Kelionės
06 21. Lietuvos atstovų viešnagė festivalyje „Zaškivas – didvyrių žemė“ Ukrainoje
Beata Ivanauskienė
Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos informacijos biuras
2013 m. birželio 15-16 d. Lvovo srities (Ukraina) tarybos pirmininko Petro Kolodiy kvietimu Lietuvos Sąjūdžio, Lietuvos Šaulių sąjungos, LATA ir Kauno m. savivaldybės atstovų delegacija dalyvavo festivalyje „Zaškivas – didvyrių žemė“. Lietuvos delegacijos nariai kartu su Ukrainos parlamentarais, Lvovo srities tarybos atstovais, Lvovo arkivyskupu metropolitu Igoriu (Vozniaku) sveikino į festivalį susirinkusį jaunimą. Festivalio dalyviams LŠS nariai Juozas Janušaitis su Regina Kabaliniene pateikė meninę programą.
Lietuvių delegacija Zaškive. Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas, LŠS narys dr. Raimundas Kaminskas atminimo ženklą „Su Sąjūdžiu už Lietuvą“ įteikė Jaroslavui Kravčenko
LATA pirmininkas, LŠS Centro valdybos narys dr. Audrius Skaistys, Kauno m. sav. tarybos Kultūros ir meno komiteto pirmininkas Aušrys Kriščiūnas ir Kauno m. sav. administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys susitikime su Lvovo srities pirmininku apibūdino Lvovo srities ir Lietuvos bendradarbiavimo gaires. Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas, LŠS narys dr. Raimundas Kaminskas atminimo ženklus „Su Sąjūdžiu už Lietuvą“ įteikė Lvovo srities tarybos pirmininkui Petro Kolodiy, Ukrainos parlamento nariui Olegui Pankevičiui, Lvovo srities tarybos deputatams Sviatoslavui Šeremetai, Jaroslavui Kravčenkai. Po susitikimo su Lvovo srities tarybos viršininku Lietuvos delegacija dalyvavo Europos integracijos komiteto posėdyje, kuriame aptarė Ukrainos bendradarbiavimą su Kauno miestu.
Lietuvių delegacija Zaškive (Ukraina)
Lietuvos atstovai kelionės metu aplankė E. Konovaleco muziejų Zaškive, Dublianuose prie Lvovo agrarinio universiteto, kuriame studijavo Steponas Bandera (1909-1959), jam pastatytą paminklą ir Ukrainos išsivadavimo kovų muziejų bei Operos ir baleto teatrą Lvove.
Festivalis „Zaškivas – didvyrių žemė“ skirtas žymaus Ukrainos karinio ir politinio veikėjo, Ukrainos tautos respublikos armijos vado, pulkininko, Ukrainos karinės organizacijos vadovo E. Konovaleco 122-osioms gimimo metinėms (1891-1938). Kasmet festivalis vyksta E. Konovaleco gimtajame kaime Zaškive (Žovkvos r., Lvovo sritis). Festivalio tikslas – ugdyti jaunimą patriotine dvasia.
Lietuvių delegacija su arkivyskupu metropolitu Igoriu (Vozniaku) Zaškive
E. Konovalecas buvo vienas iš aktyviausių Ukrainos nepriklausomybės šalininkų, visą gyvenimą skyręs Ukrainos išlaisvinimui iš okupacijos. E. Konovalecas - Sičės šaulių pulkininkas didelį autoritetą įgijo išsilaisvinimo kovų metu 1917–1920 metais. E. Konovalecas 1920 m. įsteigė Ukrainos karinę organizaciją (UKO) ir jai vadovavo. 1927 m. inicijavo, 1929 m. įsteigė ir vadovavo politinei Ukrainiečių tautinei organizacijai (UTO), kuri rūpinosi Ukrainos išsivadavimu. 1920 m. Lietuvos teritorijoje veikė UKO atstovybė. E. Konovalecas nuo 1929 m. turėjo Lietuvos pilietybę. Lietuva finansiškai rėmė 1929–1934 m. Kaune spausdinamus ukrainiečių tautininkų sąjūdžio oficialius leidinius. E. Konovalecas skleidė pasauliui informaciją apie ukrainiečių padėtį sovietų okupacijoje – badmetį Sovietų Ukrainoje 1932–1933 m. ir kitus šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus. 1938 m. gegužės 23 d. Roterdame įvykdytas teroristinis pasikėsinimas į E. Konovalecą. E. Konovaleco mirties diena Ukrainoje švenčiama kaip Didvyrių diena. 2012 m. ant Lietuvos šaulių sąjungos pastato Kaune, Laisvės al. 34, atidengta E. Konovalecui skirta memorialinė lenta su jo bareljefu.
Lietuvių delegacija prie paminklo plk. E. Konovalecui Zaškive
Atgal
.jpg)
(1).png)
