VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kelionės

08 26. Iš kelionės po Rytų Lietuvą

Nastazija Kairiūkštytė

Šių metų liepos 30 dienos saulėtą ir šiltą rytą iš lengvųjų automobilių, sustojusių prie Kernavės bažnyčios, vienas po kito lipo atvykusieji mano giminaičiai iš Kauno, Marijampolės, Kazlų Rūdos, Širvintų, Prienų rajono Mauručių vietovės, o taip pat svečiai iš Vilniaus, pakviesti dalyvauti pažintinėje ekskursijoje. Ekskursantų būrį sudarė daugiau kaip 30 įvairaus amžiaus žmonių. Apie trečdalis jų buvo lydimi tėvelių moksleiviai, pradedant būsimaisiais vienuoliktokais ir baigiant Mantu, dar šiais metais nelankančiu mokyklos.

 

Ekskursijos dalyviai Kernavėje prie klebonijos. Nuotraukos Jono Česnavičiaus

Ekskursija buvo skirta susipažinti su Rytų Lietuvos vietovėmis, kurios nuo 15 a. priklausė garsiai kunigaikščių Giedraičių giminei. Tai Kernavė, Maišiagala, Karvys, Sudervė. Ekskursijos dalyviai išgirdo apie šių vietovių gamtos, istorijos bendruosius ir išskirtinius bruožus. O juk savo tėvynės gamtos, istorijos, papročių pažinimas sukelia pagarbos, pareigos, meilės jausmus Tėvynei, tėviškei, gimtiesiems namams.

Šiandieną ugdyti patriotizmą itin aktualu, nes globalizacija, besiskverbdama į visas gyvenimo sritis ir net į asmeninį žmonių gyvenimą, paverčia ne vieną jų kosmopolitais, prarandančiais ryšius su sava tauta, užmirštančiais gimtąją kalbą. Gimtoji žemė, kaip ir tėvynė, tampa jiems svetima. Taip tauta praranda buvusius savo piliečius. Ypač tai svarbu mažoms valstybėms, turinčioms keletą milijonų ar dar mažiau gyventojų. Kad lietuviai nenutautėtų, reikia papildomų pastangų iš visuomenės, ugdant tautinę savimonę, pasireiškiančią giliu patriotizmu, pareiga tėvynei, nes vyriausybinės įstaigos šiems reikalams skiria per mažai dėmesio.

 

Sudervės Švč. Trejybės bažnyčia su klebonu S. Matiukevičium. Iš dešinės lituanistė gidė L. Maižiešytė

Pažintinė ekskursija prasidėjo Kernavėje. Čia patyrusi gidė Irena Tumavičiūtė, tarytum kiekvieną dalyvį paėmusi už rankos, įtaigiai, įdomiai pasakojo apie Kernavę, pradžioje įspėdama, kad baigiantis ekskursijai mokiniams bus organizuota viktorina, kurioje bus ir klausimų iš pasakojimo apie Kernavę. Ekskursantai išgirdo daug įdomaus iš istorijos: sužinojo, iš kur atsirado šios vietovės pavadinimas, apie neeilinį Kernavės vaidmenį Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje (toliau LDK). I.Tumavičiūtė nurodė, kad Kernavė viena iš LDK sostinių, kurią kunigaikštis Gediminas pakeitė Trakais, šiuos vėliau - Vilniumi. Pasakojo apie bažnyčios istoriją, neaplenkdama ir naujosios, pastatytos 1920 metais. Pasakojo apie įžymius kunigus, daug nuveikusius lietuvybei ir kultūrai. Toks buvo kunigas Nikodemas Švogžlys-Milžinas (1899 – 1985). Aplankėme jo amžino poilsio vietą, ir gidė atkreipė mūsų dėmesį į kapą, kurį puošė Kernavės herbas su įrašu: „Geriau neteksiu gyvybės, kaip laisvės!” Atsisveikindama su kapu, gidė pasakė: „Taip norėtųsi tikėti, kad mokiniai supras, kaip mūsų protėviai brangino laisvę, ir kad šie žodžiai tilptų jų širdelėse“.

Dalyviai žavėjosi klebonijos tvenkinyje iš augalų sukonstruotu Lietuvos žemėlapiu. Tai buvusio klebono Česlovo Krivaičio (1921-2004), įkūrusio muziejų, išmonė. Apžiūrėję kitus Kernavės paminklus, dalyviai pasuko į Kernavės valstybinį kultūrinį rezervatą, kuris nuo 2004 m. yra UNESCO paveldo sąraše. Visi žavėjosi prieš akis atsiskleidžiančia ypatingai žavia gamtos panorama, kur vienas po kito stūksojo piliakalniai, primindami ne tik grožį, bet ir kovas su priešais. Irena Tumavičiūtė papasakojo apie piliakalnius, su jais susijusius padavimus, nepagailėjo gražių, nuoširdžių žodžių ir Pajautos slėniui. Išgirdę iš gidės daug įdomaus apie Kernavę, įsiamžinę nuotraukose, palikome šią nuostabią vietovę ir išvykome link Maišiagalos.

 

Doc. Zinaida Genietienė, už jos Sigita Smailienė, Maišiagala

Maišiagala - antrasis mūsų pažinimo objektas. Prof. Sigito Marčiukaičio iniciatyva į ekskursiją įsitraukė doc. Zinaida Gineitienė, verslininkė, ekologiško ūkio savininkė. Ji mus pasitiko Maišiagaloje. Perėmusi gidės pareigas pakvietė vykti prie piliakalnio, kurio papėdėje 2002 m. buvo pastatytas memorialas, įamžinant LDK kunigaikščio Algirdo (1303-1377) atminimą. Doc. Z. Gineitienė pasakojo, kad 1348 m prie kunigaikščio Algirdo valdų buvo prijungtos Kernavė, Maišiagala. 1365 m. įvyko Maišiagalos pilies sudeginimas. Šio įvykio aprašyme pirmą kartą paminėtas Maišiagalos pilies vardas. Gyvendamas Maišiagalos pilyje kunigaikštis Algirdas organizavo nevieną sėkmingą karinį žygį.

Apie kunigaikščio Algirdo palaidojimo vietą yra keletas versijų. Tačiau manoma, kad jis palaidotas pagoniškai sudeginant jo kūną prie Maišiagalos pilies Kukovaičio giraitėje. Maišiagalos piliakalnio papėdėje prie memorialo rugsėjo paskutiniais sekmadieniais kasmet vyksta tradicinė kunigaikščio Algirdo paminėjimo šventė, prie kurios organizavimo daug prisideda doc. Z. Gineitienė.

Iš Maišiagalos vykome į Karvį, esantį už 4 km nuo Maišiagalos, kur yra sena katalikų bažnyčia, pastatyta 1868 m. Edmundo Giedraičio iniciatyva. Pastarasis palaidotas šios bažnyčios šventoriuje. Karvyje buvo kunigaikščių Giedraičių giminės dvaras. Doc. Z. Gineitienės dėka Karvyje nuolat lankosi Giedraičių giminės palikuonis iš Kanados teisininkas Karolis Giedraitis, besidomintis savo giminės istorija, tiesiantis pagalbos ranką protėvių gimtinės kraštiečiams. Susitikome su bažnyčios klebonu Bronislavu Jaura. Išgirdę apie nelengvą bažnyčios padėtį, ekskursantai paaukojo jai 200 litų. Doc. Z. Gineitienės pakviesti iš Karvio vykome į jos sodybą, esančią netolimame Melkio kaime. Čia svetingoje aplinkoje su šeimininke užkandžiavome: vaišinome ją, o ji mus - žemaitiška kanapių užkandėle. Apžiūrėdami sodybą žavėjomės šeimininkės darbštumu ir išmintimi.

 

Ekskursijos dalyviai prie LDK kunigaikščio Algirdo memorialo Maišiagalos piliakalnio papėdėje

Iš Melkio vėl pro Maišiagalą vykome į Sudervę, kuri 1493 m. minima rašytiniuose šaltiniuose. Tada jau joje buvo dvaras. Gidė lituanistė Leokadija Maižiešytė nurodė, kad 1772 m. Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis įsteigė Sudervėje parapiją. 1783 m. jos klebonas ir Sudervės dvaro savininkas, dominikonų vienuolis Valentinas Volčackis skyrė lėšų ne tik pirmosios medinės bažnyčios statybai, bet nuo 1803 m. rūpinosi ir naujos klasicistinio stiliaus bažnyčios statyba. Lėšų statybai aukojo ir dominikonų rėmėja Teodora Sapiegienė. Ši bažnyčia apskrita, uždengta kupolu, su puikia akustika. L. Maižiešytės pakviestas klebonas Stanislav Matiukevič leido apžiūrėti bažnyčios vidų, pateikė žinių apie kai kurias skulptūras, paveikslus, vargonus. Bažnyčioje su įdomumu ekskursantai apžiūrinėjo iš akmens pagamintą saugomą indą, ant kurio iškalti 1793 metai.

 

Iš kairės į dešinę: Sigita Smailienė, Irena Tumavičiūtė, Nastazija Kairiūkštytė, Arvydas Banionis, Jūratė Banionienė, Vietė Banionytė, Robertas Koncevičius, Kernavė

Iš Sudervės vykome į kolektyvinį sodą, esantį Brinkiškėse - už 4 kilometrų. Čia jau laukė Giedriaus Černelio vaišės. Užėjus lietui teko spiestis namelyje. Tačiau tai netrukdė tolimesniam dalyvių bendravimui, pasidalinimui įspūdžiais ir kitomis mintimis. Moksleiviai dalyvavo viktorinoje, patikrinant ekskursijos metu išgirstas žinias. Viktorinos klausimus geriausiai atsakė ir prizus gavo Andrius Banionis, Rugilė Marazaitė ir Laimutis Jankus. Taip pat prisiminimui dovanėlių gavo ir kiti moksleiviai. Aktyviai su jaunimu bendravo prof. Sigitas Marčiukaitis, kuris vėliau nurodė, kad vasaros atostogų metu tokias ekskursijas jaunimui privalėtų organizuoti įvairios švietimo įstaigos, suderinę su Tėvynės pažinimo programomis. Išvažiuodami ekskursantai į namus sau ir kitiems kėlė klausimus, kodėl aplankytose vietovėse jie dažniau girdėjo ne valstybinę, o lenkų, rusų kalbas.

Atgal