi patarėjai.

Tuo metu Lenkiją valdė vyresnysis Jogailos sūnus Vladislovas. Lenkai nenorėjo Lietuvoje kunigaikščio, tad Kazimierui atvažiavus į Lietuvą su Lenkijos karaliaus pažadu nebūti Lietuvos kunigaikščiu, lietuviai sudraskė duotus pažadus ir vieną rytą Vilniaus katedroje uždėjo paruoštą Kazimierui didžiojo kunigaikščio kepurę. Su Lenkija ryšys buvo nutrauktas.

Vladislovui 1444 m. žuvus kare su turkais, po trijų metų lenkai išsirinko tą patį Kazimierą savo karaliumi, bet Kazimieras pasižadėjo išlaikyti Lietuvą toje pačioje pozicijoje, kaip buvo Vytauto laikais - Padolė su Voluine turi likti Lietuvos.

Kazimieras pradėjo Lietuvoje naikinti kunigaikštysčių sritis, todėl 1481 m. prieš Kazimierą susidarė sąmokslas. Jam vadovavo M. Olelikaitis, bet sąmokslas nepavyko. Kazimieras stengėsi visą kraštą suimti į savo rankas. Didžioji Lietuvos kunigaikštystė išbuvo 52 metus, tik paskutinius tris metus jo sūnus Aleksandras atstovavo Lietuvai. Gardine, sulaukęs 65 metų amžiaus, 1492 m. Kazimieras Jogailaitis mirė.

1576 m. Gardiną S. Batoras padarė savo antrąja rezidencija (pirmoji - Vilniuje).

XVII-XVIII a. lietuviai mokėsi Gardino vienuolynų mokyklose, kuriose buvo lietuvių dėstytojai. 1912-14 m. miesto gimnazijoje mokytojavo J. Jablonskis, jo bute rinkosi lietuviai inteligentai, čia kunigavo P. Kraujalis. Per II pasaulinį karą Vytauto Didžiojo bažnyčioje vyko pamaldos lietuvių kalba. Bolševikai 1961 m. nuostabaus grožio paminklą susprogdino. Mieste 1996 m. įkurta lietuviška sekmadieninė mokykla.

Pasivaikščiojame po Rotušės aikštę. Abejingų nepaliko didžiausia ir įspūdingiausia mieste trinavė kupolinė ankstyvojo baroko jėzuitų bažnyčia (dabar - šv. Pranciškaus Ksavero Gardino katedra). Apžiūrėjome katedroje trijų tarpsnių medinį vėlyvojo baroko, gausiai dekoruotą altorių. Praėjome buvusia Vilniaus gatve (dabar Sovietskają), vėliau vykome į netoli Gardino buvusias partizanų žemines. Valstiečių trobelėje prie šiltos krosnelės degustavome vietinį gėrimą su užkandėle.

Vėlai vakare kupini įspūdžių  grįžome namo.

Atgal