VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Koncertai

02 11. Įsibėgėjo 2014-ieji metai

Mykolo Romerio universiteto prof. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Kai nublėsta Naujų Metų šurmulys ir sausis atneša šaltą laikiną ramybę, menininkams šiokį tokį poilsį, antroje mėnesio pusėje mes dairomės į koncertų, teatrų sales.

Nacionalinėje filharmonijoje sezono pradžios sumanymai tęsiami. Simfoninio orkestro darbai prasidėjo nuo Norvegų trombonisto, dabar ir dirigento Pero Kristiano Svenseno vizito. Jis koncertavo su simfoninio orkestro varinių pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų grupėmis. Mokęsis pas puikius pedagogus Švedijoje, nuo seno bendraujantis su Danijos muzikais, kurį laiką tobulinęsis Čikagoje Michaelio Mulcahy, ir Jay Friedmano, Paryžiuje Michaelio Bequet klasėse, Niujorke studijavęs pas Joe Alessi, P. K. Svensenas šiandien savo žinias, puikią grojimo trombonu  mokyklą perduoda Malmės muzikos akademijoje, dirba su būsimais solistais ir įvairiais Skandinavijos ansambliais. Pats P. K. Svensenas daug muzikuoja, sukūręs Trombonų trio, moko, konsultuoja profesionalų ir mėgėjų ansamblius. Skatina vis daugiau jaunimo muzikuoti. Įsisavindami pasaulio praktiką Lietuvos trombonistai nuo seno rėmėsi Peterburgo profesorių metodika, šiek tiek yra susidūrę su prancūzų mokykla, o jaunoji karta seka skandinavais. P. K. Svensenas – jau nebe vienerius metus ir Lietuvos muzikos akademijoje rengia Meistriškumo pamokas.

Gedimino Narijausko nuotraukoje Pero Kristiano Svenseno pamoka Lietuvos muzikos akademijoje

Ką mes žinome apie Norvegijos muziką? Aišku, romantiką, pasaulio kultūros padangėje įsižiebusią naują, neblėstančią šiaurietišką Žvaigždę – Edvardą Grygą. Dar gal gražuolį liaudišką fidelį – klasikinio smuiko protėvį. Dauguma težino gal tik tiek. Tačiau Norvegijoje jau lankosi mūsų jauni muzikai, mokosi, semiasi patirties meno vadybininkai. Dirba seniausiais, įkurtas 18 amžiaus viduryje, Bergeno filharmonijos simfoninis orkestras, menąs dar E. Grygą. Oslo, Trondheimo, Stavangerio filharmonijų ir kiti simfoniniai orkestrai, Norvegijos radijo orkestras, Nacionalinė opera ir baletas, puikiai organizuojami tarptautiniai kamerinės muzikos festivaliai, Kristianseno operos festivalis ir t.t. Įdomios chorinės muzikos tradicijos ir puikiai, savitai perimamos ir kuriamos savitas  pasaulio muzikos – džiazo, elektroninės muzikos, populiaraus šiuolaikinio meno – tradicijas.

Aišku, būtų puiku apie mus labai intriguojančios, aukštą visuomenės gerovės lygį pasiekusios šalies meną sužinoti plačiau ir giliau, kad meno kultūros sferoje dirbantys žmonės galėtų pasimokyti. Todėl puiki buvo Norvegijos ambasados Lietuvoje ir Nacionalinės filharmonijos iniciatyva vėl pakviesti gerai lietuvių muzikams žinomą pedagogą ir koncertuojantį trombonistą.

Klausytojams jau pasirodė ir puikus Lietuvos altistas, buvęs tikrai legendinio – Lietuvos kvarteto – narys, dabar Nacionalinio simfoninio orkestro altų grupės koncertmeisteris Arūnas Statkus bei Filharmonijos svečias, lordo Yehudi Menuhino pastebėtas ryškus smuikininkas Aleksandras Sitkovetskis. Pavardė mums pateikia daug istorinių apmąstymų, susijusių su puikių Rusijos muzikų koncertais ir Lietuvoje. Tačiau Aleksandras jau prisistato kaip...anglų smuikininkas...

Aišku, pateiksiu įspūdžius iš trečiadienį koncertavusio Lietuvoje puikiai žinomo Vladimiro Minino vadovaujamo  Maskvos akademinio choro koncerto.

Vasaryje Vilniuje su šveicarų fleitistu ir dirigentu Maurice Stegeriu koncertuos baroko muzikos atlikėjai – Belgijos orkestras „B‘Rock“. Klausytojams paglostys klausą žavi itališkos muzikos programa „Su meile, Vivaldi“.

Napasakyčiau, kad Lietuvos valstybės dieną būna įdomūs renginiai: arba verkiame (kodėl? Argi tai ne mūsų džiaugsmo diena?), arba tenka klausyti prie progos „pritemtų“ vienkartinių kūrinių. Šį kartą vėl premjera: naujas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Vidmanto Bartulio tvarinys „Giesmė ateičiai“ Saadi ir B. Brazdžionio žodžiais. Išgirsite šių metų Operos švyturiu apdovanotą perspektyvų dainininką Tadą Girininką, daug koncertuojančią Astą Krikščiūnaitę Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą, Kauno valstybinį chorą bei chorų „Liepaitės“ ir „Ąžuoliukas“ dainorėlių grupes.

Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje studijavusio baltarusio pianisto Rostislavo Krimerio rečitalyje tikriausiai išgirsite skambant F. Šopeno muziką, nes pianistas  – tarptautinio F. Šopeno jaunųjų pianistų ir kitų konkursų laureatas.

Vasaryje Lietuvos kamerinis orkestras bus parengęs naujų kūrinių. Tai ne taip jau dažna.

Visada intriguoja Gidono Kremerio vadovaujamas orkestras „Kremerata Baltica“. Domina  ne tik nauji kūriniai, bet ir nelauktos jų interpretacijos. Pvz., pianistas Andrejus Korobeinikovas su orkestru atliks F. Šopeno Antrąjį koncertą fortepijonui.

Taip pat kovo mėnesį  galima bus išgirsti vieną įdomiausių, kartais nenuspėjamą pianistą Andrių Žlabį. Su Nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Mirgos Gražinytės, atliks J. Brahmso Pirmąjį koncertą fortepijonui.

Balandyje nepraleiskite puikaus pianisto Yundi Li rečitalio. Intriguoja ne tik kompozitorių klasikų kūrinių interpretacijos, bet ir negirdėta kinų muzika. Modestas Pitrėnas diriguos pritardamas Jashos Heifetzo konkurso nugalėtojai smuikininkei Mayumi Kanagawa, kuri atliks  retokai skambantį M. Brucho Pirmąjį koncertą smuikui.

Gegužę prisiminsime vieną aktyviausių mūsų muzikų, talentingąjį Balį Dvarioną.
Na, ir lauksime Vilniaus festivalio programos, vasaros koncertų žaismo.

Atgal