VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Koncertai

03 07. TĖVYNĖS SĄJUNGOS FOLKLORO ANSAMBLIUI “KADAGYS” JAU 20 METŲ

Ričardas Simonaitis

Kovo vienuoliktą dieną Lietuva švęs pačią įspūdingiausią, istoriškiausią ir pačią didingiausią šventę iškovotą per visą savo nelengvų kovų istoriją. Tai Laisvės šventė.

Prieš dvidešimt penkerius metus Lietuva, t.y., visi Lietuvos žmonės kovojo su sovietiniais okupantais, kurie 1940m. okupavo mūsų valstybę. Sunku buvo juos išvyti iš savo šalies.Prisireikė kentėti net penkiasdešimt metų. Sunki dalia teko mūsų žmonėms kol galų gale sugriovė visą Tarybų Sąjungą. Šiandien jos neliko nė kvapo. Prie šios pergalės, prisidėjo visi iškiliausieji tautos žmonės. Vadovaujami profesoriaus Vytauto Landsbergio, visa tauta kovojo petys į petį su okupantais. Šis žygdarbis yra įvertintas žodžiu STEBUKLAS. Jis yra įrašytas aikštėje prie mūsų šventovės Katedros. Taip, iš tikrųjų tai buvo tikras stebuklas nes tauta padarė atrodytų, neįmanomą dalyką, sugriovė vieną galingiausią imperiją-Tarybų Sąjungą. Ir tai padarė Lietuvos piliečiai. Šį įvykį ateities kartos minės kaip įvykį, kurio pakartoti bus neįmanoma. O įdomiausia yra tai, kad šioje kovoje už laisvę, lietuviai nenaudojo jokio ginklo. Vienintelis jų ginklas buvo daina. Sovietų armijos kariams tai buvo nesuprantamiausias reiškinys. Prieš sovietų karius, apsiginklavusius iki dantų, lietuviai stojo paprastomis lietuvių liaudies dainomis ir šventomis giesmėmis, kurios skambėjo dieną naktį saugant Parlamentą, saugant Lietuvos televizijos bokštą. Jos sklido iš šimtų tūkstančių žmonių krūtinių. Priešas buvo priblokštas. Sovietai puola, o lietuviai dainuoja. Į juos šaudo tankų pabūklais, jų galvas, rankas, pečius daužo automatų buožėmis, o jie dainuoja. Sovietų kariai akimirkai pasimesdavo. Jie buvo praradę amą ir dažnai negirdėdavo savo vadų įsakymų mušti. Visa tai esu matęs savo akimis, kai kareiviai šaudė iš automatų virš moterų galvų prie įėjimo į televizijos ir radijo pastatą. Tinkas birėjo joms ant galvų, o jos stovėjo ir neleido kareiviams prasibrauti į Lietuvos televiziją. Vėliau istorikai šį reiškinį įvardijo kaip dainuojančią revoliuciją ir Dievo siųstą stebuklą.

Vilniečių ginti į Vilnių buvo suvažiavusi visa Lietuva. O tuometinis muzikos mokytojas Vytautas-Bronius Račiūnas subūrė juos į vieną brandų kolektyvą pavadinęs folkloriniu ansambliu “Kadagys”. Vėliau folklorinio ansamblio “Kadagys” ansambliečiai vedami patriotinių jausmų kolektyvą pavadino ir savo veiklą įprasmino įvardiję kaip Tėvynės sąjungos folklorinis ansamblis “Kadagys”.

Atgal