VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Koncertai

06 02. XIII –asis respublikinis tradicinių amatų, muzikavimo ir tautinių šokių festivalis „Veliuonos kadrilis“

Šių metų birželio 21 d., viename gražiausių Lietuvos miestelių - Veliuonoje (Jurbarko raj.), organizuojamas jau XIII –ąjį respublikinį tradicinių amatų, muzikavimo ir tautinių šokių festivalis „Veliuonos kadrilis“. 

“Veliuonos Kadrilis” festivalis, kuriame kasmet dalyvauja 10  tautinių šokių kolektyvų iš visos Lietuvos, Veliuonoje rengiamas nuo 1999 m. Jo tęstinumas yra svarbus ne tik vietos bendruomenei, bet ir visai Lietuvai, nes užtikrina lietuviško šokio, dainos, muzikos, amato tradicijų tęstinumą, daro įtaką jų plėtrai ir atsakingam perdavimui ateinančioms kartoms, yra pasirengimo dainų šventėms dalis. Kasmet festivalio programa apjungia ne tik tautinį šokį, bet ir liaudies meną, muzikavimą, dainavimą bei kulinarinį paveldą. Veliuonos piliakalnis, kur tradiciškai rengiamas festivalis, kartą metuose virsta gyvu, kartu su dalyviais bei žiūrovais šokančiu kalnu, nuo kurio atsiskleidžia didingas Veliuonos miestelio ir Nemuno slėnio kraštovaizdis.

Festivalio renginių atramos taškas – etninė Veliuonos krašto kultūra, čia gyvenusių ir kūrusių žmonių palikimas, vaikų bei jaunimo edukacija ir tautinės savimonės ugdymas.

Festivalio tikslai:

1. Puoselėti ir gaivinti Veliuonos krašto nematerialųjį kultūrinį paveldą, t. y.  brolių A. ir J. Juškų kūrybinį palikimą.  Veliuonoje užrašyta pusšešto tūkstančio A. Juškos dainų, apie 1500 melodijų, aprašyti vestuvių papročiai, užrašyta 3000 žodžių, išleisti trys „Lietuviškų dainų“ tomai.  Veliuonos bažnyčioje vyksta festivalio dainų dalis, kurioje dalyvauti kviečiami vokalo kolektyvai, atliekantys Juškų užrašytas dainas.

2. Pasitelkiant lietuvių liaudies šokį, dainą, muziką , meną bei tautosaką, ugdyti jaunosios kartos kultūrinę savimonę ir pagarbą lietuviškumui, kryptingai ir nepertraukiamai prisidėti prie dainų švenčių tradicijos bei etninės kultūros puoselėjimo ir mėgėjų meno sklaidos regione. Vyksta festivalio šokių dalis, amatų ir kulinarijos kiemeliai.

3. Kartu su Jurbarko rajono savivaldybe siekti intensyvios kultūros ir meno plėtros regione, didinant turistinį miestelio bei viso rajono patrauklumą, festivalio žinomumą. Miestelis yra gausiai lankomas turistų dėl nuostabaus kraštovaizdžio, gausių istorinių bei kultūros paveldo lankytinų objektų. Garsi Veliuonos praeitis apipinta legendomis ir pasakojimais. Archeologai aptiko pėdsakų, kad žmonių čia gyventa net prieš 10 tūkstančių metų. 1291 m. Veliuonos (Junigedos) pilis paminėta Petro Dusburgiečio kronikoje. XIII–XV a. pirmajame ketvirtyje čia vyko svarbios Lietuvai gynybinės kovos, turėjusios įtakos valstybės likimui. Veliuonoje lankėsi, kovojo ir, anot metraščių, žuvo Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas. Jo atminimui veliuoniečiai supylė kapą – Gedimino kapo piliakalnį. Čia stovėjusi garsioji Junigedos pilis – stipriausia ir atkakliausiai ginta Lietuvos pilis, svarbiausias lietuvių kovų su kryžiuočiais gynybinis įtvirtinimas.

Dabartinės bažnyčios vietoje buvusi šventvietė, pagonybės laikų kulto vieta, kur vaidilutės kūrendavo ugnį amžinybės deivės Veliuonos garbei, o karžygiai melsdavo dievų malonės... Veliuonos Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, manoma, buvo funduota Vytauto Didžiojo ir Jogailos dar 1416 m. Tai viena seniausių katalikų šventovių Žemaitijoje.

Birželio mėnesį Veliuonos dvaro parke pražysta vienas rečiausių medžių, didžiausia parko puošmena – Tulpmedis....

Visa tai ir dar daugiau galima aplankyti festivalio metu! Galima užsisakyti ir vietinio gido, nakvynės bei maitinimo paslaugas.

 

 

Atgal