VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Koncertai

09 13. Ar mes įdomūs Kinijai?

Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

„Rytų nėra be Vakarų, o Vakarų – be Rytų“, – paradoksalią mintį citavo ne vienas kultūrologas, filosofas. Nuo vaikystės mums, europiečiams, skaitomose pasakose atsiverdavo stebuklingas, nepaprastai spalvingas rytietiškas pasaulis.

Atsivėrusi metacivilizacijos epocha skatina mokslininkus daugiau domėtis, analizuoti ne tik tautinės kultūros pasireiškimus, bet geriau suvokti save plačiau žvelgiant į pasaulį – skirtingų civilizacijų, regionų erdvėje ir joje  gyvenančių žmonių unikalumą, įvairovę. Pasaulis tampa nebe vienmatiškas ir gilėja supratimas, kad yra ir kitaip gyvenančių, mąstančių, kitokiomis vertybėmis grindžiančių gyvenimą ir kūrybos procesus žmonių. Globalioje erdvėje mes turime juos suprasti ir gerbti. Šiandien Lietuvoje jau matyti tendencija į tolimas užsienio šalys vykti ne tik voliotis saulėje, bet ir iš arčiau pamatyti upių slėnių, jūrų pakrančių ar kalnų, retsykiais dykumų ir oazių civilizacijų gyvąją istoriją. Tai vis tam, kad sugebėtume įžvelgti skirtingus žmonių buvimo žemėje pėdsakus ir rasti visų mūsų bendrybes, Žmogaus civilizacijų universalius bruožus.

Tokiame kontekste naiviai turėtų atrodyti primityvios multikultūrinio ugdymo programos ir jų pateikimo metodai. Įtikėdami savo teisumu,  kurdami hierarchišką mitologizuotos dvasios koncepciją vargu ar gebėsime įžvelgti įdomius neeuropinių civilizacijų bruožus, o vis dažniau į Lietuvą atklystantys kitataučiai, kitos veido spalvos žmonės mums taps suprantamesni.

Lietuvaitė dainininkė Rita Balta su austrų orkestru Kinijoje dainuoja W. A. Mocarto operų arijas

Kultūros raidos dėsningumus, žmonių dvasinės praktikos subtilybes mums padeda atskleisti ne tik lietuviškai spausdinami moksliniai traktatai, bet ir meninė kūryba. Nukakite į Kazimiero Varnelio namus Vilniuje, netoli Rotušės. Jus abstulbins japonų subtilumas, italų prašmatnumas. Kiek daug pastaruoju metu galime išvysti prancūzišką dvasią įkūnijančių dailininkų drobių, vasaros koncertuose – vandenų gražuolės Portugalijos, Ispanijos temperamentingų ritmų, melodijų, pašėlusios plastikos.

Pasaulio civilizacijos vystymui didelės reikšmės turėjo ir turi globalioje erdvėje tarpkultūrinių ryšių keliu, didėjant piliečių migracijai, mišrioms santuokoms, greitai sklindančios paskirų civilizacijų vertybės, kultūros reiškiniai, patrauklios jų formos. Akultūracijos, skolinių, mėgdžiojimų keliu savitai, panašiai kaip ir gamtoje, gajus tampa kultūrų difuzijos reiškinys. Ar to neliudija kad ir kantri stilistikos įsitvirtinimas Lietuvoje? Apie tai plačiau galime skaityti Vokietijos, Austrijos, Didžiosios Britanijos, net ir Lietuvos mokslininkų (W. Riverso, F. Ratzelio ir kt.) darbuose.

Kitomis civilizacijomis įvairiu lygmeniu domisi ne tik europiečiai. Mus lanko, suranda esančią kaip nepriklausomą valstybę tolimų Japonijos, Kinijos žmonės: ne tik ieškantys darbo,  bet bandantys suprasti tokiame mažame žemės lopinėlyje, tarp gojų, sakais kvepiančių miškų, rasomis pritvinksinčių lankų ir rudeninio derliaus gyvenančių baltaveidžių žmonių mentalitetą. Viena efektingiausių sričių, kuri geba atverti nacionalinius bruožus – menas, tarpkultūrinės patirties perdavimo laidas.

Štai rugpjūčio pradžioje Lietuvoje lankėsi Kinijos scenos menų įstaigų vadovų Pekine, Šanchajuje, Honkonge ir kitur vadovų delegacija. Kaip ir dera, Kultūros ministerijoje viceministras Darius Mažintas pristatė Lietuvos tarptautinio bendradarbiavimo strategiją, menų mainų programas.

Tačiau svarbiausia, kad visą rugpjūčio mėnesį specialistai, svečiai iš tolimos Kinijos domėjosi Nacionalinės filharmonijos veikla, profesinio meno kolektyvais. Klausė Juozo Domarko vadovaujamo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro. Matyt, „matavo“ sales, kuriose ateityje galėtų koncertuoti puikiai įvertintas Čiurlionio styginių ar Baltijos gitarų kvartetai. Jiems egzotika rodėsi Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“, „Sutaras“ programos. Aišku, išgirdo ir pasaulio erdvių akcentus Artūro Noviko vadovaujamo ansamblio „Jazz Island“,  klasikinės, džiazo muzikos ansamblių ir solistų muzikavime. Spėjo užmesti akį ir į  Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro spektaklių bei sportinių šokių kolektyvo „Žuvėdra“ pasirodymų pristatymus DVD formatu.
 „Menų spaustuvės“ vadovas Audronis Imbrasas kartu su Šokio informacijos centro atstove Vita Mozūraite suteikė galimybę apžvelgti Lietuvos šiuolaikinio šokio panoramą. Įdomūs skirtingu savo mentalitetu Kinijos ir Lietuvos teatrai tikriausiai atsivėrė svečiams besidomint mūsų teatro istorija, iškilių režisierių asmenybėmis ir jų darbais, žiūrovų ugdymo programomis, bendradarbiavimo su pasaulio teatrais ir kūrėjais tendencijomis ir realiais darbais.

Svečiams iš Kinijos Europa jau nėra tabula rasa. Tačiau intymiam meno pajautimui tikriausia gražiai pasitarnavo puikią aurą kurianti Raudondvario pilis ir joje skambanti muzika, kurią tą vakarą atliko Lietuvos kamerinis orkestras ir svečias iš Italijos, lūpinės armonikėlės virtuozas Džianluka Litera (Gianluca Littera).  

Tokie kontaktai su Kinijos scenos menų įstaigų vadovais, prasidėję 2012 metais, tikriausiai vainikuosis 2014–2015 m. numatomai realizuoti Baltijos valstybių ir Kinijos scenos menų kolektyvų programa.

Įtakingas civilizacijos teoretikas Samuelis Huntingtonas tyrinėjo vis sudėtingesnius tampančius civilizacijų susidūrimų, kontaktavimų procesus. Straipsniuose („Jei ne civilizacijos, tai kas? Paradigmų kaita po šaltojo karo“), knygose teigia, kad civilizacijos, tas labai platus ir sudėtingas sociokultūrinis (religijos, konkrečios istorijos, kalbos, papročių, visuomeninių institutų visuma) organizmas keičia tautines valstybes ir tampa pagrindiniai istorijos veikėjai. O skirtingos jas grindžiančios vertybių sistemos dažnai konfliktuoja su tolimesniais tos mažos žemės planetos čiabuviais. Tai kvepia grėsme žmonijai. Mūsų kultūrologai cituoja S. Huntingtono teiginį: principinis pasaulinės politikos konfliktas gali įvykti tarp civilizacijų, tautų ir grupių. Kad išvengti civilizacijų susidūrimo, grėsmingos Žemės baigties, kiekvienas bendradarbiavimo, keitimosi patirtimi ir vertybėmis iniciatyva turi būti palaikoma ir skatinama. Supraskime vieni kitus ir pasaulį, kuriame gyvename.

Atgal