VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Koncertai

11 17. Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Oginskių giminės kultūrinis palikimas ir jo reikšmė šiuolaikinei visuomenės raidai“

Parengė Birutė Kurgonienė

Mykolo Kleopo tėvas Andrius Oginskis buvo vienas artimiausių paskutiniojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio bendražygių. Kartą valdovas paklausė keturmečio Mykolo, kuo jis norėtų būti užaugęs. Vaikas atsakė, kad nori būti patriotas...

Lietuva, Lenkija, Baltarusija ir kitos šalys džiaugiasi, kad UNESCO Generalinė konferencija Paryžiuje į 2015-ųjų metųpasaulinės reikšmės sukakčių sąrašą įtraukė kompozitoriaus, ano meto Lietuvos valstybingumo idėjos puoselėtojo Mykolo Kleopo Oginskio (1765–1833) 250-ąsias gimimo metines, kad M. K. Oginskio nuopelnai prisimenami pasauliniu mastu. Ta proga Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse vyksta daug įdomių renginių.

Plenarinis posėdis Maladečinos valstybinės M. K. Oginskio muzikos kolegijos Didžiojoje salėje.Gedimino Zemlicko nuotraukos

Š. m. spalio 21–22 dienomis Maladečinoje (Baltarusijos Respublika) įvyko Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Oginskių giminės kultūrinis palikimas ir jo reikšmė šiuolaikinei visuomenės raidai“, skirta žymaus kompozitoriaus, diplomato, visuomenės ir valstybės veikėjo Mykolo Kleopo Oginskio 250-osioms gimimo metinėms pažymėti. Konferenciją, kurioje dalyvavo Baltarusijos, Lietuvos, Lenkijos, Rusijos bei Ukrainos mokslininkai, visuomenės veikėjai, verslo atstovai organizavo Baltarusijos valstybinis kultūros ir meno universitetas, Maladečinos valstybinė M. K. Oginskio muzikos kolegija, vietos labdaros fondas „Mykolo Kleopo Oginskio palikimas“, rėmė Minsko apskrities bei Maladečinos rajono vykdomieji komitetai ir visuomenės susivienijimas „Baltarusijos kultūros fondas“.

Renginys vyko Maladečinos valstybinėje M. K. Oginskio muzikos kolegijoje. Neseniai ši talentų kalvė pažymėjo dvigubą sukaktį: 55-ąsias įkūrimo ir 45-ąsias simfoninio orkestro kūrybinės veiklos metines. Maladečinos perlas tviska toli už šalies ribų, jis dažnas Europos scenų svečias. Per ilgus savo veiklos metus kolegija išleido ištisą plejadą talentingų artistų, dirbančių įvairių šalių teatruose ir filharmonijose. Kitokių rezultatų sunku būtų tikėtis, juk kolegijai vadovauja charizmatiškasis muzikas, vietos labdaros fondo „Mykolo Kleopo Oginskio palikimas“ valdybos pirmininkas, Baltarusijos nusipelnęs kultūros veikėjas, Pranciškaus Skorinos ordino kavalierius Grigorijus Soroka.

Konferencijoje buvo atidaryta M. K. Oginskio atminimui skirta Baltarusijos dailininkų paroda, pristatyti nauji šia proga išleisti leidiniai. Forumą sveikino daug žymių žmonių, tarp jų ir Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Baltarusijos Respublikoje Evaldas Ignatavičius.

Po plenarinio posėdžio darbas buvo organizuotas keturiose sekcijose: „Visuomeninė-politinė ir meninė-kūrybinė Oginskių giminės veikla“, „Materialusis ir dvasinis Oginskių giminės paveldas“, „Istorinio-kultūrinio M. K. Oginskio palikimo reprezentavimo klausimai“, „М. К. Oginskio epocha XVIII–XIX amžių koordinatėse“.

Lietuvai atstovavo šie pranešėjai: Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas (plenariniame posėdyje); Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės skyriaus vedėja, dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė (pirmoji sekcija); Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retųjų leidinių skyriaus vedėja, dr. Daiva Narbutienė (antroji sekcija); Taikos vėliavos komiteto Lietuvoje atstovė, kultūros ir visuomenės veikėja Birutė Kurgonienė (trečioji sekcija).

Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės skyriaus vedėja, dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retųjų leidinių skyriaus vedėja, dr. Daiva Narbutienė prie parodos stendų

Taip pat konferencijoje apsilankė Lietuvos Rericho draugijos atstovės – Rūta Stasėnienė (pirmininkė) ir Vyda Galvėnienė (narė), žurnalistas Gediminas Zemlickas, tarptautinės visuomeninės organizacijos „Gervėčių klubas“ pirmininkas Alfonsas Augulis, kurį daugelis prisiminė kaip pirmąjį Lietuvos Respublikos ambasadorių Baltarusijoje ir kiti.

Neišdildomą įspūdį konferencijos dalyviams paliko gėlių padėjimo ceremonija Muzikos kolegijos kiemelyje, prie paminklo Mykolui Kleopui Oginskiui, skambant kolegijos choro (meno vadovė Vera Kochanovskaja) atliekamam Oginskio „Polonezui“.

Pirmosios dienos darbą vainikavo labiausiai Oginskių palikimą puoselėjančių ir viešinančių asmenų pagerbimo ceremonija bei Baltarusijos nacionalinės filharmonijos solistų ansamblio „Klasik-avangard“ koncertas. Šis nuostabus kolektyvas savo veiklą pradėjo 1991-aisiais. Ansamblį subūrė ir jau ketvirtį amžiaus jam ištikimai vadovauja žymus baltarusių muzikas, aranžuotojas, dirigentas, Baltarusijos nusipelnęs meno veikėjas Vladimiras Baidovas. Panašu, kad neįtikėtinai talpus šio meno kolektyvo pavadinimas nulėmė jo kūrybos kelią. Pagrindinės solistų ansamblio (iš esmės, kamerinio orkestro) charakteristikos – neribota žanrinė-stilistinė repertuaro paletė, premjerinių programų ir atlikėjų potencialas, aukščiausia sceninė kultūra. Konferencijos dalyviai nusčiuvę klausėsi M. K. Oginskio bei jo amžininkų kūrinių, išgyveno tikriausią dvasinį katarsį.

Konferencijos dalyviai po gėlių padėjimo ceremonijos prie M. K. Oginskio paminklo Kolegijos kiemelyje

Kitą dieną buvo surengta kraštotyrinė ekspedicija po Maladečinos ir Smurgainių rajonus, ieškant kunigaikščių Oginskių veiklos pėdsakų. Pirmiausia vykome į Aborako kaimą, kur buvusios šv. Roko bažnyčios teritorijoje amžinojo poilsio yra atgulusi garsi Chodzkų-Dederkų giminė. Šioje vietovėje gimė Mykolo Kleopo Oginskio asmeninis sekretorius, žymus baltarusių istorikas, leidėjas, publicistas, bibliografas Leonardas Chodzka (1800–1871). Maladečinos valstybinės M. K. Oginskio muzikos kolegijos bei vietos labdaros fondo „Mykolo Kleopo Oginskio palikimas“ rūpesčiu čia įrenginėjama poilsio aikštelė, nuorodos į istorinį-kultūrinį kompleksą „Aborakas“, geriamojo vandens gręžinys. Namo, kuriame gimė L. Chodzka, vietoje pastatytas atminimo akmuo. Konferencijos dalyviai turėjo progą prie išlikusios akmeninės tvoros, juosiančios šv. Roko bažnyčios teritoriją, drauge su šeimininkais pasodinti tujų.

Yra sakoma: jei Oginskio lopšiu laikytume Guzovo miestelį šalia Varšuvos, tai Zalesę prie Smurgainių, be abejonės, reikėtų pripažinti daugiau nei tūkstantyje jo „Atsiminimų“ puslapių nugulusia tėvyne. Oginskių šeimos dvaras Zalesėje XIX a. pirmosios pusės statinys, klasicizmo epochos architektūros paminklas. Oginskis su antrąja žmona Marija de Neri įsikėlė į jį, būdamas trisdešimt septynerių ir praleido čia ištisus du dešimtmečius. Sutuoktiniai turėjo penkis vaikus. Pirmosios dukros Amelijos garbei, jos vardu buvo pavadinta ne tik senovės Graikijos šventovės pavidalo pavėsinė greta rūmų, bet ir vienas šalia Zalesės esančių kaimų. Iš pažiūros, kukli rūmų architektūra Mykolo Kleopo Oginskio laikais netrukdė Zalesei vadintis Šiaurės Atėnais... Kompleksą sudarė dveji rūmai su dviem oranžerijomis ir gretimais dviem parkais (prancūzišku ir anglišku), varpinė, malūnas, alaus darykla, sodininko namukas, arklidės ir šiltnamis. Parke buvo įrengti du žvėrynai, šalia jų pavėsinės-apžvalgos aikštelės. Mykolo Kleopo Oginskio – slaptojo patarėjo ir tikrojo mecenato – gyvenimo Zalesės dvare metu čia vykdavo įspūdingi priėmimai ir puotos, kuriuose dalyvaudavo daugybė įžymybių. Pats kompozitorius čia pastatė paminklą savo mokytojui prancūzui Jean Rolay su užrašu prancūzų kalba: „Savo mokytojui Jean Rolay dėkingas mokinys M. O.“

Minsko srities dramos teatro Maladečinoje direktorius Jurijus Krivenkis, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas ir Birutė Kurgonienė turi apie ką pasikalbėti

Su jauduliu skubėjome į Oginskių sodybą Zalesėje. Gražiai rekonstruotas dvaras išsidėstęs patogioje vietoje. Šalia – geležinkelio stotis, automobilių trasos, kitos įdomybės: Krėvos pilies griuvėsiai, Smurgainių kalvinistų bažnyčia. Sodyboje laukė siurprizas. Mus „pasitiko“ Mykolo Kleopo Oginskio sūnus Irenėjus, duktė Amelija, žmona Marija ir kiti personažai. Kiekvienas jų savaip atskleidė gyvenimo šiame dvare užkulisius, sukūrė malonią, tikram meno salonui būdingą atmosferą. Žinoma, čia ir vėl skambėjo M. K. Oginskio muzika, konferencijos dalyvės, žurnalistės Taisijos Trofimovos Oginskiui dedikuotos eilės, iškilią asmenybę menančios aplinkos įkvėpti pokalbiai.

Vertėtų pabrėžti itin malonią konferencijos atmosferą. Visi jos dalyviai tarsi persmelkti Oginskio dvasia, kaip reta, moka džiaugtis gražiais vieni kitų darbais, tiesiog spinduliuoja meilę artimam. Lietuvių delegaciją nudžiugino Rusijos G. Plechanovo ekonomikos universiteto lektorius Julijanas Belskis, viešai pasveikinęs Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorių Vytą Rutkauską, neseniai šventusį gimtadienį. Įdomiausia, kad jis, būdamas rusas ir gyvenantis Maskvoje, gražia lietuvių kalba perskaitė vieno Maskvos poeto eilėraštį, skirtą M. K. Oginskiui. Kaip jis susirado Antaną A. Jonyną, kad pastarasis išverstų eiles, ir kas jį patį išmokė lietuvių kalbos, visiems taip ir liko paslaptis, bet džiūgavo visa salė. Apskritai, Mykolo Kleopo Oginskio asmenybė nuo pat Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų iki šių dienų žavi ir telkia šalia savęs įdomius, talentingus ir taikius žmones.

Atgal