VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Koncertai

08 26. Žmogus gyvena vieną gyvenimą, o jo geri darbai – kelis amžius

Egidijus Mažintas

M.K.Čiurlionio metų renginiai Druskininkuose: keturių dienų kronika

Pažymint Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 140-ąsias gimimo metines Lietuvoje ir pasaulyje vyksta daug reikšmingų renginių. Vienas jų jau tryliktus metus pasitinka vasarą Druskininkuose, kuriuose genialusis menininkas praleido savo mieliausias gyvenimo akimirkas.

 Festivalį “Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu”, rengia Druskininkų savivaldybė ir Lietuvos muzikų rėmimo fondas bei bendrija “Atgaiva”. Ryškus šio festivalio akordas – mokslinė konferencija “Čiurlionis ir pasaulis”, vykusi liepos 27-28 dienomis (vadovas - Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doc. dr. Rimantas Astrauskas).

Liepos 26 d.

Čiurlionio memorialiniame muziejuje lietus nesėkmingai bando sutrukdyti Smuiko muzikos šventės ir meistriškumo kursų, Čiurlionio studijų savaitės ir konferencijos “Čiurlionis ir pasaulis” atidarymo šventę. Namelyje po stogu draugiškai susispaudę sėdi klausytojai ir atlikėjai, jaunieji smuikininkai muzikos garsais sėkmingai išvaiko debesis. Nuostabiai A. Kačanausko “Prie Nemunėlio” smuikuoja Dalios Stulgytės mokinė Ye-Joo Agnes Lee iš Pietų Korėjos. Italų pianistas, kompozitorius ir muzikologas Daniele Buccio surengia solidų vėlyvųjų Čiurlionio preliudų ir italų kompozitorių-modernistų Vito Frazzi (1888-1975),:Ferruccio Busoni (1866-1924), Gino Tagliapietra (1887-1954), Luigi Verdi (g.1958)kūrinių rečitalį, pateikdamas ir savo kūrinio “Meditazioni su spunti di M. K. Čiurlionis” (“Apmąstymai apie Čiurlionio idėjas”) pasaulinę premjerą. Tikras stebuklas – klausytojai atlaiko modernios “sunkiosios” muzikos laviną, apdovanodami atlikėją audringais aplodismentais. V. K. Jonyno galerijoje atidaroma akvarelės meistro Eugenijaus Nalevaikos darbų Čiurlionio dvasia ir motyvais paroda “Andante”. Lengvesnio turinio muzika, bet tokio pat aukščiausio meistriškumo muzikos atlikėjai – smuikininkės Dalia Stulgytė ir Ye-Joo Agnes Lee, klarnetininkas Algirdas Budrys bei vargonininkas Bernardas Vasiliauskas sukuria tikrą muzikos fiestą, klausytojai atlikėjus užgriūva aplodismentų audra. Koncertų vedėjas – muzikologas Vaclovas Juodpusis.

Liepos 27 d.

Grand SPA „Lietuva“ konferencijų salėje “Neris”. Mokslinės konferencijos, kokios jos bebūtų, nėra pats patraukliausias ir lengviausias žanras klausytojui, tačiau kai į vieną vietą pasidalinti savųjų tyrimo rezultatų susirenka žymūs čiurlioniečiai - filosofai, menotyrininkai, muzikologai ir literatūrologai, nejučia suklusti: ką nauja jie bus įžvelgę, kokias naujas kūrybos varsas atvėrę. Ir išties kasmet išgirsti daug naujų dalykų ir geriau pažįsti tai, kas rodos jau gerai žinoma. Taip atsitiko ir šiemet. Druskininkų miesto muziejaus direktorius Gintaras Dumčius pateikė išsamią miesto muziejaus archyvuose saugomų XIX a. ikonografinių dokumentų apžvalgą, atskleisdamas turtingą miesto kultūrinio gyvenimo panoramą. Profesiniu žvilgsniu į Čiurlionio fotografijas pažvelgė fotografas, Nacionalinės premijos laureatas Stanislovas Žvirgždas. Ištyręs eilę technologinių aspektų, jis atskleidė, jog Kodak aparatu užfiksuotos Čiurlionio fotografijos turėjo įtakos didžiojo menininko darbams, jų rakursai, šešėliai, motyvai parinkti neatsitiktinai, tapo tarsi eskizai paveikslams. Istorinės krypties svarstymus pratęsė Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus bendradarbės dr. Mildos Mildažytės-Kulikauskienės pranešimas apie sovietmečiu vykusį Čiurlionio kūrybos ideologinį teismą ir dideles Valerijos Čiurlionytės-Karužienės, Pauliaus Galaunės ir kitų šviesuolių pastangas saugant Čiurlionio palikimą nuo realaus sunaikinimo pavojaus. Muzikologinių darbų tarpe išsiskyrė Kanados svečio Saskačevano universiteto muzikologijos katedros prof. dr. Walterio Kreyszigo pranešimas apie Čiurlionio įnašą į polifoninės muzikos žanrų plėtros istoriją. Palyginęs Čiurlionio kanonus ir fugas su Johano Sebastijano Bacho ir jo mokytojo Samuelio Jadassohno kūryba, autorius konstatavo šių ankstyvųjų Čiurlionio kūrinių brandą ir originalumą, peraugantį mokyklinių kūrinių rėmus. Jaunosios kartos dailėtyrininkas Vilniaus dailės akademijos doktorantas Vygintas Orlovas dėmesį sutelkė į Čiurlionio ir jo amžininkų Vasilijaus Kandinskio, Aleksandro Skriabino ir Aleksanderio W. Rimingtono plėtotą vaizdo ir garso ryšių temą. Lyginamojo pobūdžio pranešime Čiurlionio ir Karlo Jungo tekstų vaizdinius gretino Lietuvos kultūros tyrimų instituto (LKTI) bendradarbė dr. Jūratė Landsbergytė, o Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) prof. dr. Rimtautas Kašponis ir tos pačios aukštosios mokyklos docentas Rolandas Aidukas svarstė apie Čiurlionio ir Algirdo Juliaus Greimo darbų universalijas bei jų sklaidą Lietuvoje ir pasaulyje. Čiurlionio kūrybos sklaidos temai savo pranešimą taip paskyrė LMTA prof. dr. Jonas Vytautas Bruveris, kritiškai apžvelgdamas Čiurlioniui skirtose publikacijose bei kino filme “Laiškai Sofijai” pasitaikančias klaidas ir nesusipratimus. Sklaidos tema nuosekliai peraugo į pastarųjų penkerių metų naujausių Čiurlioniui skirtų leidinių pristatymą, kurį parengė VDU prof. Rokas Zubovas (tarptautinių parodų Italijoje ir Olandijoje katalogai ir kompaktinės plokštelės), LMTA doc. dr. Rimantas Astrauskas (muzikos leidiniai) ir LKTI bendradarbė dr. Nida Gaidauskienė (literatūros tyrimų leidiniai). Savo naująją knygą apie ilgametį darbą M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje pristatė Druskininkų garbės pilietis Adelbertas Nedzelskis. Renginio meninę dalį papuošė dailininkės ir meno filosofės Salomėjos Jastrumskytės darbų paroda “Euklidai” SPA Vilnius Druskininkai konferencijų centre, kurią pristatė akademikas, prof. hab. dr. Antanas Andrijauskas ir autorė bei koncertas-spektaklis “Tik dėl jūsų”, skirtas kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio 250-sioms gimimo metinėms, kurį parengė ir nuotaikingai atliko aktorė Virginija Kochanskytė, pianistė Šviesė Čepliauskaitė ir žinomi solistai Giedrė Zeicaitė (sopranas) bei Liudas Mikalauskas (bosas). Ne tik maloniai praleidome vakarą, bet ir sužinojome, kad be M. K. Oginskio neturėtume M. K. Čiurlionio, nes jo vaikaitis, taip pat Mykolas, rėmė Čiurlionio studijas Varšuvos muzikos institute ir Leipcigo konservatorijoje.

<sk>Liepos 28 d.

<text>Antroji konferencijos diena pasižymi ryškiais prof. Andrijausko ir jo mokinių pranešimais. Profesorius svarsto kompozicijos ir muzikalios formų architektonikos santykių problemą Čiurlionio tapyboje, pasitelkdamas platų rytų šalių meno kontekstą. Komparatyvistinės įžvalgos būdingos meno filosofei dr. Salomėjai Jastrumskytei, kuri šįkart nustebina, pastebėdama ir atskleisdama Čiurlionio kūryboje sąmoningo technikos ir spalvų apribojimo ir absoliutaus grožio paieškos apraiškas, būdingas japonų wabi meno estetikai. VDA magistrantė Ieva Kuzmickaitė tiria Čiurlionio “Rex” (1909) kūrybą fin de siecle dekadentizmo ir teosofijos idėjų aplinkoje siūlydama originalų meditacinį tyrimo ir pažinimo metodą. Dr. Nida Gaidauskienė gvildena “Jaunosios Lenkijos” ir “Jaunosios Lietuvos” estetinių judėjimų sąšaukas Čiurlionio ir Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės kūryboje, aptardama literatūrinio palikimo ir terminijos problemas. Meno filosofas ir dailininkas, dr (LKTI) Stasys Mostauskis pratęsia savo mokytojo įžvalgas, sutelkdamas dėmesį į Čiurlionio tapybos darbų perspektyvos aspektą, išskirdamas kelias perspektyvos rūšis ir skirtingus žiūros taškus. Tapybos darbų analizę savotiškai pratęsė Lietuvos istorijos instituto bendradarbis dailėtyrininkas dr. Vytautas Tumėnas. Jis tyrė sakralinės geometrijos ir liaudies ornamentikos archetipų raišką Čiurlionio dailės kūrinių kompozicijoje, pastebėdamas reikšmingų paralelių. Muzikologų darbai pasižymėjo inovatyviomis įžvalgomis. Rokas Zubovas pateikė naujų faktų apie savo prosenelio monumentalų nebaigtą simfoninį kūrinį “Pasaulio sutvėrimas”. Apie šį kūrinį bei simfoninę poemą “Dies irae” ir “Lietuvišką pastoralinę simfoniją” kalbėjo ir konferencijos svečias Romos Šv. Cecilijos konservatorijos lektorius dr. Daniele Buccio. Jis išstudijavo šių kūrinių partitūras iš rankraščių ir atkreipė dėmesį į Čiurlionio kūrinių sąmoningą neužbaigtumą, kuris šiandieną koreliuoja su moderniu kompoziciniu principu non finito. Viešnia iš Londono karališkojo koledžo Mariell Vein tyrė tapybinės “Jūros” sonatos muzikines dimensijas, pastebėdama, kad muzika ir tapyba turi savąją architektoniką ir tiesioginių paralelių tarp mažosios sonatos formos neįžvelgdama. Pastebėta, kad tapybos ciklas nėra paremtas vien tik muzika. Jame įžvelgta dialektinio principo tezė-antitezė-sintezė apraiškos, metafizinis naratyvas. Vakaro žarose – Druskininkų miesto muziejuje – smuiko muzikos vakaras, dalyvaujant smuikininkėms Daliai Stulgytei ir Gabrielei Sližytei (Lietuva, Prancūzija),jaunajam fagotininkui Yves Schmalenberg ir pianistui Aleksandrui Vizbarui.

Liepos 29 d.

Įsimintina konferencijos dalyvių ekskursija į Naujasodę (vadovas Adelbertas Nedzelskis), skulptūrų ir poilsio parko ekspozicijos apžvalga, susitikimas su liaudies meistru Antanu Česnuliu. Diskusija Miško muziejuje “Girios aidas” “Gamta ir kūryba (vedėja etnologė Gražina Kadžytė). Tradicinės muzikos popietė su liaudiškais šio krašto patiekalais dalyvaujant Kapčiamiesčio folkloriniam ansambliui “Atgaiva” (vadovė Birutė Stacevičienė). Vakare M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje – įsimintinas Roko Zubovo koncertinis M. K. Čiurlionio “Pasaulio sutvėrimo” atlikimas gausiai klausytojų auditorijai.

Kalbuosi su šiųmetinės konferencijos “Čiurlionis ir pasaulis” vadovu LMTA doc. dr. Rimantu Astrausku.

E. M.: Šiais metais švenčiame 140-tą gimimo metų sukaktį. Čiurlioniui skiriama dešimtys renginių, apie jį tiek daug rašyta ir šiandieną rašoma, jo kūryba nuolat mus lydi net kartais visai netikėtose vietose, kad ir ant reklamos stulpų ar saldainių dėžučių. Ar tai nepadarys kūrėjui meškos paslaugos?

R. A.: Toks pavojus žinoma egzistuoja, tačiau aš pastebiu paradoksą: nors Čiurlionio vardas šiandieną žinomas kiekvienam - nuo mažiausio iki didžiausio, tačiau tai labiau panašėja į gerai išreklamuotą firmos ženklą – brendą, o realaus jo kūrybos turinio, jos gelmės dažnas visai nepažįsta arba pažįsta tik iš paviršiaus. Reklama tik atkreipia dėmesį, bando sudominti, o kitą žingsnį turi žengti pats sudomintasis. Čiurlionio kūryba yra tokia įvairiapusė ir talpi, kad net ir didžiausias skeptikas pripažins, jog vienu ypu jos išsemti niekaip nepavyktų. Ji reikalauja susikaupimo, išvystytos pajautos, įsigilinimo ir apmąstymo gebos. Tam būtinos tam tikros pastangos, tačiau jos visuomet apdovanojamos netikėta pajautos pilnatve, kūrybinės energijos gausa. Tam padeda ir nuoseklios studijos.

E. M.: Koks jūsų asmeninis santykis su Čiurlioniu, jo šeima?

R. A.: Aš domiuosi Čiurlionio kūryba nuo studijų Kauno Juozo Gruodžio tuometinėje aukštesniojoje muzikos mokykloje. Besimokydami buvome supažindinti su tuomet dar gyvomis asmenybėmis – Stase Gruodiene ir Valerija Čiurlionytė-Karužiene. Taip iš pirmųjų lūpų sužinojau apie Čiurlionį, jo kūriniai sužavėjo iš pirmo karto. Vėliau man teko laimė mokytis pas jauniausiąją Čiurlionio seserį Jadvygą Čiurlionytę, kuri iki šiol yra nepralenktas lietuvių liaudies muzikos autoritetas. Jos intelektualumas, fundamentalūs mokslo darbai, žmogiškas trapumas, paprastumas ir šiluma bei neįtikėtinai stipri dvasia ir pasišventimas brolio kūrybai paliko neišdildomą įspūdį. Jaučiu pareigą tęsti Profesorės pradėtus darbus, tad natūralu, kad bendradarbiauju su Muzikų rėmimo fondu nuo pat pirmosios festivalio “Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu” akimirkos, nors nesu šio fondo darbuotojas.

E. M.: Jūs nuo pat pirmojo festivalio ir pirmųjų konferencijų esate jos mokslinis vadovas. Kaip galėtumėte apibendrinti per minėtą laiką jos pasiektus rezultatus?

R.A.: Kiekvienam menininkui ir mokslininkui yra svarbu žinoti, kad tai, kuo jis metų metais domisi, kuo gyvena, kam skiria savo brangų laiką, kad visa tai netaps vienadieniu proginiu dalyku, nepranyks, kaip sekundės blyksnis, kad ir nepakartojamas, unikalus. Kasmet vykstanti konferencija yra nedažnas dalykas Lietuvos padangėje, svarbus planuojantiems didesnius, daugiau laiko ir pastangų reikalaujančius darbus. Gerai žinomos kultūros visuomenei Šviesos-Santaros bei Thomo Manno panašaus profilio konferencijos. Per tuos trylika metų Druskininkuose buvo perskaityta gerokai per du šimtus mokslinių pranešimų, dalyvavo netoli šimto pranešėjų iš trisdešimties šalių (daugelio Europos šalių, taip pat JAV, Japonijos, Argentinos, Kanados, Izraelio), buvo parengta ir išspausdinta keletas solidžių monografijų, publikuoti penki pranešimų rinkiniai – almanachai, pasirodė profesionaliai parengtų šaltinių publikacijų, kompaktinių plokštelių, meno albumų, mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio šalių prestižiniuose žurnaluose, kurių idėjos gimė ar pirmąsyk nedrąsiai buvo išsakytos čia, tad, drįstu teigti, kad mūsų veikla jau įrodė savo gyvybingumą, ji ir šiandieną nesustoja, vystosi, skleidžiasi ir populiarina Lietuvos ir jos iškilių kūrėjų vardą gimtinėje ir pasaulyje.

E. M.: Kaip Jums pavyksta rasti tuos unikalius žmones ir prikalbinti juos atvykti savo lėšomis?

R. A.: Ne vieną iškilų Čiurlionio besidomintį užsienio tyrėją yra nurodę a.a. Čiurlionio namų Vilniuje direktorius Stasys Urbonas, prof. Darius Kučinskas, prof. Rokas Zubovas, kiti Čiurlionio draugijos nariai, keletą jų man pačiam teko sutikti ir paraginti tarptautinėse konferencijose. Štai du iš šių metų užsienio svečių – italų pianistą, kompozitorių ir muzikologą Daniele Buccio ir kanadiečių muzikologą prof. Walterį Kreyszigą drauge su prof. Gražina Daunoravičiene prikalbinome atvykti į Lietuvą ir 2010 metais Kenterberyje (JK) vykusios Baltijos šalių muzikos konferencijos metu. Visagalio interneto laikais nėra taip sunku rasti žmogų, kuris domėtųsi Čiurlionio kūryba, rašytų apie jį straipsnius. Tačiau kiekvienas potencialus jo kūrybos propaguotojas retai pats vienas, niekieno nepatartas, atranda ir susidomi Čiurlionio kūryba. O atvykti jiems padeda aukštas konferencijos lygmuo, Druskininkų gamta ir turtinga kultūrinė aplinka bei puikios viešnagės sąlygos, kurias kasmet šauniai užtikrina LMRF direktorės pavaduotoja Eglė Ugianskienė.

E.M.: Kokios svarbiausios temos buvo gvildentos per tą laiką? Ar jų ratas neišsisėmė?

R. A.: Kad įsitikintume, koks platus Čiurlionio kūrybos ir gyvenimo laukas moksliniam diskursui paminėsiu tik keletą jau paliestų, gvildentų temų: Čiurlionis ir gamta, Čiurlionio ir jo artimųjų, giminių kūrybos peripetijos, menininkas ir visuomenė, kūrybos nacionalumo klausimas, menų sintezė, sinestezija, menininko amžininkai, meno idėjų, motyvų sąšaukos ir mainai, kultūros kontekstai, kūrybos psichologija, modernizmo tapsmas ir raida, jo srovės. Pastaruoju metu šis diskursas vyksta paraleliai ir polifoniškai. Planuojama kontekstų ir mainų temą plėtoti platesnėje geografinėje erdvėje, paliesti meno ir religijos, teosofijos, medicinos, literatūros ir filosofijos temas, jaudinusias Čiurlionį, veikusias jo kūrybinę vaizduotę.

E. M.: Ar neriboja galimų pranešėjų rato tam tikras teminis apsiribojimas Čiurlionio asmeniu ir jo kūryba?

R. A.: Sutinku, kad tam tikro apsiribojimo neišvengsime, tačiau kiekvienoje konferencijoje paprastai visuomet apsiribojama viena ar kita tema, o Čiurlionio kūrybos beribiai horizontai, paliestų temų gausa ir įvairovė suteikia praktiškai kiekvienam galimybę rasti savąją temą. Todėl tikiuosi, kad pranešėjų tikrai nepritrūksime.

E. M.: Kokios problemos jaudina čiurlioniečius, kokios reikmės, apie ką diskutavote?

R. A.: Šiemet paliestų ir gvildentų problemų ratas išties peržengė mokslinės konferencijos ribas. Tai ir seniai subrandintas ir nuolat primenamas, bet niekaip nejudantis iš vietos paminklo Čiurlioniui Vilniuje klausimas, Lietuvos kultūros politikos ir jos sklaidos užsienyje problemos, raginimas steigti Čiurlionio institutą, kuris analogiškų Goethes, Schumanno, Chopino ir pan. institutų pavyzdžiu rūpintųsi fundamentiniu Čiurlionio kūrybos tyrimu ir publikavimu, svarbių renginių ir leidinių (tarp jų ir “Almanacho”) finansavimo, atnaujintos bibliografijos, profesionaliai parengtų leidinių apie Čiurlionio kūrybą užsienio auditorijai reikmė ir daugelis kitų.

E. M.: Mes matome tam tikrus tvirtus žingsnius, kuriuos žengia į pasaulį Čiurlionis ir apskritai Lietuvos aukštoji kultūra, tačiau šis kelias tikrai nėra rožėmis klotas. Kokios priežastys tai lemia? Ką jūsų manymu reikėtų padaryti, kad šis kelias nebūtų toks duobėtas?

R. A.: Kuo įdomi Lietuva pasauliui, kuo įdomus ir patrauklus pasaulis mums visiems? Pirmiausia savo gamta ir kultūra. Visos bent kiek labiau išsivysčiusios šalys, o tokia šalimi me sesame ar bent norime būti, rūpinasi savo kultūra, stengiasi sudaryti kuo geresnes sąlygas savo kūrėjams, plėsti jų kūrybos žinomumą, sakykime kultūros eksportą. Tam sukurti net specialūs institutai. Tai aksioma, kuri anot JAV mokslininkų paskaičiavimo , ilgainiui duoda trigubą ekonominę grąžą. Paskaičiuota, kad kiekvienas menininkas: rašytojas, tapytojas, kompozitorius ir pan., sukurdamas ir realizuodamas savo kūrinį, tiesiogiai įdarbina nemažiau dešimties žmonių. Netiesiogiai ši grąža dar didesnė. Ji pasireiškia išaugusiu šalies tarptautiniu prestižu, didesniu kultūringų šalių ir kultūringų visuomenės sluoksnių pasitikėjimu, išaugusiomis investicijomis ir kontaktais, jos balsas tampa labiau girdimas, į jį labiau atsižvelgiama ir pan. Kodėl mes taip sunkiai stumiamės į priekį? Visų pirma todėl, kad šis gyvybiškai svarbus veiklos baras iš esmės paliktas privačiai iniciatyvai, kūrėjai nuvertinti, nėra deramo valstybės dėmesio ir nuoseklios, subalansuotos kultūros politikos ir sklaidos strategijos. Trūksta ne vienkartinių akcijų, parodomųjų renginių, o ramaus, nuoseklaus, profesionalaus darbo, kurio metu tik ir gimsta didelės vertybės.

Atgal