VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Koncertai

10 25. Skambina Lukas Geniušas

Rita Bieliauskienė

23-ejų metų pianistas, mamos ir tėtės muzikų šeimų dinastijų atstovas Lukas Geniušas laikas nuo laiko pasirodo Lietuvos klausytojams. „Esu dėkingas močiutei (puiki pedagogė, pianistė prof. Vera Gornostajeva). Tik jos pastangos ir kantrybės dėka galiu džiaugtis tuo, ką dabar turiu. Ji lyg mano obertonas, pagrindinė nata, nuo kurios viską pradėjau. Tėtis yra mano navigatorius. Su juo kartu mus sieja artimas ir labai glaudus ryšys. Mėgstame labai gyvai aptarti visas pianistų pasaulyje vykstančias aktualijas. Tėtis suformavo mano muzikinį skonį, padarė didžiulę įtaką. Mama – dar vienas puikus ir man labai svarbus žmogus – profesorė, puiki muzikė ir atlikėja. Mama stebėjo kiekvieną mano sugrotą gaidą, kai pradėjau žengti pirmuosius atlikėjo žingsnius – buvo šalia, “, – pasakojo Lukas Geniušas.

Lukas Geniušas. Nuotr. autorius Aleksandras Šimelis

Jaunas pianistas jau yra koncertavęs su orkestrais “Kremerata Baltica”, BBC Škotijos simfoniniu orkestru, Hamburgo, Diuisburgo, Varšuvos filharmonijos simfoniniais orkestrais, Klaipėdos kameriniu orkestru ir kitais kolektyvais.Programas ruošė su dirigentais Valerijum Gergijevu, Saulium Sondeckiu, Andrėjum Bareiko, Dmitrijum Sitkoveckiu, Antonu Vitu, Vladimiru Ziva, Romanu Koffmanu, Dmitry Lissu, Jonathanu Darlingtonu, Tadeušu Vojciechovskiu ir kitais.

Pradėjęs skambinti nuo penkerių metų, pirmąjį viešą koncertą Lukas Geniušas surengė 1996-aisiais, šešerių. Nuo tada, augdamas, bręsdamas skambino prestižinėse Maskvos, Sankt Peterburgo, Vilniaus, Vroclavo ir Hamburgo salėse, paaugęs jau surengė rečitalius Lenkijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Austrijoje. Nuo 2004 metų jis yra Mstislavo Rostropovičiaus fondo stipendininkas. Vokietijoje 2012 m. Lukas buvo apdovanotas pianistus vertinusiu pagrindiniu prizu.

Jo apdovanojimų kraitėje – II-oji vieta Škotijos tarptautiniame pianistų konkurse, Aukso medalis XV tarptautiniame Džinos Bachauer pianistų konkurse JAV. 2010 prestižiniame Frederiko Šopeno pianistų konkurse Varšuvoje laimėjo antrąją vietą. „F. Chopino konkursas kardinaliai pakeitė mano gyvenimą. Be jokių pasigyrimų ar kažkokio ambicingumo galiu drąsiai pasakyti, kad šis konkursas yra vienas didžiausių pianistų konkursų visame pasaulyje. Tai neabejotinai didelę reikšmę turintis renginys kiekvienam pianistui, nesvarbu, ar tai būtų laimėtojas, ar pralaimėtojas“, – pasakojo Lukas Geniušas..

Kiekvienas tarptautinis atlikėjų profesionalų konkursas – tai ne „Auksinis balsas“ ar kita kokia popsinio meno arena. Profesionalai varžosi talento įprasminimu atliekant sudėtingą repertuarą, ugdant ištvermę, atskleidžia asmenines galias, gebėjimus susikaupti, valdyti instrumentą, sukurti savitu mąstymu ir emocijomis įkvėptas interpretacijas.

Nors yra dar jaunas, tačiau Lukas Geniušas yra pamėgęs atlikti sudėtingas ciklinių kūrinių programas. Jis yra skambinęs Sergejaus Rachmaninovo 24 preliudus, F. Šopeno 24 etiudus ir tris jo sonatas. Tačiau šią vasarą Genujos Karlo Feliče teatre su Pietro Borgonovo diriguojamu orkestru pirmą kartą vieno koncerto metu atliko visus penkis L. van Bethoveno Koncertus fortepijonui su orkestru. Vilniuje su Gintaro Rinkevičiaus diriguojamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru tai pakartojo dviejų vakarų metu spalio 5, 6 dienomis Kongresų rūmuose.

Aišku, kad nuo vaikystės Luką supo klasikinė muzika, puikios interpretacijos, kurios negalėjo neformuoti meninio skonio ir vertybinių kriterijų. Didėjo ir meilė fortepijono muzikai. Sako, kad tai ypač junta pastaruosius penkeris metus. „Domiuosi daug kuo. Tuos kelerius metus mane vienaip ar kitaip domina viskas, kas yra susiję su muzika. Tačiau domiuosi ne vien tik klasikine muzika, kaip daugeliui atrodo, klausau ir roko, ir elektroninės, ir pačių įvairiausių žanrų muzikos. Esu atviras visiems naujiems signalams, kurie ateina iš išorės, taip pat ir džiazui“, – sakė Lukas Geniušas.

Lukas dar tebėra prestižinės P. Čaikovskio konservatorijos studentas. Tačiau tarptautinių konkursų premijų krepšelyje yra koncertinių turne maršrutai, kurių i„r nepadoru, ir kvaila būtų atsisakyti“. Todėl tenka išvykų laiką derinti su atsiskaitymais aukštojoje mokykloje. „Diplomo nesureikšminu. Labai svarbus veiksnys – tai iš anksto nusistatyta individuali mokymosi kryptis, asmeniniai siekiai ir tikslai. Pavyzdžiui, tokių pasiūlymų koncertuoti, kuriuos gaunu dabar, gali juk ir negauti pabaigęs konservatoriją, o diplomas anksčiau ar vėliau vienaip ar kitaip pasieks tave…“

Šiuose dviejuose spalio vakaruose Kongresų rūmuose karaliavo muzika. Kiek daug šis, 23 metų jaunas pianistas sukaupė išminties, suformavo puikų pianistinį aparatą, gebantį perteikti garso raiškos galimybes, artikuliacijų įvairovę, frazavimo subtilybes, kolorito kaitą. Prasmingi, nepaprastai lygūs gamų pasažai, spindinčių trelių kaskados, pilnakraujų akordų slinktys. Žavėjo puiki pedalizacijos kultūra.

Lukas gebėjo atskleisti L. van Beethoveno pianizmo stiliaus kaitą: nuo J. Haydno ir W. A. Mozarto įtakų, kameriško muzikavimo iki pianistinio simfonizmo Penktajame koncerte, vadinamame „Imperatoriškuoju“.

Orkestras abu vakarus buvo labai jautrus pianisto partneris. Ne akompanuojantis, bet vystantis dialogus, įsiklausantis į „kalbančiojo“ manierą, artikuliacijų tikslumą. Jautri dinamika. Neforsavo nei vienas partneris, žavėjo organiška būsenų kaita, menine įtaiga.

Puikios pianisto skambinamos kantilenos žavėjo antrosiose Koncertų dalyse. Tačiau savo skausmingumu, sukauptumu ypač išsiskyrė Ketvirtojo koncerto antroji dalis.

Trečiajame koncerte ryški buvo soliuojančio instrumento ir simfonijos elementų sintezė. Trečiosiosiose dalyse pokštaujantis, liaudiško šokio charakterį įprasminantis rondo, briliantinis Antrojo koncerto finalas su akcentu antrojoje takto dalyje, Trečiojo koncerto, vienintelio minorinėje tonacijoje (c-moll), savita simfonija su fortepijono solo – visur pasiekta struktūros vienybė.

Orkestras padėjo išryškinti ir poetiką, ir herojinius proveržius, priešpriešas poetiškai lyrikai. Aišku, tokioje skaidrioje, dažnai subtilioje, beprasmio fortissimo nedrumstoje drobėje išplėtotose pučiamųjų partijose pasitaikė netikėtumų…

Koncertus pianistas baigė bisais. Skamnėjo F. Šopeno Etiudas, J. Brahmso kompozicija ir pakartotas Antrojo koncerto finalas.

Atgal