Kelionės
06 19. Niagaros krioklys
Nijolė Kavaliauskaitė – Hunter
Yra pasaulyje vietų, kuriose atsidūręs netenki amo. Tuomet pasijunti nereikšmingu vienetu, minančiu šios planetos slenkstį. Žinai, kad niekuomet negalėsi prilygti šių stebuklų kūrėjui. Kartais žmogus iš naivumo save prilygina Dievui arba gėrisi savimi lyg būtų tobulas kūrėjo atvaizdas. Atsidūręs įstabioje vietoje suvoki, kad turi būti dėkingas Jam už akis, kuriomis gali gėrėtis Aukštesniojo proto sukurtais stebuklais.
Vienas iš jų yra Niagaros krioklys, didingai rymantis 121 kilometro nuo Niujorko atstumu. Jis ilsisi 56 kilometrų ilgio Niagaros upėje, jungiančioje du ežerus Erie (JAV) ir Ontario (Kanada). Bei keliantis triukšmą dviejų miestų pašonėje: ,,Niagars Falls’’ Niukorko valstija ir ,,Niagara Falls,, Ontario.
Žinomos kelios versijos liudijančios šios upės pavadinimo atsiradimą. Pasak vieno irokėzų žinovo B. Trigger, "Niagara" buvo pavadinta dėl netoliese gyvenančios žmonių grupės, kurią vadino "Niagagarega". Pagal G. R. Stewart, pavadinimas yra kilęs iš irokėzų gyvenvietės pavadinimo "Ongniaahra", kurį išvertus reiškia ,,taškas, dalinantis žemę į dvi dalis’’.
Niagaros krioklys europiečiams buvo žinomas jau XVII amžiuje, kuomet katalikų kunigas ir pranciškonų misijonierius jo garbei paskyrė kelis tomus: ,, A New Discovery’’. Šio žmogaus pavardė, tyrinėjusio ir Šiaurės Amerikos žemyną yra L Hennepin arba tėvas Antoine (Antanas). Turėdamas nemenką kunigavimo Prancūzijoje patirtį, jis Louis XIV- ojo, su dar keturiais kunigais buvo paskirtas misijonieriaus darbui Amerikos žemyno, prancūzų kolonijose esančiose bažnyčiose. 1675 metais, misijonieriai bei tyrinėtojas R. Cavalier laivu ,,de La Salle’’ paliko Europą. Kadangi Hennepin degė atradėjo geismu, be sielų Kanados bažnyčiose ganymo, leidosi kelionėn iš Kanados į Amerikos teritoriją. Jis turėjo tikslą ištirti Mississippi upę. Tačiau jo kanoja su kitais dviem įgulos nariais, Illinois ir Mississippi upių jungtyje buvo sučiupta Sioux indėnų. Tuo metu upė priklausė indėnams, buvo jų, o ne valstybės nuosavybė. Visa laimė, kad kanojoje buvo turto už 1100 lirų. Šios dovanos padėjo išlikti gyviems. Indėnai belgų prancūzą misijonierių ir kitus du, kanojomis nusigabeno į kitas valstijas. Ten, krante jie buvo pripažinti vado Aquipaguetin ir jo šešių žmonų. Gyvendamas nelaisvėje, tėvas Louis nenusiminė. Jis tyrinėjo indėnų papročius, kalbą, buitį, kuriuos vėliau sudėjo į tomus. Prasidėjus medžioklės sezonui, Hennepin išsiruošė su visais, net neįtardamas, kad tai – paskutinis jo ,,indėniškas’’ nuotykis. Medžioklės metu, jis viename kaime susidūrė su Duluth. Su pastaruoju prieš šešis metus buvo susitikęs Belgijoje. Duluth sumokėdamas indėnams kunigą išpirko. Kuomet L. Hennepin grįžo į Europą, jis parašė knygą apie Amerikos žemyne patirtus nuotykius. L. Heneppin neliko užmirštas ir Šiaurės Amerikoje. Daugel vietų buvo pavadinta jo garbei. Konkrečiai Minnesotos, Niujorko, Mitchigan valstijose. Po jo mirties jo vardu pavadinti: parkai, avenue, gatvės, salės, tiltas per Mississippi upę, miestelis Illinois valstijoje ir t. t. Pats L. Hennepin atrado ir pavadino Saint Anthony Falls (Šv. Antano kriokliai). Tai - vienintelis krioklys, esantis ant Mississippi upės, šalia Minneapolis miesto.
Aprašytas ,,Niagaros‘‘ krioklys, atvėrė akis ir kitiems prancūzams. Pvz.: 1804 metais, Napoleono Bonaparto jaunesnysis brolis Jerome su savo išrinktąja, prie ,,Niagaros’’ krioklio praleido ,,medaus’’ mėnesį.
,,Niagaros‘‘ krioklys nėra vientisas, jis sudarytas iš trijų individualių krioklių: ,,Amerikos‘‘ krioklio, ,,Nuotakos šydo krioklio‘‘ ir ,,Pasagos‘‘ krioklio. Pastarasis krioklys yra Kanados pusėje, o nuo Amerikos vandens srauto jį skiria negyvenama, bet gausiai lankoma turistų, ,,Ožkos sala’’. Ji iškilo kadaise tyvuliavusio Tonawanda (indėniškas pavadinimas) ežero vietoje.
,,Ožkos salos’’ pavadinimui atsirasti turėjo reikšmės kažkada joje laikomos ožkos. Anuomet, malūnininkas John Stedman, joje ganė ožkas. Užklupus šalčiams, jis išvyko. Grižęs, po 1780 metų žiemos, ožkų neberado. Jas numarino šaltis.
,,Ožkos saloje‘‘ stovi paminklas, skirtas serbų inžinieriui, išradėjui pranokusiam šimtmetį genijui Nikola Tesla. Jam priklauso daugiau nei 700 išradimų. Ieškodamas pragyvenimo šaltinio, bei siekdamas realizuoti savo idėjas, jis atvyko Amerikon. Atvykęs įsidarbino Amerikos išradėjo ir verslininko T. Edisono kompanijoje. Tačiau pastarasis, kamuojamas pavydo apgavo finansiškai paniekindamas jį patį šia fraze: “ Tesla - žmogus iš miško, kurių galima daug pasamdyti”. Mokslininkas pasauliui pasiūlė daug išradimų, turėjusių ir tebeturinčių didelę įtaką žmonijai: fluorescencines lempas, aukšto dažnio elektrotechniką, daugiafazę srovę, sukūrė pirmą pasaulyje ryšio anteną, Teslos ritės - dirbtinius žaibus, pritaikė elektrotechniką medicinoje, asinchroninį elektros variklį, radijo bangomis valdomą laivą ir t. t. Paleistoje Niagaros HES veikė Teslos generatoriai. Ne veltui jis buvo pasodintas į išradėjo Faradėjaus kėdę, pastarajam mirus.
,,Ožkos saloje‘‘ stovi Jungtinėms Amerikos valstijoms Jugoslavijos dovanotas monumentas N. Teslai. Jis buvo pastatytas 1976 metais. Kanados pusėje stovi kanadiečių skluptoriaus paminklas N. Teslai.
Per metus ,,Niagaros‘‘ kriokliuose apsilanko 28 milijonų turistų. Neretas atvyksta turėdami meninius tiklus. Tiek praeityje, tiek dabar dailininkai pasiėmę molbertus vyksta į nė minutei nenutrūkstančių vandenų srauto buveinę. Dailininku, kuriam pavyko geriausia nutapyti ,,Niagaros‘‘ krioklius, buvo pripažintas Hudsono upės mokyklos dailininkas, amerikietis Frederic Edwin Church (1826 – 1900). Jis Niagaros krioklį tapė iš Amerikos ir Kanados pusės. Abu stebuklai vienas nuo kito skiriasi tiek savo forma, tiek parametrais. Kanados pusėje esantis krioklio plotis - 800 m, aukštis 48 metrų. Amerikos krioklio plotis 300 m, aukštis 51 m. Tapyti Amerikos krioklio Church nuvyko liepos 1856 metais. Paveikslas buvo skirtas parodai Paryžiuje, į kurią buvo numatytas važiuoti pats Church ir jo paveikslas. 1887 metais tapytą vaizdą su kriokliu, nupirko škotiško kraujo turintis John S. Kennedy. Šiuo metu paveikslas yra eksponuojamas Škotijos nacionalineje galerijoje.
Paveikslas tapytas iš Kanados pusės, laimėjo prizą Paryžiaus parodoje. Tai atsitiko dešimčiai metų prabėgus po jo nutapymo. Paveikslas buvo plačiai demonstruotas Europoje iki tol, kol jį nupirko ‘’Cocroran gallery of art’’ esanti Vašingtone.
Didžiausia pasaulyje gėlųjų vandenų karalystė, t. y ,,Didieji ežerai‘‘ (Eris, Huronas, Mičiganas, Ontarijas, Aukštutinis) pradėjo fromuotis 18,000 metų atgal, pradėjus tirpti ledynams. Pirmiausia ištirpo ledas dengęs Ontario ežerą, kuris yra pasaulyje keturioliktas pagal dydį. Maždaug 12,500 metų atgal, pradėjo tirpti ledai, dengę Niagaros pusiasalį. Tad ,,Nigaros upė‘‘ yra palyginus jauna, tik 12,000 metų senumo. Ištirpę vandenys sutekejo į ledų paliktus įdubimus - ežerus, kurių vanduo, Šv. Lauryno upe susiekia su Atlanto vandenynu. Buvę penki slenksčiai tarp ,,Erie’’ ir ,,Ontario’’ ežerų susiliejo į vieną, tapdami ,,Niagaros‘‘ kriokliais.
Tai – antrasis pasaulyje pagal dydį krioklys. Priminsiu, kad pirmasis – Viktorijos, esantis pietų Afrikoje. Teigiama, kad dėl žemės plutos erozijos, Niagaros kriokliai kasmet pažemėja net 30-35 centimetrų. Kas žino, gal po daugel tūkstančių metų, ateities kartos apie juos skaitys tik knygose. Verta apsilankyti ir išvysti šį gamtos stebuklą.
.jpg)
