Kelionės
2024.09.11. Lietuvių žvilgsnis į Juodkalniją arba VILNIUS - TIVATAS (II)
.jpg)
Alfonsas Kairys
Lietuvos žurnalistų sąjungos narys
Naktis kaip naktis – sapnuose. O kvepiančia kava prisodrintas rytas pažadina iš miegų ir kviečia į šios nuostabios šalies kelionę. Prieš ją užsuki į vietinį (suprask – Budvos) turgelį: visko daugiau negu pilna: vaisiai, žuvis, pyragai, pyragėliai na, ir kai kurios kainos: puslitrinis butelis vandens 0.57$, butelis vietinio alaus 0.83$, kilogramas bananų 1.06$, kilogramas obuolių 0.84$ ir pan. Kelionei reikalingas tik vanduo (parduotuvėse jis brangesnis) – tai jo ir pasiimi buteliukų pora.
Pasuki Cetinės - senosios Juodkalnijos sostinės – link: serpantininiu keliu į Lovčeno kalną bei Lovčeno Nacionalinį parką. Tikslas: aplankyti aukščiausią pasaulyje mauzoliejų, pastatytą 1676 metrų aukštyje. Kopi 461 laipteliu – atsiduri prie jo ir... įeiti negali, nes vyksta kažkokie darbai. Taigi, klausaisi vietinio gido pasakojimo apie Juodkalnijos poetą, valstybės veikėją Petarą Njegošą II, mokėjusį daug kalbų, parašiusį Cetinjės atsiskyrėlį, /pustenjak cetinjski, mikrokosmoso spindulys/ Luča mokrokozma, Kalnų vainikas/Gorski vijanac ir kt.: visa tai apie gėrio ir blogio kovą, žmogaus vietą pasaulyje, jo laisvę ir atsakomybę... O nuo apžvalgos aikštelės stebi nuostabios gamtos pilnatvę: prieš tave Juodkalnija, dalis Kroatijos, Bosnijos ir Hercogovinos, Albanijos bei Kosovo: taigi, pabuvoji ir ten.
Ir prie kalnų apsupto Škoderio (Skadaro) ežero. Sakoma, kad tai didžiausias ežeras Balkanuose (aut.pastaba – plotas 475 kvadratiniai kilometrai, vidutinis gylis - 6 metrai). Ne dėl to ten vyksti, o todėl, kad pamatytum didžiasparnius ir plačiasparnius paukščius pelikanus. Antai į tave bespoksančio Dalmatijos pelikano abiejų išskleistų sparnų didžiausias skersmuo net 360 cm. Įspūdingi jų ir snapai. O apsigyvenę čia, nes ežeras gausus įvairiausia žuvimi (pagrindinis pelikanų užkandis žuvis: per dieną jų gali sulesti 1,5 ir daugiau kilogramų.
Pro vandens lelijų guotus lėtai plaukiam link ežero
Vaizdingame Rijeka Crnojeviča žvejų kaimelyje esančiame nedideliame restoranėlyje, prisimenančiame dar XIX a. pab., vaišiniesi malonaus skonio gėrybių – midijų – sriuba, tradiciniu Škoderio ežero patiekalu – marinuotu karpiu (karpį mėgsta ir pelikanai!), bei bandelėmis su kalnų medumi „priganice“, neatsisakai taurės balto ar raudono Juodkalnijos vyno.
.jpg)
Į urvus
.jpg)
Juodkalnijos pakrantė
Vienuolynų ir kalnų derinys
Dėl laiko stokos, neužsuki į Kačių muziejų, bet čia toks yra.
Prisimintina, kad katės pagerbtos įvairiose pasaulio vietose. Antai, Kačių laivas Amsterdame, Nyderlanduose, ,,priima“ ir benames kates bei suteikia joms prieglobstį, Borneo salose yra miestasKuchingas, išvertus tai būtų Kačių miestas, norint pagerbti kates, vienas iš vaisių pavadintas ,,katės akis“; Japonijoje, kačių saloje –Tashirojimoje –yra kačių šventykla, paminklai katėms ir kačių ūsais ir ausimis puošti pastatai. Tikima, kad katės – laimės nešėjos, ir todėl jos visaip globojamos. Na, o Sankt Peterburgo Ermitažo rūsiuose dar 1745 metais carienės Jekaterinos II ,,įkurdintos“ katės saugo meno vertybes nuo žiurkių ir pelių.
Aplankę šv. Jono tvirtovės griuvėsius ir nuo kalno viršūnės pasigrožėję miestu bei žydromis spalvomis spindinčią įlanka, spaudžiame pirmyn. Juk atvykusiam kiekviena sekundė brangi!
Daugelis esame girdėję apie Didįjį Kanjoną (Grand Canyon), esantį JAV, Arizonos valstijoje (kanjono gylis – apie 1600-2000 m, ilgis 446 km, o plotis kinta nuo 6,4 iki 29 km.) bei kitą giliausią pasaulyje kanjoną, esantį pietryčių Tibete (vidutinis gylis 2268 m, o didžiausias gylis – 6009 m).
O koks gi giliausias kanjonas Europoje? Pasirodo, tai mūsų lankomojoje šalyje – Juodkalnijoje. Jis pavadintas Taros upės kanjonu ir ,,įsikūręs“ Durmitoro nacionaliniame parke. Jo gylis –1300 m – beveik pasiveja Didįjį Kanjoną (Grand Canyon). Jau kylant aukštyn į kalną ir žvelgiant žemyn kartais užgniaužia ne tik kvapą, bet ir paširdžius. Adrenalinas, adrenalinas, adrenalinas... Netgi žiūrint į apačioje sruvenančią, iš abiejų pusių kalnų spaudžiamą Tarą.
O kaip nenusimaudysi miško apsuptyje 1,5 km aukštį pasiekusiame keistu vardu – Juodasis – pavadintame ežere. Gidas paaiškina, kodėl šis vandens telkinys vadinamas būtent taip: juodą, tiksliau tamsiai mėlyną spalvą, ežerui suteikia jį supančios ir jame atsispindinčios pušys.
Sumoki 5 eurus budinčiajam įėjime – ir ežeras laikinai tavo. Patarimas moterims: persirengimo kabinų nepamatysit, taigi, jus išgelbės tik rankšluostis, kuriuo prisidengusios galėsit persirengti.
Būtinai užsuku į Moračos stačiatikių vienuolyną (jis 40 km. nuo Podgoričos), kad pasigrožėčiau puikiu architektūriniu paminklu: Marijos Dangun ėmimo cerkve, šv.Mikalojaus koplyčia ir gyvenamosiomis vienuolių patalpomis. Įėjęs pro centrinius vartus, patenki į XII-XIII amžių. Jeigu nori susipažinti su šv.Mikalojaus gyvenimo, veiklos epizodais, užeini į jo vardu pavadintą koplyčią: į tave iš gausių freskų žvelgia katalikų ir stačiatikių šventasis, keliautojų, kalinių, vargšų bei vaikų, Juodkalnijoje – dar ir studentų globėjas.
Kiekvienas esame girdėję žodį urvas, bet, manau, ne kiekvienas jame buvome. Juodkalnija leidžia šią spragą užpildyti. Pasirenku netoli Herceg Novi esantį Mėlynąjį urvą.
Atvykstu anksti ryte ne šiaip sau: mat, norint pamatyti visą urvo ir vandens grožį, tai tinkamiausias laikas. Sėdime valtyje keliese, vienoj ir kitoj valties pusėje – uolos. Rodos, kad prispaus, bet... priekyje matome saulės iš priekio apšviestą vandenį: jis nepakartojamo sodrios mėlynos krištolo spalvos.
Kitos spalvos laukia rytoj.
Atgal
.jpg)
.jpg)
