VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Koncertai

06 25. XLI - ojo tarptautinio folkloro festivalio “ Skamba skamba kankliai” džiaugsmo ir skausmo atgarsiai

Ričardas Simonaitis

LSS tunto “Valdovų rūmai” skautininkas, skautų folkloro ansamblio “Garšva” vadovas

Nors nuo XLI –ojo Tarptautinio folkloro festivalio “Skamba skamba kankliai” praėjo jau visas mėnuo, tačiau kalbos apie negražius dalykus, vykstančius Vilniaus miesto savivaldybėje, nenutyla iki šiol. Pagrindinis klausimas, kodėl Vilniaus miesto savivaldybė nacionalinei Tarptautinei folkloro šventei “Skamba skamba kankliai” visiškai neskyrė pinigų. Kaip galėjo būti ,kad miesto valdžia galėjo nežinoti jog šis festivalis yra organizuojamas kiekvienais metais ir Lietuvos valstybėje yra pripažintas tarptautiniu mastu. Šis festivalis organizuojamas jau keturiasdešimt pirmąjį pavasarį. Kas sumaišė protą miesto merui A.Zuokai ir jo vadovaujamai komandai, kad šitaip galėjo į keblią padėtį pastatyti šventės organizatorius?

Skautuų folkloro ansamblis "Garšva"

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metiniame pranešime Lietuvos Respublikos Seime pasakė labai prasmingus žodžius skirtus visiems ir visoms kultūrinėms bei švietimo organizacijoms –“Ten, kur nutyla mūsų dainos, gali greitai sumažėti ir pačios Lietuvos”. –“ Kultūros ir švietimo svarbą stiprinant savo valstybės galias puikiai supranta mūsų nedraugai ir negaili tam nei žmonių, nei pinigų. Privalome tai suprasti ir mes”.

Šalies vadovė, pasirodo, kultūrinėje geopolitikoje orientuojasi geriau negu Vilniaus miesto savivaldybės nariai, kurie sąvoką “kultūrinė geopolitika” suvokė kaip nieko neveikimą, arba, sakyčiau, net sąmoningą kenkimą.

Norėčiau priminti miesto savivaldybės nariams, kad šis festivalis rengiamas nuo 1972 metų. Jis tapo ne tik nacionaliniu renginiu bet ir tarptautiniu. Šis renginys yra visos lietuvių tautos pasididžiavimas . Dalyvauti jame yra garbė kiekvienam meno kolektyvui. Nutraukus finansavimą miesto valdžia prarado savigarbą.

Folkloro ansamblis „GUDA“ iš Baltarusijos

Gerai, kad padėtį išgelbėjo Kultūros ministerija. Pagal išankstinį planavimą ministerija skyrė šimtą tūkstančių litų. Tačiau pagal sąmatą tai buvo tik pusė reikalingų lėšų. Kitą pusę turėjo skirti miesto savivaldybė, tačiau miesto valdžia pinigų nepervedė tuo sukeldami s paniką organizatoriams . Negavę pagal išankstinį susitarimą reikalingų lėšų Vilniaus etninės kultūros centras turėjo skubiai keisti festivalio programą. Buvo atšaukta daug koncertų, atsisakyta daug scenų, parodų ir kitų renginių. Paskutinėmis minutėmis buvo atšauktas gausiausias dalyviais kolektyvas iš Ispanijos. Ispanai jau turėjo nusipirkę bilietus skrydžiui į Lietuvą, tačiau buvo priversti likti namuose. Taigi, Vilniaus miesto savivaldybė Ispanijos ir Lietuvos kultūriniams santykiams tikrai nepadėjo vystytis. Netgi atvirkščiai, sakyčiau, solidžiai pakenkė.

Vaikų folkloro ansamblis „Reketukas“ atidarymo koncerte

Vilniaus miesto merui, norėčiau priminti, kad šitaip žaisti nevalia. Kadangi festivalis tapo tęstiniu, tad ir kitais metais bus organizuojamas. Į šią nacionalinę šventę vėl bus kviečiami svečiai, vėl bus dainuojama ir šokama visuose Vilniaus miesto kiemeliuose, todėl siūlau miesto valdžiai būti atidesnei ir tinkamai pasiruošusiai sutikti šį nacionalinį fenomeną.         

Ką reiškia lietuvių tautai folkloras - dainavimas, šokiai ir žaidimai. Norėčiau priminti 1991-sius metus , kada vyko “Dainuojamoji revoliucija”. Mūsų dainos, tuo laiku skambėjusios dieną ir naktį, padarė tikrą stebuklą. Mūsų valstybė iškovojo Nepriklausomybę. Sovietams mūsų dainos buvo beveik neįveikiamas ginklas. Sovietų kariai automatų buožėmis daužė mūsų moteris, šaudė į mūsų vaikus, traiškė tankų vikšrais mūsų jaunimą, o šie net mirdami dainavo. Sovietai buvo pašiurpę nuo lietuvių liaudies dainų. Jie nesugebėjo suprasti kokį didelį dvasinį poveikį darė dainavimas . Sovietai taip ir nesugebėjo palaužti lietuvių tautos dvasios. Lietuva atgavo Nepriklausomybę. Tad mylėkime visi ir puoselėkime šį šventą fenomeną.

Vilniaus tautinių mažumų folkloro ansamblis „Arinuška“. Kudirkos a.

Ir dar. Profesoriaus Vytauto Landsbergio dėka Lietuvą turėjo palikti šimtatūkstantinė sovietų armija . Tuometinė Tarybų Sąjunga buvo priversta iš Lietuvos teritorijos išvežti visus savo tankus, patrankas, raketas ir net atominį ginklą. Mūsų dainų dėka prof. Vytautui Landsbergiui, naudojant diplomatinius kanalus, pavyko, kad iš Lietuvos teritorijos būtų išvesta didžiulė sovietinė armija. Ir tai įvyko be vieno šūvio. Pasauliui, o ir mums patiems, tai buvo tikras stebuklas. Įveikti iki dantų apsiginklavusį šimtatūkstantinį karinį darinį atrodė neįmanomas dalykas. Tačiau tai įvyko. Mes esame to liudininkai.

Tiesa, išsinešdinę iš mūsų krašto sovietai paliko daug šiukšlių, kurias valome jau dvidešimt metų. Ypač sunku valyti dvasines šiukšles. Beje, socialdemokratai, manyčiau, ir yra tos dvasinės šiukšlės.                      

Pasibaigus XLI –ąjam tarptautiniam folkloro festivaliui Vilniaus miesto meras A.Zuokas, kaip miesto galva, buvo įgaliotas kiekvienam meno kolektyvui įteikti padėkos raštus. Tokį raštą gavo ir Vilniaus skautų folkloro ansamblio “Garšva” kolektyvas. Gražiai apipavidalintame padėkos rašte Vilniaus etninės kultūros centro direktorė Milda Ričkutė nuoširdžiai dėkavojo meno kolektyvams už labai gražų ir kūrybišką folkloro pristatymą XLI – ajame tarptautiniame folkloro festivalyje “Skamba skamba kankliai”.

Manau, kad kiekvienam meno kolektyvo vadovui, tuo labiau ansambliečiams, buvo malonu skaityti tokius nuoširdžius padėkos žodžius, žinant, kad šventės metu ne viskas gerai klostėsi. Tam turėjo įtakos ir oro sąlygos. Dėl lietaus organizatoriams teko nutraukti kai kuriuos pasirodymus. Vadovams tai irgi įnešė daug širdies skausmo. Dalyviams, kaip nekeista, savotiškai įnešė daug džiaugsmo. Išties, kai kurie meno kolektyvų nariai laikėsi tiesiog didvyriškai. Ypatingai gerai jautėsi vyresniojo amžiaus žmonės. Juk šventės antrą dieną, t.y. šeštadienį , prakiuręs dangus dalyvius laistė visą dieną. Lankytojų srautas sumažėjo iki minimumo . Tik patys ištvermingiausieji lankytojai apsišarvavę lietsargiais stebėjo ansamblių pasirodymus. Nukentėjo kulinarinio paveldo mugių dalyviai, kurie lankytojams buvo paruošę daug visokių skanėstų ir gardumynų. Jie dejavo , kad šventė jiems yra nuostolinga . Tai reiškė, kad pritruks pinigėlių susimokėti už daugumą patarnavimų. Organizatoriams ši šventė nedaug džiaugsmo atnešė, sakyčiau, kad širdies skausmo turėjo daugiau.

Pasibaigus šventei savivaldybė dalį pinigėlių sukrapštė. Tačiau džiaugsmo organizatoriams daug nepadarė. Atvirkščiai, buvo labai, labai liūdna ir skaudu, kad daroma ne laiku.       

   

Atidarymo iškilmės

Šventės dalyviai

Šventės dalyviai sukasi ratu

Atgal