Koncertai
06 22. Eurovizija-kaip lietuvybės naikinimo sistema: varnos krankia, žvirbliai klausosi, durniai sprendžia, o –sukčiai triumfuoja
Dr.Egidijus Mažintas
2012m.gegužės mėn. Azerbaidžiano sostinėje Baku pasibaigė “Eurovizijos dainų kokursas”. Eilinę nesėkmę patyrė Donatas Montvydas tradiciškai išsižadęjęs lietuvių kalbos, nelabai nutuokiančių vadtbininkų raginamas užstaugė anglų kalba kūrinį nepalikusi šanso būti ors pirmąjame dešimtuke. Lietuvių kalbos besigėdyjantys Lietuvos atlikėjai galėtų su pasididžiavimu dainuoti lietuviškai, kalba, kuri davė pasauliui sanskritą, lotynų ir graikų, bei dar 15 šeimų, tame tarpe prancūzų, anglų bei slavų. Lietuvišku kūriniu D.Montvydas nor sir nenugalėjęs, galėtų didžiuotis kad nepakluso standartinei bukai masinės kultūros klišei. Niveliuoti taytbes ir suvienodinti tautas, kurias greita pavers samdinių bandomis. 2011 metų tarptautinį „Eurovizijos“ dainų konkursą, vykusį Vokietijoje, Diuseldorfo mieste, laimėjo Azerbaidžano atstovai Eldar & Nigar. Antrąją vietą iškovojo Italija, treti liko švedai. Finale pasirodžiusi Lietuvos atstovė lenke save laikanti Evelina Sašenko užėmė kuklią paskutiniame antrajame dešimtuke 19 vietą. Ne ką geriau tradicine miesto alaus baruose girtaujančių sovietinių karinių dalinių mėgiamą sovietinę skrybėlę užsimaukšlinęs kepkę, slavišku ne lietuvišku slapyvardžiu besididžiuojantis Sašha Son, didžiuojasi sovietiniu įvaizdžiu. Spauda pastebi, kad neparvežęs laimėjimo Lietuvai Dima Šavrovas-Sasha Son(g) Maskvoje užmezgė itin svarbius ryšius su prodiuseriais ir atlikėjais. Didžiausio susidomėjimo lietuvių atlikėjas šiuo metu sulaukia iš buvusių sovietinių respublikų Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos. Iš lietuvių besišaipantys europiečiai, įsitikinę, jog „lietuvių balsai per silpni, kad atstovauti savo šalį, todėl šią „garbę“ patiki slavų tautybės dainininkams. Tačiau 2010m. susumavus bendrus rezultatus, tradiciškai Lietuvos atstovai su nelietuvišku pavadinimu„InCulto“ „Eurovizijoje“ norėjo Europą nustebinti ne daina, o ...triusikais, tačiau kaip matome tik kvailiams gali tokie primityvūs triukai patikti, grupė idiotiškai apsinuoginusi iki trumpikių užėmė tradiciškai priešpaskutinę 29 vietą.
Vaikai ir jaunimas iš prigimties yra linkę klausyti muzikos aktyviai. Kartais vyresniuosius stebina audringa jaunimo reakcija į muziką..Kiekviena karta turi savo mėgiamus dievukus. Eurovizijos konkurse dalyvaujančios šalys nori pritraukti žiniasklaidą ir pristatyti savo atlikėjus. Deja, eilinės lietuviškos mėgėjiškos saviveiklos "žvaigždutės" pasirodo Eurovizijoje nesėkmingai, eilinį kartą nesupranta nesėkmingo pasirodymo priežasčių. Duetas Linas ir Simona, kaip ir Laura Čepukaitė, Jeronimas Milius, Sašha Son, arba didesnė dalis lietuviškų estrados artistų mėgėjų, pademonstravę kosmopolitiškai saloninį vokalą, vanilinę plastiką ir papurškę gausiems žiūrovams dezodorantinę nieko lietuviško neturinčią melodiją, akivaizdžiai eilinį kartą atsiliko nuo nacionaliniais papročiais ir etnoso įtakojamų ukrainiečių, serbų, chorvatų, albanų, graikų, rusų, latvių, estų, vokiečių artistų pasirodymų. „Dauguma naujų atlikėjų nepasiūlo nieko naujo, bukai taikydami į standartą. Vienintelis kriterijus yra pardavimai, muzika vis labiau tampa panaši į higieninį paketą”, -nusivylimo neslėpė dainininkas Mamontovas su grupe „LT United“, kurios sudėtyje eiliniai mėgėjiško kičo artistai–Marijonas Mikutavičius, Victor „Vee“ Diawara, Saulius „Samas“ Urbonavičius, Arnoldas Lukošius ir Eimantas Belickas –taip pat nesužavėjo Eurovizijos-2006.Tai beje buvo „geriausiai“ iš visų iki tol kosmopolitiškų kičo sluoksnių anglų kalba apsiplunksnavusi mėgėjiško primityvaus afrikietiško depresiško stūgavimo ir riksmus propaguojanti grupė, kuri netrukus iširo. Atlikdami primityvią pasismaginimo, atsipalaidavimo funkciją, pateikdami nelabai išprususiam žiūrovui mikrofonines pseudoproblemas, toks menas slopina visų ne tik žiūrovų bet ir atlikėjų skonio vystymąsi. Tautinio meno pakeitimas šlageriniu spekuliuoja žiūrovų sentimentalumu perteikia paviršutiniškas, šabloniškas temas ir garsių artistų mėgdžiojimo "ligos sindromus". Kad jaunimas galėtų suprasti meno išmones, jis turėtų būti pakankamai laisvas. Šia prasme visos mene ir žaidime susiklosčiusios problemos ir peripetijos yra tyčinės ir jos neturi užtemdyti esminių šių kultūros formų skirtybių. Eurovizija yra tapusi oficialia lietuviškumo naikinimo priemone. Akivaizdu, kad pagrindiniu nacionalinės atrankos į Euroviziją kriterijumi yra tapęs kuo mažesnis lietuviškumas, tarsi būtų norima, kad niekas negalėtų atpažinti Lietuvos atstovų. A.Schopenhaueris sakė: …žmogus, norėdamas apibendrinti savo gyvenimą, turi rašyti į sąskaitą ne patirtus džiaugsmus, o blogybes, kurių pavyko išvengti arba kvailys vaikosi gyvenimo malonumų; išminčius vengia blogybių. Masinės kultūros išmatomis dvokianti Eurovizija, kaip ir nūdienos lietuviška klubinė kultūra neigiamai, kosmopolitiškai veikia lietuviško jaunimo meninio ir dvasinio ugdymo raidą, kultūrinį akiratį, bei daro neigiamą įtaka nepriklausomai nuo išsilavinimo bei intelekto. Įdomi detalė kitoms Europos valstybėms Eurovizija svarbi gal kokiems 2% žiūrovų. O Lietuvoje, kurioje visi svajoja apie NBA ir yra vos 5 kanalai, darosi graudu: ar mes tautiška valstybė?
„InCulto“ pasirodymas buvo gėdingas: labai trukdo artistams uolios pastangos dažnai rodytis
"Eurovizijos-2010" dainų konkurse Lietuvai atstovavusi grupė "InCulto" su daina "Eastern European Funk"liko ištikima, kokteilinės, standartinės nelietuviškos kilmės muzikai. Grupė Lietuvoje žinoma jau nuo 2003 metų, tačiau jos kredo „nebūsime lietuviais, bet prie Nemuno gyvensime ir skiepysime europinę tapatybę“labai artima LR Švietimo ir mokslo ministerijos reformos dvasiai. Būkime atviri, vartojimas, alus ir pergalės Eurovizijoje ar krepšinio, futbolo turnyruose niekada nesuvienys skirtingų Europos tautų ir jų patirčių. Tačiau giliai internalizuota standartinės ES doktrinos ideologijoje susiformavusi grupė tuo nežino, ir ar vargu susivoks kad visos kultūros būtų lygios yra absurdiškos. Lyčių ir žmonių nelygybė yra per daug akivaizdus faktas ir sykiu kartu kultūriškai klonuotas dalykas. Lyderiu pasirinko – Jurgį Didžiulį, ar ne iš tų tarpukario bolševikų pogrindininkų Didžiulių giminės? 2006 metais su daina „Welcome to Lithuania“ „InCulto“ užėmë 2-ą vietą nacionalinėje atrankoje, nusileidę tik „LT United“. “Mūsų chebra – kaip kumštis. Nebijome ir galime koncertuoti, bet kur, kad ir Nyderlandų bobutės tulike”, - juokavo prieš konkursą charizmatiškos europinės standartinės tapatybės skelbėjas, grupės dažniau angliškai nei lietuviškai švepluojantis lyderis Jurgis Didžiulis, kuriam lietuviškos tradicijos, papročiai yra svetimas rūbas. “InCulto” nacionalinės atrankos finale atlikdami dainą „Eastern European Funk“ nusiplėšė kelnes ir pademonstravo blizgančius apatinius. Vyrukai tikino prieš konkursą, kad „savo pasirodymo iš esmės keisti neketina, tik galbūt patobulins keletą detalių“.Tos detalios patobulintos ( kelnaičių spalvą derino su garsiausiais dizaineriais) nedavė laukiamų rezultatų- šimtai Osle koncertą stebėjusių žiūrovų 55-osios ,,Eurovizijos“ antrąjį pusfinalį pradėjusius ,,InCulto“ pasitiko NUOSTABOS reakcijomis -dainininkai nusimetė languotas kelnes ir ,,Eastern European Funk“ dainą tęsė su triusikais. Tačiau triusikai, kaip tikėjosi grupė Europos nenustebino. Šią gana labai jau senai kartotą įdėja grupė nukopijavo iš Vilniaus Jaunimo teatre spektaklį stačiusio italų režisieriaus. „Striptizo ereliai“-tai Insulto“grupės mėgiamiausias spektaklis. Turbūt šiom triusikų detalėm ir buvo skirtas didžiausias dėmesys. Įdomiausiai, kad tik tuo ši grupė ir didžiuojasi. Geriau artistai būtų paieškoję lietuviškos intonacijos savo cheminiam buljonui. ,,InCulto“ kamerose atrodë gėjiškai, vyrukai kaip mergiotės ilgiausiai maivėsi nors taip į save norėdami atkreipti balsuotojų dėmesį. Nestandartiškai, įdomiai pasirodė Estijos, Rusijos ir Latvijos dainininkai. Didžiausias antrojo pusfinalio laimėjimas – originalios modernaus skambėjimo Ukrainos, Azerbaidžano, Gruzijos, Rumunijos ir Turkijos atlikėjų dainos. Štai jums ir akivaizdus atsakymas, ko reikia „Eurovizijai“. Standartas, formatas – tik fikcija, šešėlis, kai į arena ateina tikri kūrėjai: tikri kompozitoriai ir aranžuotojai, talentingi ir konkursui pasiruošę dainininkai – tikrosios žvaigždės ir asmenybės-įsitikinęs muzikologas Kazimieras Šaulys“.
Atgal
