VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Koncertai

04 18. Pirmieji „Vilniaus festivalio“ ženklai

Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Lietuvoje jau įsitvirtino reikšmingas kultūros reiškinys – „Vilniaus festivalis“. Šiais metais vyks birželio 1–21 dienomis. Surengtoje pirmojoje, Skirmantės Valiulytės vedamoje spaudos konferencijoje Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prūsevičienė, festivalio sumanytojas Gintautas Kėvišas, VšĮ „Vilniaus festivaliai“ direktorius Remigijus Merkelys paakino gausiai susirinkusius žurnalistus pristatydami devynioliktą kartą įvyksiantį šį muzikos forumą. Verta angažuoti vakarus ir išgirsti septynias programas, kuriose bus geros muzikos, naujų atradimų, puikių atlikėjų.

Kelios akcentuotinos renginio misijos: pristatyti tik ryškius atlikėjus, įdomias įvairių amžių muzikos, žanrų interpretacijas, sakyčiau, formuoti estetinio vertinimo etalonus visuomenėje, skatinti labai Lietuvoje atsiliekantį kultūrinį turizmą.

Šių metų festivalio motto: „Muzika nušviečia pasaulį“. Išties renginiai aktyvizuoja mūsų dėmesį ne gausa, bet siekiu geriau pažinti pasaulio kūrybos lobyną.

Festivalio pradžios koncerte birželio 1 d. klausytojai susitiks su jauniausiu iš sovietinės Estijos į JAV emigravusio dirigento Neeme Jarvi dar Estijoje, 1972-aisiais gimusiu sūnumi, Kristijanu. Muzikai yra ir jo brolis Paavo bei sesuo Maarika. Kristijanas sako žinantis, kad „dar nėra toks kaip garsusis Chailly“, tačiau pakviestas vadovauti vienam iš seniausias tradicijas turinčiam Leipcigo Gewandhauso orkestrui, siekia rodyti intriguojančias programas, skatina klausytojų smalsumą. Du metus jaunas dirigentas buvo Esa-Pekka Saloneno asistentas. Dirbo su įvairiais orkestrais Bazelyje, Švedijoje, Vokietijoje, Estijoje ir kt.

Su K. Jarviu ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru Sergejaus Rachmaninovo Antrąjį fortepijoninį koncertą atliks jaunosios kartos pianistė Katia Buniatišvili iš Gruzijos.

Pekino opera

„Vilniaus festivalyje“ tęsiama ir naujo lietuviško kūrinio gimimo tradicija. Šį kartą tai bus festivalio užsakymu sukurto lietuvių kompozitoriaus Gedimino Gelgoto kūrinio „Extracultural“ premjera Lietuvoje. Pasaulinė premjera, atliekama MDR simfoninio orkestro, ansamblio „Niko“ ir dirigento, jaunojo Kristjano Jarvi, šių metų pradžioje įvyko Leipcigo salėje.

Festivalyje su Lietuvos kameriniu orkestru gros ypač retai girdimo instrumento – mandolinos virtuozas iš Izraelio Avi Avitalis. Vilniaus publikai ketina atlikti Johanno Sebastiano Bacho ir Antonio Vivaldi koncertų versijas mandolinai su orkestru. Koncerte bus atlikta ir 80-metį mininčio estų kompozitoriaus Arvo Parto muzikos.

Greta kitų kamerinių koncertų didžiausio dėmesio vertas birželio 4-osios vakaras, galintis užpildyti intelekto spragas: pamatysite vieną savičiausių teatrų, vadinamąją Pekino operą. Naivu būtų klausti koks bus atliekamas repertuaras, nes tai kinų kultūros reiškinys, tradicinio teatro du muzika, šokiu, akrobatika, kaukėmis – sičiui žanras. Nuo 18 a. palaipsniui tapo populiarus ir plačiojoje visuomenėje, ir aristokratijos rūmuose. Jį rėmė imperatorius. 60-aisiais metais vedantieji Kinijos režisieriai dirbo su Pekino operos (kartais vadinamas muzikinė drama) žanrą praktikuojančiais teatrais Pekine ir Šanchajuje. Unikalus teatras parodys spektaklį „Jangų giminės karvedės“.

Birželio 7 d. koncerte „Martinikos praeities pėdsakais“ skambės džiazas – pianistas ir įdomių projektų autorius Gregory Privatas (Martinika ir Prancūzija) bei jo kvintetas.

LDK Valdovų rūmuose koncertuos lenkų atlikėjai. Tai bus savotiška penkiasdešimtojo Vroclavo muzikos festivalio „Wrastislavia Cantans“ dovana devynioliktajam Vilniaus festivaliui. Muzikai atliks Leipcige sukurtas J. S. Bacho vadinamąsias lenkiškąsias kantatas, dedikuotas tuometiniam Lenkijos ir LDK valdovui Augustui III, jo sutuoktinei ir karalienei motinai.

Birželio 21 d. festivalio pabaigos koncerte Nacionaliniam simfoniniam orkestrui, Kauno valstybiniam chorui ir chorui „Latvija, tarptautiniam solistų ansambliui diriguos Modestas Pitrėnas. Greta Sergejaus Prokofjevo Trečiojo koncerto fortepijonui su orkestru (solistas Vestardas Šimkus), Latvijos kompozitoriaus klasiko Emilio Darzinio „Melancholiško valso“ skambės Liudvigo van Beethoveno Devintoji simfonija su „Ode džiaugsmui“. Šiuo koncertu Latvija taip pat pažymės pirmininkavimo ES Tarybai pabaigą.

Atgal