VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Koncertai

07 09.Dainų šventės Šokių dienoje - sodas, kurį reikia prižiūrėti ir puoselėti

Dainų šventės šokių dienoje "Sodauto" Lietuvos futbolo federacijos stadione šeštadienį sukosi ir dūko daugiau nei 7,5 tūkstančio spalvingais tautiniais drabužiais pasidabinusių šokėjų.
Šokių dienos organizatoriai šįkart sumanė šventę susieti su etniniais simboliais, įprasminančiais pasaulį ir šeimą, bei per vienos lietuvių šeimos gyvenimo istoriją pažvelgti į savo šalies dabartį, visos tautos būtį. Būtent todėl pasirinktas pavadinimas "Sodauto", primenantis sodą, kurį reikia sodinti, prižiūrėti ir puoselėti.

Dainų šventės žiūrovams pristatyta ir Teatro diena "Dyvų dyvai"

Šeštadienį Dainų šventė pakvietė net į keturis renginius. Tūkstančiai šokėjų vidudienį ir vakare sukosi Lietuvos futbolo federacijos stadione, o Vilniaus dangų sudrebino pučiamųjų instrumentų gaudesys.
Tuo tarpu Bernardinų sodo ir Gedimino pilies papėdę užpildė Teatro dienos dalyviai iš visos Lietuvos, kurie pavakarę Katedros aikštėje pristatė finalinį šio renginio pasirodymą - spektaklį "Jau saulelė...".
Pasak Lietuvos liaudies kultūros centro, Teatro diena "Dyvų dyvai" - tai šiemet pirmą kartą Dainų šventės žiūrovams pristatoma dar viena naujiena. Jos programa skirta lietuvių grožinės literatūros klasiko Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms ir Teatro metams paminėti. Daugiau nei 1000 dalyvių iš beveik 70 mėgėjų teatro kolektyvų vaidino pagal K. Donelaičio poemą "Metai". Skirtingus poemos metų laikus savaip interpretavo  keturi Lietuvos regionai: Žemaitija - žiemą, Aukštaitija - pavasarį, Vilniaus kraštas ir Dzūkija - vasarą, o Suvalkija - rudenį. Jungtinis Lietuvos teatralų pasirodymas prasidėjo šeštadienį vidurdienį net šešiose scenose sostinės Gedimino kalno papėdėje ir Bernardinų sode.

Daugiau kaip 15 tūkst. choristų, šokėjų, aktorių, muzikantų ir kitų dalyvių sekmadienio popietę patraukė į Vingio parką, kur Dainų šventę vainikavo finalinis renginys - Dainų diena.
Eitynėse nuo Katedros aikštės kartu su Dainų šventės dalyviais žygiavo ir orkestrai bei šokėjai, kurie atliko įvairias šokio improvizacijas. Šokančios, dainuojančios, grojančios eisenos priekyje žengė orkestras "Trimitas", buvo nešama Lietuvos valstybės vėliava, Dainų šventės deglas bei daugiau nei 20 tautinių juostų, nuaustų kiekvienai Dainų šventei.
Paskutiniam eitynių žygeiviui pasiekus Vingio parko estradą, pavakarę buvo duotas startas finaliniam Dainų dienos koncertui, kuriame vienu kvėpavimu dainas, su kuriomis užaugome, atliko per 12 tūkst. choristų iš 350 kolektyvų. Čia, pasak Lietuvos kultūros centro, prisiminėme ne tik Dainų šventės ištakas - prieš 90 metų nuskambėjusią pirmąją Dainų dieną, bet ir Baltijos kelio, sujungusio visus su daina, 25 metų jubiliejų. Renginio kulminacija tapo 21 val. kartu su viso pasaulio lietuviais giedama "Tautiška giesmė".
Dainų dienos programą sudarė keturios dalys: nuo protėvių laikų iki dabarties ir ateities. Jos metu skambėjo ir daina iš pirmosios Dainų šventės "Per girią girelę", publikai buvo pristatyti nauji kūriniai "Mano gimtinė" (žodžiai Maironio, muzika V. Miškinio), "Šalis mana" (žodžiai Marcelijaus Martinaičio, muzika Algirdo Martinaičio), naujai nuskambėjo Dainiaus Pulausko "Pasakėlė" vaikų chorams, paremta liaudies daina. Finalo metu skambėjo šios dainų šventės simboliu tapusi "Kur giria žaliuoja".
Be tradicinės chorinės muzikos perlų, programoje dalyvavo pučiamųjų orkestrai, ir solistai. Džiazo improvizacijomis džiugino D. Pulausko grupė, gitaromis ir soliniais pasažais - Gytis Paškevičius su daina "Mano kraštas", Vitalijus Neugasimovas su ansambliu "Quorum", o žinoma folkloro atlikėja Veronika Povilionienė vaikams skaitė pasaką.
Dainų dienos režisūros sprendimus sujungė lopšio, kaip kalbos, dainos, tautos ir jų dermės, ir stalo - pagrindinės vietos namuose, kur vyksta šventė, simboliai. Jie atsispindėjo ir scenografijoje - šalia scenos nutiestas ilgas stalas simbolizavo tradicinį stalą, apie kurį buriasi visa šeima.

Atgal