VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Koncertai

09 20. Ar menas turi sienas?

Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Tuo metu, kai Lietuvoje jau pradėta kalbėti apie pelno siekimo agresiją, nerandančiųjų darbo arba už darbą negaunančių atlyginimo demoralizuotus žmones, kai neviltis ima siausti piliečių sąmonėje, yra žmonių, kurie durdami galą su galu, visada sugeba nešti viltį. Tokie yra pedagogai, rengiantys talentingų vaikų kūrybines stovyklas, konkursus, meistiškumo kursus, jiems atveria platesnį pasaulį.

Nevyriausybinė muzikų draugija „XXI amžiaus muzika ir švietimas“ viena tokių organizacijų, kurią įkūrė ir jos veiklai vadovauja pianistė, profesorė Veronika Vitaitė. Tik dabar baigia sumuoti vasaros pabaigoje, rugpjūtyje vykusio konkurso-festivalio „Muzika be sienų“ rezultatus. Dėkoja laiką, pinigais ir paslaugomis rėmusiems, padėjusiems, priėmusiems atvykusius užsieniečius profesorius ir jaunuosius pianistus Druskininkuose. Šiais metais padėjo konkursui fortepijoną pristačiusi firma YAMAHA.

Pianistė, prof. Aleksandra Žvirblytė

Deja, tokie renginiai, skatinantys jaunų muzikų brandą, randa nedaug dėmesio Lietuvos fonduose. Juk čia ne fejerverkas, ne popsinis pasistumdymas! Ir dažniausiai pamirštama ta Lietuvos strategijos nuostata, kuri teigia, kad reikia ieškoti būdų kaip padėti skleistis talentui.

„Muzika be sienų“ – tai renginys, skirtas pianistams. Organizatorių pagalbininkai ir savotiški „bendraautoriai“ –  Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokykla, Ukrainos susivienijimas „XXI amžiaus muzika ir švietimas“, Lietuvos specialiosios kūrybos draugija „Guboja“. Prie renginio – UNICEF vardas – vaikams dirbanti humanitarinė Jungtinių tautų organizacija.

Festivalio-konkurso „Muzika be sienų“ organizacinio komiteto darbą koordinavo, stimuliavo profesorė Veronika Vitaitė, savo terpėje komandas formavo iniciatyvi Ukrainos nacionalinės muzikos akademijos profesorė Eleonora Tkach, Rusijos atstovė – Gnesinų muzikos akademijos profesorė Vera Nosina, Arhuso miesto Danijoje muzikos mokyklos „Gradus“ direktorius Martinas Jepsenas, Druskininkų meno mokyklos savąją vadovavimo patirtį perdavusi Antanina Laurenčikienė ir dabar vadovaujanti Onutė Akstinaitė-Subačienė. Tačiau didžiulis darbas visada laukia finansavimo koordinatorių, tų, kurie realiai fiksuoja atvyksiančius, tikslina jų pasirodymų programas, rengia spaudai išsamų informacinį leidinį. Tai gulė ant  Panevėžio muzikos mokyklos mokytojos-ekspertės Gražinos Beleckienės pečių. Organizatorių grupėje ir  Balio Dvariono muzikos mokyklos mokytojas Olegas Molokojedovas, Mykolo Romerio universiteto prof. Rita Bieliauskienė.

Šis konkursas-festivalis ypatingas tuo, kad jame gali dalyvauti įvairių amžiaus grupių atlikėjai – net iki 75-kerių metų! Taip pat turi progos pasirodyti skirtingose konkursinėse grupėse –  kaip solistas, ansamblistas ir skambindamas su Roberto Šerveniko vadovaujamu orkestru. Todėl pianistai konkuravo skirtingose grupėse. Buvo suformuotos trys tarptautinės konkurso žiuri komandos. Jas sudarė  žinomi Lietuvos atlikėjai (Guoda Gedvilaitė, Aleksandra Žvirblytė, Veronika Vitaitė, Gražina Landsbergienė, Ramutė Vaitkevičiūtė, Julius Andrejevas, Robertas Šervenikas, Algirdas Budrys, Olegas Molokojedovas ir kt), pedagogai ir kitų valstybių (Rusijos, Kazachstano, Lenkijos, Vokietijos, Danijos, Gruzijos, Ukrainos) muzikai (Vera Nosina, Eleonora Tkach, Jekaterina Starodubrovskaja,  Jaroslaw Drzewiecki ir kt.).

Renginio tikslas – ne tik geriausiai pasirodyti, nugalėti, bet ir ugdyti meistriškumą susitikus su kitų pianistinių mokyklų pedagogais. Todėl labai svarbios buvo žiuri narių surengtos meistriškumo pamokos. Siekta paakinti jaunuosius atveriant jiems langą į savitą pianizmo pasaulį. Tai vakarai videotekoje, kurioje stebėjo filmuotus žymių pasaulio menininkų koncertus. Tai ir pasakojimai, refleksijos, kuriomis dalinosi pedagogas Viktoras Januškevičius. Juk menas – neturi sienų, galima gėrėtis jo kūrybos procesu.

Viena iš festivalio-konkurso „Muzika be sienų“ akimirkų

Mokslinėje konferencijoje pranešimus pianizmo klausimais skaitė muzikai praktikai, pedagogai. Aktualu pianistams girdėti svečio iš Vokietijos – motologo doc. Ulfo Henriko Goehle pastebėjimus pedagogams ir jau skambinantiems pianistams tema „Sąmoningas judėjimas“. Dirbantieji su mažiausiais buvo intriguoti svečio iš Danijos – Martino Jepseno metodinėmis rekomendacijomis „Kaip sutvarkyti techniką jaunam pianistui“. Puikiai su vaikais Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokykloje dirbantis Olegas Molokojedovas moko visus mąstyti muzika. Todėl labai svarbu suvokti improvizacijos meną. Improvizavimą kūrybingai su J. S. Bacho kūryba susiejo jauna prof. Aleksandra Žvirblytė. Mintimis apie muzikos kalbą, retoriką dalinosi prof. Vera Nosina. O gruzinė Medea Šaladzė dėmesį skyrė dar smulkesniam muzikinės kalbos elementui – garsui. D. Šostakovičiaus fenomeno paslaptį bandė atskleisti psichologas prof. Leonidas Nemirovskis Savo patirtimi, bandant suvokti konkrečių epochų, kompozitorių kūrybą, dalinosi prof. V. Vitaitė ir Ramutė Vaitkevičiūtė. Pranešimą skaitė prof. Rimantas Janeliauskas, pateikęs tęsiamus M. K. Čiurlionio kūrybos tyrinėjimus. Jo seminaro tema buvo „Neatpažintų M. K. Čiurlionio fortepijoninių ciklų interpretavimo aktualijos“.

Tačiau visada laukiamas prof. Vytauto Landsbergio pasirodymas, pateikiantis įdomų požiūrį į M. K. Čiurlionio asmenį ir jo kūrybą. Šiais metais jis pasiūlė  savotiškai naują bendravimo su klausytojais žanrą – koncertą-monologą. Nepertraukiant aplodismentais jis kūrė tarsi kompozitoriaus herojaus monologą: lyrinį ir dramatizuotą, svajingą ir kupiną prištarų. Stebina tai, kad profesorius politinių debatų karštinėje randa laiko meniniams apmąstymams ir klausytojams, muzikams profesionalams visada pateikia kažką nauja. Profesorius, M. K. Čiurlionio kūrybos išsaugojimo patriotas Adalbertas Nedzelskis – konkurso-festivalio Garbės nariai. Tokį statusą turi ir dailininkas Alfonsas Šuliauskas, kuris  kasmet piešia konkurso dalyvių, įvairių atlikėjų portretus. Originalai dovanojami portreto herojui, tačiau procesas lieka fiksuotas renginio video archyve.

Tokiu vardu pagerbta ir UAB „Draugystės sanatorijos“ direktorė Violeta Kaubrienė, kuri nuo pirmojo šio tarptautinio festivalio-konkurso geranoriškai, išmintingai globoja atvykusius muzikus, savo klientams suteikia galimybių išgirsti geros muzikos.

„Druskininkai atmintyje išliks kaip maža vasaros meno Meka“, – sakė daug naujos muzikos išgirdęs ne vienas klausytojas, renginio dalyvis. Kad ir pirmą kartą Lietuvoje skambėjusios kazachų klasikinės muzikos. Jai skirtame vakare dalyvavo net pats Kazachijos ambasadorius. Saviti buvo ir iš 11 užsienio šalių atvykę jaunieji atlikėjai, jų pianistinės mokyklos Portugalijoje, Japonijoje, Ukrainoje, Danijoje, Suomijoje, Rusijoje... Klausytojus, sanatorijose besiilsinčius žmones, besirenkančius į Miesto muziejų, kitas gražias, ramias Druskininkų erdves, pamalonino nemokamai rengiami koncertai. Šiais metais didelio pasisekimo sulaukė  Jekaterina Starodubrovskaja, Algirdo Budrio ir Aleksandros Žvirblytės ansamblis. Klausytojus gerai nuteikė koncertų rubrika „Žvaigždės ir žvaigždutės“: greta žinomų atlikėjų scenoje pasirodė ir jauniausieji.

Ypač atvykusiems į Lietuvą buvo svarbu išgirsti lietuviškos muzikos fortepijonui. Koncertų programose skambėjo daug M. K. Čiurlionio kūrinių, Vytauto Laurušo, Algimanto Bražinsko, Zitos Bružaitės, Ugnės Giedraitytės ir kitų autorių darbų. Buvo atlikta M. K. Čiurlionio amžininkų kūrybos, atlikėjai ir klausytojai susipažino su portugalų, baltarusių, kazachų kompozitorių kūriniais.

Daug galima  būtų pasakoti apie Grand Prix, kitas premijas laimėjusiuosius. Jie pelnė puikių dovanų: koncertų angažementus, kuriais pasirūpino žiuri nariai. Laureatų laukia koncertai Gdanske (Lenkija) įvyksiančiame pianistų forume. K. Kerbedytei dovana – 100 Eurų ir stažuotė Maskvoje. Du laureatai kviečiami į Frankfurtą, keturi į Gruziją, trys – į jauniausių laureatų festivalį Danijoje, keturi į tarptautinį festivalį Breste. Visas pulkas koncertuos su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, pasirodys Panevėžio paveikslų galerijoje.

Organizatoriai jau rengiasi įgyvendinti pažadus lauretams ir galvoja apie sekančią vasarą. Nežiūrint į aplinkybes, įvairių kartų pianistai privalo vėl susirinkti Druskininkuose.

 

Atgal