VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Koncertai

Apuolės piliakalnis kvietė į jubiliejinį, 10-ąjį, kuršių ir vikingų festivalį

Kasmet Skuodo rajone, Apuolės piliakalnyje, vykstantis senųjų amatų, archajinės muzikos ir karybos festivalis "Apuolė" rugpjūčio 10-11 dienomis minėjo savo 10-ąjį jubiliejų.
Didelėje piliakalnio aikštelėje vėl atgijo senųjų amatų mugė, įsikūrė karių bei lankininkų stovyklos, piliakalnio papėdėje - šventės lankytojų palapinių miestelis, vadinamas "Gotlandu".
Žiūrovai turėjo galimybę pamatyti bei įvertinti skirtingų Lietuvos kalvių, užsiimančių istorinių ginklų bei senovinių buities daiktų gamyba, darbus, išvysti senovinį žalvario gaminių liejimo būdą, medžio apdirbimą staklėmis, pasigaminti nesudėtingus muzikos instrumentus, įsigyti simbolinę Apuolės monetą, nerti kauline adata, stebėti kaulo, rago apdirbimą bei beržo tošies ornamentavimą ir kitus amatus.
Karių ir lankininkų stovykloje visi lankytojai buvo kviečiami pasimatuoti kario šarvuotę, išbandyti senovinius ginklus, pašaudyti lanku arba dalyvauti vykusiame lankininkų turnyre simbolinei Apuolės strėlei laimėti.
Tarp kviestinių muzikos kolektyvų - festivalio svečiai iš tolimojo Krasnojarsko, Rusijos, grupė "Vedan Kolod". "Vedan Kolod" pristatė senosios bei viduramžių Rusios muzikinę kultūrą, kuomet instrumentinė muzika buvo glaudžiai susijusi su vokaliniu dainų atlikimu. Grupės repertuare - autorinės dainos senąja rusų kalba, autentiškas slavų tautų bei Sibiro imigrantų dainuojamasis folkloras, aranžuotos Vakarų Rusijos bei Sibiro legendos ir mitai.
Festivalio programoje lankytojų pamėgtos ir labai laukiamos rungtys - kario bandymas, kurį kasmet surengia gyvosios istorijos klubas "Varingis", vikingų futbolas, šauniausios kuršės rinkimai ir kiti festivalio renginiai.
Šiemet į didžiąją vakaro kovą - simbolinį Apuolės pilies puolimą festivalio organizatoriai pakvietė ir žiūrovus. Apuolės festivalis rengiamas siekiant paminėti Rimberto kronikoje užfiksuotus įvykius bei pagerbti kuršių protėvius.
Apuolė - pirmoji Lietuvos vietovė, paminėta pasaulio metraščiuose (IX a.). Rimberto kronikoje "Šv. Auscharijaus gyvenimas" minima, jog Apuolės gyventojai atrėmė danų antpuolį. 853 m. Švedijos karalius Olafas su didelėmis pajėgomis puolė Apuolę. Po 8 dienų kautynių Apuolės gyventojai pasidavė ir pripažino Švedijos valdžią. Rimberto teigimu, Apuolės gynėjai švedams sumokėjo didžiulę išpirką: atidavė ne tik anksčiau iš danų paimtus ginklus bei auksą, bet dar pridėjo po pusę svaro sidabro už kiekvieną pilyje buvusį žmogų. Pasak Rimberto kronikos, pilyje tuo metu buvo 15 tūkst. gynėjų.

Atgal