VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Koncertai

10 04. Muzikos gurmanai žvalgosi naujienų

Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Simfoninės muzikos, o tuo pačiu ir viso naujojo Nacionalinės filharmonijos koncertų sezono pradžios koncertas buvo skirtas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kompozicijos katedros 80-mečiui. Nei šventės, nei intymesnių santykių su savąją katedra ar net Alma mater nepastebėjau. Vyresnieji muzikologai koncerto klausėsi, kaip ir visada, kuomet atliekama lietuviška muzika. Jaunimui neįdiegė smalsumo. Kaip ir kompozitoriai: salėje buvo vis tie patys, muzika besidomintys: V. Barkauskas, T. Makačinas, J. Juozapaitis, O. Balakauskas, A. Žigaitytė-Nekrošienė, R. Mažulis, gal dar koks vienas jaunesnis. Lankstinuke įdėtas G. Daunoravičienės jau atkartotas mūsų kompozitorių mokyklos geneologijos medis (1933–2013) ir paviršutiniškas brūkštelėjimas apie atskiras mokyklas.

Rugsėjo 28 d. Nacionalinis simfoninis orkestras pateikė vieno iš pačių iškiliausių ir doriausių kompozitorių – Eduardo Balsio atminimui skirtą puslapį. Užauginęs visą būrį tikrų profesionalų kompozitorių, išmokęs suvokti muziką, girdėti simfoninio orkestro žaismės, raiškos galimybes, E. Balsys paliko mums kūrinius, kurių kiekvienas ir šiandien yra reikšmingas, pagavus klausytojui.

Šiame sezono pradžios koncerte buvo atlikos E. Balsio „Dramatinės freskos“ smuikui, fortepijonui ir orkestru (1965). Lietuvišką muziką reprezentavo ir kiti skirtingų kartų kompozitorių kūriniai: nuo Osvaldo Balakausko „Kalnų sonatos“ fortepijonui ir orkestrui iki Ramintos Šerkšnytės kompozicijos „Kalnai migloje“ orkestrui. Koncerte dalyvavo E. Balsio vaikaitė pianistė Indrė Baikštytė, smuikininkė Ingrida Armonaitė, pianistas Petras Geniušas ir trombonistas Mike Svoboda. Dirigavo Lietuvos simfoninio orkestro meno vadovas Juozas Domarkas.

Šį sezoną, iki Naujųjų metų simfoninis nepagros net 10 koncertų. O kaip tai atrodo orkestro meno vadovui? Kur dingo orkestro meninės ambicijos, naujos, kažkada buvusios įdomios programos? Juk simfoninis orkestras ne tik galėtų pasitarnauti vienam ar kitam festivaliui („Gaidai“, Trečiajam Vilniaus fortepijono muzikos festivaliui). Reikia priminti, kad tais gūdžiais sovietmečiais simfoninis orkestras, koncertuodamas kiekvieną savaitę Vilniuje ir Kaune, brandino save ir savo klausytojus. Kartais išvykdavo ir į kitus miestus, surengdavo, kaip S. Šimkaus laikais, vieną kitą gastrolinę kelionę po Lietuvą.

O dabar primityvokai skambėjo atlikdamas mūsų kompozitorių kūrinius: garsiai, neįdomiai, tik stengdamas pagroti kartu. Sunkoka buvo jaunoms solistėms. Puikiai parengusi savo partiją, temperamentinga, gerai valdanti instrumentą, jaučianti orkestro buvimą kartu, raiškiai skambinanti įvairias ritmines ir artikuliacines įmantrybes, valdanti pianistinę faktūrą E. Balsio vaikaitė Indrė Baikštytė dirigento nebuvo sukoordinuota kūrinio visumos girdėjimu iš šalies. Todėl neįvyko tikrasis dialogas su soliste smuikininke. Ją gožė orkestras, nelygiavertis garsine amplitute fortepijonas. Taip ir neišsiveržė į avanscenos erdvę. Atsiminiau daugelį kartų atliktą kūrinį solo grojant pianistei Olgai Šteinberg (jos klasėje turėjo laimę studijuoti ir I. Baikštytė) bei  Aleksandrui Livontui. Dabar nedaug orkestre jau yra tokių, kurie dalyvavo reikšmingo kompozitoriui ir lietuvių profesinei muzikai kūrinio „Dramatinės freskos“ premjeroje, kituose koncertuose ne tik Lietuvoje. Nebėra kam perteikti ir interpretacijos tradicijų.

Osvaldo Balakausko simfonija-koncertas „Kalnų sonata“ fortepijonui ir orkestrui (1975) taip pat šiandien mus pasiekė kaip įdomus, nepasenęs nei mąstymo maniera, nei muzikos kalba kūrinys. Jis buvo rašomas 1975-aisias, metais, minint M. K. Čiurlinio gimimo šimtmetį. Todėl jaučiama genijaus įtaka pasirenkant estetinę poziciją ar net indpiravęs kūrinio dalių idėjas. Solistas – Petras Geniušas. Patiko garso spalvingumas, jautraus prisilietimo prie klavišo žavesys. Tačiau kūriniui subręsti aiškiai pristigo laiko, siekiant įprasminti formą ir kompozicinę logiką. Todėl gyvai iškilo ankstesnės, Birutės Vainiūnaitės interpretacijos

Žinomas muzikos pasaulyje aktyvus kompozuojantis trombonininkas Mike Svoboda atrodė keistai. Grojant unisonu su orkestru ritmiškai pulsuojantį Ričardo Kabelio kūrinį „Monologai“ (2004/2013), o ypač kadenciją solo. Jokių pateiktoje anotacijoje kompozitoriaus minimų „apnuogintų virštonių“ nesigirdėjo, nes viską gožė siekis nuo pradžios iki pabaigos „robotizuotus ritmus“ pagroti laiku ir visiems kartu.

Jeigu būtų įsigilinta į kūrinio partitūrą, R. Šerkšnytės kūrinys simfoniniam orkestrui „Kalnai migloje“ (2004–2005) rastų puikų atgarsį įvairioje klausytojų auditorijoje. Estetizuotų meditatyvinių būsenų pajausta, mokamai panaudota orkestro spalvinė gama. Greta norvegų kompozitoriaus Eriko Mikalseno naujos partitūros R. Šerkšnytės kūrinį yra atlikęs Stavangerio  (Norvegija) simfoninis orkestras. Autorė teigia, kad šis kūrinys yra viena iš trilogijos simfoniniam orkestrui kalnų tema dalių.

Rugsėjo mėnesį Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras koncertavo Briuselyje. Menų centre „Bozar“ vykusiame koncerte akompanavo Violetai Urmanai. Klausytojai dainininke buvo sužavėti. Skambėjo Richardo Wagnerio kūrybos fragmentai. Dirigavo Modestras Pitrėnas,  atlikęs ir Richardo Strausso simfoninę poemą „Mirtis ir pragiedrėjimas“ bei M. K. Čiurlionio simfoninę poemą „Miške“. Šiuo aukštosios kultūros muzikiniu reveransu Lietuva prisistatė Briuselyje, pradėjusi pirmininkavimą Europos Sąjungoje.

Kaip spaudos konferencijoje teigė Nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prūsevičienė, parūpinti į koncertą bilietų žurnalistams nebuvo įmanoma: bilietai buvo išpirkti, koncerto „Bozar" koncertų salėje klausėsi per 2 tūkstančius klausytojų. Koncertas buvo radijo bangomis transliuojamas.

Koncertų sezonas prasidėjo. Telieka jo organizatoriams palinkėti sėkmės, sveikų atlikėjų ir geranoriškos, smalsios publikos.

Klausytojus galėtų sudiominti sekantis koncertas, įvyksiantis spalio 5 d. vakare. Jis skirtas įdomaus, seniai Lietuvos scenose girdėto lenkų kompozitoriaus Witoldo Lutoslawskio gimimo šimtmečiui. Dalyvaus vienas geriausių Lietuvos kolektyvų – Kauno valstybinis choras, solistė Rglė Šidlauskaitė. Diriguos prancūzų dirigentas Olivier Grangean.

 

Atgal