VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Koncertų datos

05.28. VILNIAUS FESTIVALIS 2018

VILNIAUS FESTIVALIS 2018

 

2018 m. birželio 319 d.

Vilnius

 

Birželio 3 d., sekmadienį, 19 val. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje

Festivalio atidarymas. Du genijai Italijoje

Solistė VIVICA GENAUX (koloratūrinis mecosopranas, JAV)

Baroko muzikos orkestras LES ACCENTS (Prancūzija)

Meno vadovas ir solistas THIBAULT NOALLY (smuikas, Prancūzija)

Programoje – Georgo Friedricho Händelio, Alessandro Scarlatti operų fragmentai ir instrumentiniai kūriniai:

GEORG FRIEDRICH HÄNDEL – Operos „Agripina“ („Agrippina“) uvertiūra; Arija „Siete assai superbe, o stelle“ iš operos „Rodrigas“ („Rodrigo“): Arija „Pugneran con noi le stelle“ iš operos „Rodrigas“ („Rodrigo“); Arija „Non ho cor che per amarti“ iš operos „Agripina“ („Agrippina“); Arija „Lascia la spina“ iš oratorijos „Laiko ir tiesos triumfas“ („Trionfo del Tempo e del Disinganno“); Koncertas smuikui ir styginiams B-dur, HWV 288; Arija „Un pensiero nemico di pace“ iš oratorijos „Laiko ir tiesos triumfas“ („Trionfo del Tempo e del Disinganno“); Arija „Verso già l’alma col sangue“ iš kantatos „Acis, Galatėja ir Polifemas“ („Aci, Galatea e Polifemo“)

ALESSANDRO SCARLATTI – Arija „Son qual nave in mezzo all’onde“ iš operos „Markas Atilijus Regulas“ („Marco Attilio Regolo“); Arija „A questo nuovo affanno“ iš operos „Heraklėja“ („L’Eraclea“); Arija „Esci omai“ iš operos „Mitridatas Eupatoras“ („Mitridate Eupatore“); Sonata F-dur, IAS 317; Arija „Del gran Carlo“ iš serenatos „Partenopė, Tetidė, Neptūnas, Protėjas ir Glaukas“ („Partenope, Teti, Nettuno, Proteo e Glauco“); Arija „Stelle se il vostro lume“ iš operos „Mitridatas Eupatoras“ („Mitridate Eupatore“); Sinfonia iš operos „Flavijus Kunibertas“ („Flavio Cuniberto“); Arija „Cara tomba“ iš operos „Mitridatas Eupatoras“ („Mitridate Eupatore“); Arija „All’armi, all’armi e d’Eolo indegno il gran sassoso Regno“ iš serenatos „Partenopė, Tetidė, Neptūnas, Protėjas ir Glaukas“ („Partenope, Teti, Nettuno, Proteo e Glauco“)

Aliaskoje gimusi dainininkė Vivica Genaux yra koloratūrinis mecosopranas, šiuo metu daugiausia dėmesio skirianti baroko muzikai. Solistės karjerą pradėjo atlikdama Gioachino Rossini operų partijas. Arminijaus vaidmuo to paties pavadinimo Händelio operoje buvo pirmasis solistės prisilietimas prie baroko muzikos. Per daugiau kaip 20 karjeros metų V. Genaux yra dainavusi Georgo Friedricho Händelio, Antonio Vivaldi, Johanno Adolfo Hasse’s, Alessandro Scarlatti, Christopho Willibaldo Glucko,Gaetano Donizetti,Giacomo Meyerbeerio ir kitų kompozitorių operose ir oratorijose. Jos gastrolių keliai driekiasi po visą Šiaurės Ameriką, Europą, Izraelį, Australiją, Pietų Ameriką. Ne veltui, atsakydama į klausimą, kur buvusi aliaskietė dabar gyvena, ji pamini Italiją ir juokdamasi priduria gyvenanti savo lagaminuose!

V. Genaux dainuoja garsiausiuose pasaulio teatruose, koncertų salėse ir festivaliuose, iš jų minėtini: Niujorko „Metropolitan Opera“ ir „Carnegie Hall“, Vienos valstybinė opera ir „Konzerthaus“, Ženevos didysis teatras, Paryžiaus „Théâtre des Champs-Élysées“, Vokietijos valstybinė opera Berlyne, Los Andželo, Šanchajaus operos teatrai. Solistė yra pelniusi daugybę įvairių apdovanojimų, apie ją sukurtas dokumentinis filmas.

Prancūzų baroko muzikos orkestras „Les accents“ susibūrė 2014 m. Tarptautiniame Bono baroko operos festivalyje (Beaune International Baroque Opera Festival). Ansamblis atlieka vokalinę ir instrumentinę XVII–XVIII amžių muziką, prikelia iš užmaršties Antonio Caldaros, Nicolos Porporos, Alessandro Scarlatti, Giovanni Bononcini, Alessandro Stradellos kūrinius, įvairių kompozitorių motetus ir bažnytines kantatas. Taip pat orkestro dėmesio centre – tų laikų smuiko muzika.

„Les accents“ koncertuoja su žymiais dainininkais: Philippe’u Jaroussky’u, Vivica Genaux, Sonya Yoncheva, Léa Desandre, Gaëlle Arquez, Ana Quintans, Blandine Staskiewicz ir kitais. Prieš porą metų „Les accents“ įrašyta pirmoji kompaktinė plokštelė „Venezia 1700“ pelnė muzikinio žurnalo „Classica“ prizą „Chocs de l’année“. 2017 m. orkestras pasinėrė į Alessandro Scarlatti muziką: Bono festivalyje atliko atkurtą jo kūrybos šedevrą – operą „Mitridatas Eupatoras“, toliau gilinasi į A. Scarlatti oratorijas.

Kolektyvui vadovauja smuikininkasThibault Noally, bendradarbiaujantis su įvairiais ansambliais: „Ensemble Baroque of Limoges“, „Concerto Köln“, „Matheus Ensemble“, „Les Musiciens of the Louvre Grenoble“. Kaip solistas jis pasirodo Paryžiaus, Tokijo, Madrido, Vienos, Šanchajaus, Honkongo scenose.

Bilietai – 20, 30, 40, 50, 80 Eur

 

 

Birželio 5 d., antradienį, 19 val. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje

Muzikinė brolystė

LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS

Solistai: SERGEJ KRYLOV (smuikas, Italija)

LUCAS ir ARTHUR JUSSEN (fortepijoninis duetas, Olandija)

Dirigentas MODESTAS PITRĖNAS

Programa:

ARVO PÄRT – „Fratres“ smuikui, styginių orkestrui ir perkusijai

ALGIRDAS MARTINAITIS – Koncertas smuikui „Trijų m’art komedijų sezonas“

JOSEPH HAYDN – Simfonija Nr. 59 A-dur, Hob. I:59 („Ugnis“)

WOLFGANG AMADEUS MOZART – Koncertas dviem fortepijonams ir orkestrui Nr. 10 Es-dur, KV 365/316a

Lietuvos kamerinio orkestro svečiai – olandų pianistai Lucas ir Arthuras Jussenai, pasirodantys ir kaip solistai, ir kaip fortepijoninis duetas. Iš muzikų šeimos kilę Lucas ir Arthuras, būdami 10-ies ir 13-os metų, grojo Amsterdamo „Concertgebouw“ scenoje su Olandijos radijo kameriniu orkestru, diriguojant Jaapui van Zwedenui. Broliai mokėsi pas Janą Wijną, Marią JoãoPires, Toną Hartsuikerį. Dabar 25-erių Lucas ir 21-erių Arthuras koncertuoja su visais Olandijos orkestrais, taip pat Londono kameriniu, Honkongo filharmonijos, Dalaso, Diuseldorfo, Šanchajaus simfoniniais orkestrais; gastroliuoja Europoje, Japonijoje, Kinijoje, Pietų Korėjoje, Meksikoje. Jussenai yra pasirašę išskirtinę sutartį su „Deutsche Grammophon“ įrašų kompanija. Vilniaus festivalio scenoje jie atliks Wolfgango Amadeus Mozarto Koncertą dviem fortepijonams ir orkestrui Nr. 10 Es-dur, 1779 m. kompozitorius sukūrė jį sau ir seseriai Nanerlei.

Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovas, smuikininkas Sergejus Krylovas šiame koncerte atliks Arvo Pärto ir Algirdo Martinaičio kūrinius. Pelnęs pirmąsias premijas A. Stradivari konkurse Kremonoje ir prestižiniame F. Kreislerio konkurse Vienoje, S, Krylovas pasirodo Berlyno ir Miuncheno filharmonijų, Vienos „Musikverein“ ir „Konzerthaus“, Venecijos „Teatro La Fenice“, Milano „Teatro alla Scala“, Tokijo „Suntory Hall“, Buenos Airių „Teatro Colón“ ir kitose pasaulio scenose, koncertuoja su Vienos, Sankt Peterburgo, NHK Tokijo, Čekijos, Hamburgo filharmonijų, Milano Giuseppe’s Verdi, Parmos „Filarmonica Toscanini“, Anglijos kameriniu, Zalcburgo „Camerata Academica“ ir kitais orkestrais.

Koncertą diriguos Lietuvos nacionalinės ir Baltijos Asamblėjos premijų laureatas, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas Modestas Pitrėnas. Su įvairiais kolektyvais maestro yra koncertavęs daugelyje Europos šalių, JAV, Kinijoje. Pastaraisiais metais jis diriguoja Lietuvos, Latvijos teatruose, Varšuvos Didžiajame teatre, Diuseldorfo „Deutsche Oper am Rhein“, Kelno, Helsinkio nacionaliniuose operos teatruose, Maskvos Didžiajame teatre. Sankt Galeno operoje Šveicarijoje jis dirigavo daugiau kaip 30-ies pavadinimų spektaklius, o nuo šių metų rugpjūčio maestro pakviestas į šį teatrą kaip vyriausiasis dirigentas.

Bilietai – 15, 20, 30, 40 Eur

 

 

 

Birželio 7 d., ketvirtadienį, 19 val. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje

Abi vandenyno pusės. Lietuvių išeivių kamerinė muzika

GABRIELIUS ALEKNA (fortepijonas)

ONUTĖ GRAŽINYTĖ (fortepijonas)

JUSTINA AUŠKELYTĖ (smuikas)

DOVILĖ KAZONAITĖ (sopranas)

MODESTAS SEDLEVIČIUS (baritonas)

VALSTYBINIS VILNIAUS KVARTETAS

KRISTUPO MEDINIŲ PUČIAMŲJŲ KVINTETAS

Programa:

VLADAS JAKUBĖNAS – „Gėlės iš šieno“ (Kazio Binkio ž.) balsui ir fortepijonui; „Melodija-legenda“ smuikui ir fortepijonui

KAZIMIERAS VIKTORAS BANAITIS – „Obelų žiedai“ (Kazio Binkio ž.) balsui ir fortepijonui; „Atsiminimas“ (Kleopo Jurgelionio ž.) balsui ir fortepijonui

JULIUS GAIDELIS – „Be tėvynės“ smuikui ir fortepijonui; Pučiamųjų kvintetas

VYTAUTAS BACEVIČIUS – „Poème“ Nr. 4, op. 10; „Dance Fantastic“, op. 55

JERONIMAS KAČINSKAS – Styginių kvartetas Nr. 3; „Trys dainos“ (lietuvių liaudies ž.) balsui ir fortepijonui

VYTAUTAS BACEVIČIUS – „Septième mot“, op. 73, dviem fortepijonams

Programos autoriai ir sudarytojai Gabrielius Alekna ir Linas Paulauskis

Nublokštų už Atlanto lietuvių kompozitorių kūryba – svarbi ir vertinga kultūrinio bei istorinio paveldo dalis. Tiesa, vis dar retai pasigirstanti koncertų scenose, per lėtai sugrįžtanti ir įsiliejanti į bendrą lietuviškos kultūros lauką, sudraskytą istorinių kolizijų. Lietuvių emigracija į užjūrio šalis, ypač JAV, fiksuojama jau nuo XIX a., tačiau bene skaudžiausiai tautos kultūrai atsiliepė emigracinė banga po Antrojo pasaulinio karo. Ją nulėmė Sovietų Sąjungos ir Vokietijos sandoriai bei karo padariniai. Anot istorikų, per 60 000 Lietuvos žmonių, baimindamiesi galimų represijų, nutarė pasitraukti į Vakarus. Ypač daug išvyko inteligentijos, menininkų. Tarp dainininkų, orkestrų artistų, muzikos mokytojų, Lietuvą paliko ir kompozitoriai Kazimieras Viktoras Banaitis, Julius Gaidelis, Vladas Jakubėnas, Jeronimas Kačinskas, Giedra Nasvytytė-Gudauskienė ir kt. Ypač ryški tarpukario Lietuvos asmenybė buvo Vytautas Bacevičius, savo kūryba, pianistine bei publicistine veikla tapęs vienu svarbiausių šiuolaikinės muzikos propaguotojų, vienu iniciatorių Lietuvai, vienintelei iš Baltijos valstybių, 1936 m. stojant į Tarptautinę šiuolaikinės muzikos draugiją (ISCM). 1939 m. vasarą V. Bacevičius išvyko koncertuoti į Argentiną. Prasidėjus karui į Sovietų Sąjungos okupuotą Lietuvą nebesugrįžo ir tapo emigrantu, o 1940-aisiais persikėlė į JAV.

Kaip rašo muzikologė Danutė Petrauskaitė, nors vėlyvuoju sovietiniu laikotarpiu pavieniai muzikologai bei atlikėjai ėmė domėtis emigrantų kūryba, jų kūriniai Lietuvoje skambėdavo retai. Tik Sąjūdžio metais pradėjus rengti specialiai išeivių kūrybai skirtus „Sugrįžimų“ festivalius, užmarštin nugramzdinta egzodo muzika plačiau pasklido po Lietuvos koncertų sales, pasirodė straipsnių, mokslinių darbų, monografijų apie jos kūrėjus.

Ypač daug dėmesio užjūrio lietuvių kompozitorių kūrybos sklaidai skiria pianistas Gabrielius Alekna – Niujorko Juilliardo mokyklos absolventas, laikomas tikru lietuvių išeivių muzikos, ypač Vytauto Bacevičiaus kūrybos, ekspertu. Jo muzikos menų daktaro disertacija apie V. Bacevičiaus nespausdintus kūrinius fortepijonui buvo apdovanota Richardo F. Frencho prizu kaip geriausia Niujorko Juilliardo mokyklos metų disertacija ir pasirodė kartu su jo paties parengtu anksčiau nespausdintų V. Bacevičiaus kūrinių fortepijonui dvitomiu, išleistu Lietuvos muzikos informacijos centro. Reikšminga pianisto veiklos sritis – muzikos įrašai. Naujausias jų – britų leidyklos „Toccata Classics“ 2016 m. išleista jau antra G. Aleknos įrašyta V. Bacevičiaus solinės fortepijono muzikos plokštelė. Pirmoje tos pačios leidyklos plokštelėje – bendradarbiaujant su penkiskart „Grammy“ apdovanota prodiusere Judith Sherman bei penkiskart šiam apdovanojimui nominuota pianiste Ursula Oppens – įrašyti visi V. Bacevičiaus „Žodžiai“ (2011). 2015 m. stambiausia pasaulyje klasikinės muzikos leidybos kompanija „Naxos“ išleido V. Bacevičiaus kūrinių plokštelę, kurioje pianistas atlieka šio kompozitoriaus 3-iąjį ir 4-ąjį koncertus su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ir keliskart „Grammy“ apdovanojimui nominuotu dirigentu Christopheriu Lyndon-Gee. Tarp ankstesnių įrašų – Jeronimo Kačinsko pjesių ciklas „Atspindžiai“ („Toccata Classics“, 2013), G. Aleknos ir violončelininko Edvardo Armono romantinės muzikos kompaktinė plokštelė (Lietuvos radijas, 2008).

Lietuvių išeivių kamerinės muzikos koncertui Vilniaus festivalyje pianistas G. Alekna subūrė puikius, intensyviai koncertuojančius atlikėjus. Tai smuikininkė Justina Auškelytė – III tarptautinio J. Heifetzo konkurso II premijos laureatė, užpernai įgijusi muzikos magistro laipsnį Niujorko Juilliardo mokykloje, debiutavusi įžymioje Vienos koncertų salėje „Musikverein“ ir kt.; Virgilijaus Noreikos vokalistų konkurso II vietos nugalėtojas, Milano „La Scala“ teatro akademijos stipendininkas baritonas Modestas Sedlevičius; 2017-ųjų Metų operos viltimi pripažinta Dovilė Kazonaitė; Hanoverio muzikos, teatro ir medijos akademijos studentė, „Musik Braucht Freunde“ bei lordo Yehudi Menuhino „Live Music Now“ fondų stipendininkė Onutė Gražinytė; lietuvių muzikos puoselėtojas, Nacionalinės ir Baltijos Asamblėjos premijų laureatas Valstybinis Vilniaus kvartetas; geriausius atlikėjus subūręs Kristupo medinių pučiamųjų kvintetas.

Bilietai – 10, 15, 20, 30 Eur

 

 

 

Birželio 9 d., šeštadienį, 19 val. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje

Šimtmečio rečitalis

VIOLETA URMANA (mecosopranas)

GAIVA BANDZINAITĖ (fortepijonas)

Programa:

FRANZ SCHUBERT – dainos:

„Naktis miške“ („Im Walde“, F. Schlegelio eilės, 1820), D. 708

„Krūmokšniai“ („Die Gebüsche“, F. Schlegelio eilės, 1819), D. 646

„Gėlių skausmas“ („Der Blumen Schmerz“, J. G. von Majlátho eilės, 1821), D. 731

„Erlafo ežeras“ („Erlafsee“, J. Mayrhoferio eilės, 1817), D. 586

„Vėjyje“ („Beim Winde“, J. Mayrhoferio eilės, 1819), D. 669

„Žvaigždėtos naktys“ („Die Sternennächte“, J. Mayrhoferio eilės, 1819), D. 670

„Vakaro paveikslai“ („Abendbilder“, J. P. Silberto eilės, 1819), D. 650

„Neūžauga“ („Der Zwerg“, M. von Collino eilės, 1823), D. 771

„Visagalis“ („Die Allmacht“, J. L. Pyrkerio eilės, 1825), D. 852

RICHARD STRAUSS – dainos:

„Ditirambas kančiai“ („Lob des Leidens“, A. F. von Schacko eilės, 1886), op. 15 Nr. 3

„Nuostabios, tačiau šaltos žvaigždės danguje“ („Schön sind, doch kalt die Himmelssterne“, A. F. von Schacko eilės, 1888), op. 19 Nr. 3

„Išsilaisvinimas“ („Befreit“, R. Dehmelio eilės, 1897–1898), op. 39 Nr. 4

„Tavo mėlynos akys“ („Mit deinen blauen Augen“, H. Heine’s eilės, 1903–1906), op. 56 Nr. 4

„Žiemos naktis“ („Winternacht“, A. F. von Schacko eilės, 1886), op. 15 Nr. 2

„Kas tai sukūrė?“ („Wer hat's getan?“, H. von Gilmo eilės, 1885), TrV 142

„Iš liūdesio dainų“ („Aus den Liedern der Trauer“, A. F.von Schacko eilės, 1886), op. 15 Nr. 4

„Malda žiemą“ („Winterweihe“, K. Henckellio eilės, 1900), op. 48 Nr. 4

„Pastogė nuo audros ir lietaus“ („Ein Obdach gegen Sturm und Regen“, F. Rückerto eilės, 1900), op. 46 Nr. 1

„Miela vizija“ („Freundliche Vision“, O. J. Bierbaumo eilės, 1900), op. 48 Nr. 1

„Blogas oras“ („Schlechtes Wetter“, H. Heine’s eilės, 1918), op. 69 Nr. 5

„Kaip išlaikyti paslaptyje“ („Wie sollten wir geheim sie halten“, A. F. von Schacko eilės, 1888), op. 19 Nr. 4

Iškiliausia Lietuvos atstovė pasaulio operų scenose, viena ryškiausių dabarties dainininkių, kuri pelnė pasaulinę šlovę atlikdama ir soprano, ir mecosoprano repertuarą, UNESCO taikos menininkė Violeta Urmana Lietuvoje rengia austrų kompozitorių Franzo Schuberto ir Richardo Strausso dainų rečitalį. Operos primadona kviečiama dainuoti visuose žymiausiuose pasaulio operos teatruose – Niujorke, Madride, Čikagoje, Barselonoje, Milane, Pekine, Vienoje, Miunchene, Hamburge, Paryžiuje, Berlyne, Londone, San Fransiske, Florencijoje, Neapolyje, Los Andžele ir kt.; ji koncertuoja garsiausiose Europos, JAV ir Japonijos salėse, atlieka J. S. Bacho, G. Mahlerio, A. Schönbergo, A. Bergo, J. Brahmso, L. van Beethoveno, G. Rossini, H. Berliozo, I. Stravinskio ir kitų kompozitorių kūrinius. Tačiau V. Urmanos parengti kamerinės muzikos – ypač Lied repertuaro – vakarai būna išskirtiniai įvykiai, sulaukiantys nepaprasto kritikų ir publikos dėmesio.

Šį koncertą dainininkei scenoje talkina pianistė Gaiva Bandzinaitė, ilgą laiką bendradarbiavusi su dainininke Beatriče Grincevičiūte. Nidoje gimusi M. K. Čiurlionio menų gimnazijos ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventė vokiškojo dainos žanro Lied studijas baigė Grace ir Zalcburge. Pastaruosius dešimtmečius Zalcburge gyvenanti pianistė dėsto menų universiteto „Mozarteum“ dainavimo katedroje ir yra Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos kviestinė profesorė. G. Bandzinaitė akompanavo dainavimo ir interpretacijos kursuose, kuriuos vedė E. Schwarzkopf, Ch. Ludwig, B. Fassbaender, Th. Hampsonas, R. Hollas, H. Deutschas, L. Šukytė, K. Widmeris ir kt.), surengė pasirodymų su dainininkais seru W. White’u ir I. Borkh.

Šio „Vilniaus festivalio“ koncerto programoje – jautri pažintis su vokiškąja daina – Lied. Tarsi atsargiai praskleidus romantizmo aušros šydą, koncerte skamba Franzo Schuberto dainos, savo baladiškumu palydinčios prie Richardo Strausso pakylėtų ir dramatizuotų vokalinio meno viršukalnių.

Bilietai – 15, 20, 30, 40 Eur

 

 

 

Birželio 11 d., pirmadienį, 19 val. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje

Nuo aukštų bokštų

Solistė MŪZA RUBACKYTĖ (fortepijonas; Lietuva, Prancūzija, Šveicarija)

Styginių kvartetas METTIS

Dalyvauja DONATAS BAGURSKAS (kontrabosas)

Programa:

MIKALOJUS KONSTANTINAS ČIURLIONIS – Styginių kvartetas c-moll (VL 83)

FERENC LISZT – „Malédiction“ („Prakeikimas“) fortepijonui ir styginiams, S.121

JOSEPH HAYDN – Styginių kvartetas Nr. 53 D-dur, op. 64, Nr. 5, Hob. III:63 („Vieversys“)

LOUIS VIERNE – Kvintetas fortepijonui ir styginiams c-moll, op. 42

Fortepijono maestra Mūza Rubackytė Vilniaus festivalio scenoje susitinka su vienu aktyviausių jaunosios kartos Lietuvos muzikinio gyvenimo atstovu, styginių kvartetu „Mettis“.

Lietuvos nacionalinės premijos laureatė, apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu, tarptautinį pripažinimą pelniusi pianistė koncertuoja visuose žemynuose, jos rečitaliai rengiami garsiose koncertų salėse. M. Rubackytė yra tarptautinio Vilniaus fortepijono muzikos festivalio įkūrėja ir meno vadovė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, kviečiama vadovauti meistriškumo kursams visame pasaulyje. Kiekvienas M. Rubackytės koncertas leidžia pažvelgti į turtingą, gyvenimo bei meninės patirties sklidiną atlikėjos pasaulį. Regis, ji paima mus už rankos ir veda į neatrastus tolius, gerai žinomiems kūriniams suteikdama išskirtinių, savitų prasmių.

2011 m. susibūrusio styginių kvarteto „Mettis“ nariai yra daugelio konkursų laureatai, nuolat koncertuojantys solo, kameriniuose ansambliuose ir orkestruose, dalyvaujantys įvairiuose muzikiniuose projektuose. Nuo 2014 m. rugsėjo „Mettis“ yra ECMA (Europos kamerinės muzikos akademija) narys.2015 m. Lietuvos nacionalinė filharmonija išleido autorinę „Mettis“ kompaktinę plokštelę „Intromusica“. 2016 m. ansamblis grojo prestižinėje „Wigmore Hall“ Londone, pelnė 8-ojo tarptautinio Bordo (Prancūzija) styginių kvartetų konkursoII premiją ir buvo apdovanotas specialiu prizu. Tais pačiais metais tapo IX tarptautinio Vittorio Rimbottikonkurso Fiesolėje (Italija)nugalėtoju. 2017 m. rudenį kvartetas griežė aštuonių koncertų ture Kinijoje, o 2018-ųjų pradžioje pasirodė Hamburgo filharmonijos „Laeiszhalle“ ir Berlyno „Konzerthaus“ salėse.

Kontrabosininkas Donatas Bagurskas kaip solistas ir kamerinių programų dalyvis koncertuoja su įvairiais mūsų šalies kolektyvais ir atlikėjais, nuolat bendradarbiauja su Čiurlionio ir „Chordos“ styginių kvartetais, yra Lietuvos kamerinio orkestro ir ansamblio „4 Tango“ narys, dalyvauja senovinės muzikos projektuose su Baltijos šalių baroko orkestru bei Vilniaus savivaldybės choru „Jauna muzika“. D. Bagurskas yra koncertavęs su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos kameriniu, Šv. Kristoforo kameriniu, Vilniaus festivalio ir kitais orkestrais.

Bilietai – 15, 20, 30, 40 Eur

 

Birželio 14 d., ketvirtadienį, 19 val. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje

Saulėlydžio ir aušros giesmės

LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS

Solistai: ANDRIUS ŽLABYS (fortepijonas)

LINA DAMBRAUSKAITĖ (sopranas)

JUSTINA GRINGYTĖ (mecosopranas)

TOMAS PAVILIONIS (tenoras)

NERIJUS MASEVIČIUS (bosas-baritonas)

Vilniaus miesto savivaldybės choras JAUNA MUZIKA

Dirigentė GIEDRĖ ŠLEKYTĖ

Programa:

RAMINTA ŠERKŠNYTĖ – „Saulėlydžio ir aušros giesmės“, kantata-oratorija sopranui, mecosopranui, tenorui, bosui, chorui ir simfoniniam orkestrui, pagal Rabindranato Tagore’s tekstus

ESA-PEKKA SALONEN – Koncertas fortepijonui ir orkestrui

„Baltijos šalys nepaliauja mūsų stebinti!“ – taip užsienio šalyse pristatoma jaunosios kartos dirigentė Giedrė Šlekytė, 2016–2017 m. sezoną buvusi Klagenfurto miesto teatro orkestro pirmąja kapelmeistere. Muzikos kritikai šios dirigentės interpretacijose pažymi „tikslumą ir jaunatvišką eleganciją“, „svajingumą ir švelniai pulsuojančią energiją“. Tad šiemet Giedrė Šlekytė debiutuoja ir Vilniaus festivalio scenoje, kartu sutelkdama ypatingą į Lietuvą sugrįžtančių menininkų ratą – tai JAV, Didžiojoje Britanijoje ir Austrijoje šiuo metu reziduojantys atlikėjai pianistas Andrius Žlabys bei dainininkės Lina Dambrauskaitė (sopranas) ir Justina Gringytė (mecosopranas), taip pat Lietuvoje kuriantys Tomas Pavilionis (tenoras) ir Nerijus Masevičius (bosas-baritonas).

Koncerte skambės 2007 m. „Vilniaus festivalio“ užsakymu kompozitorės Ramintos Šerkšnytės sukurta oratorija „Saulėlydžio ir aušros giesmės“, ją atliekant talkins Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“ (vadovas Vaclovas Augustinas). Taip pat vakaro programoje – intriguojanti pažintis su visame pasaulyje garsaus suomių dirigento Esa-Pekkos Saloneno nauju – kompozitoriaus amplua. Girdėsime šio menininko 2007 m. sukurtą trijų dalių Koncertą fortepijonui ir orkestrui.

Bilietai – 15, 20, 30, 40 Eur

 

 

Birželio 17 d., sekmadienį, 21 val. Šv. Kazimiero bažnyčioje

Sakrališkas laikas su „Graces & Voices“

Ansamblis GRACES & VOICES

Vadovės ADRIJA ČEPAITĖ ir ANTANINA KALECHYTS

Programa „Take your holy time“:

Introitus. Exclamaverunt ad te Domine

Kyrie XI. Orbis factor

Graduale. Benedicam Dominum

Lectio in organis. Ecclesiastes 3,1–9, 15

Responsorium. Adaperiat Dominus

Offertorium. In te speravi

WOLFRAM WAGNER – In praeteritis

Offertorium. Deus, Deus meus

Communio. Qui meditabitur

PETROS MORAITIS – Kairos

Antiphona ad Benedictus. Cum appropinquaret

VYTAUTAS MIŠKINIS – When I consider

Communio. Gustate et videte.

Hymnus. Iam lucis

Koncerto programa „Take your holy time“ („Pasinerk į savo šventąjį laiką“) sukurta kaip vientisas sakralios muzikos ir joje atsiveriančios prasmės vyksmas. Programoje skambės grigališkasis choralas, į kurį įsipins šiuolaikinės sakralinės polifonijos kūriniai. Koncerte įvyks ansambliui dedikuotų – austrų kompozitoriaus Wolframo Wagnerio „In praeteritis“ ir Vytauto Miškinio „When I consider“ – kūrinių premjeros.

Unikalus tarptautinis ansamblis „Graces & Voices“ išsiskiria savitu repertuaru, skleidžiančiu vidinio ir išorinio grožio harmoniją, sakralumo, dvasinės pilnatvės bei ramybės jausmą. Ansamblyje gieda dešimt įvairioms šalims (Austrijai, Baltarusijai, Latvijai, Lietuvai, Singapūrui) atstovaujančių muzikių – studijavusių grigališkąjį choralą, bažnytinę muziką, vargonavimą, chorinį ir simfoninį dirigavimą, fortepijoną, barokinį smuiką ir t.t. Ši profesinė įvairovė gražiai susilieja į darnų vokalinį skambesį, o jų atliekamos programos – ar tai grigališkasis choralas, ar šiuolaikinė polifoninė muzika – pasižymi aukštu meistriškumu, lankstumu, improvizacijos laisve.

2011 m. moterų ansamblį „Graces & Voices“ subūrė Adrija Čepaitė ir Antanina Kalechyts. Kolektyvas netrukus pelnė puikią reputaciją, aktyviai koncertuoja daugelyje Europos šalių. Pirmoji ansamblio kompaktinė plokštelė „Mysterium Crucis“ (2012 m.) tarptautinio apžvalgų ir vertinimų žurnalo „Pizzicato“ pripažinta geriausia metų CD senosios muzikos kategorijoje, taip pat pelnė „International Classical Music Awards“ nominaciją (2013 m.), o 2016 m. išleistą CD „Historia Sancti Olavi“ „BBC Music Magazine“ įvertino 4 žvaigždutėmis.

Įėjimas laisvas

 

 

 

Birželio 19 d., antradienį, 19 val. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre

Vienos filharmonijos orkestras sveikina Lietuvą

Solistė ELĪNA GARANČA (mecosopranas, Latvija)

VIENOS FILHARMONIJOS ORKESTRAS (WIENER PHILHARMONIKER, Austrija)

Dirigentas RAFAEL PAYARE (Venesuela)

Programa:

LUDWIG VAN BEETHOVEN – Uvertiūra „Leonora“ Nr. 3, op. 72

GUSTAV MAHLER – Penkios dainos pagal Friedricho Rückerto eilėraščius; „Pirmapradė šviesa“ („Urlicht“) iš dainų ciklo „Stebuklingas berniuko ragas“ („Des Knaben Wunderhorn“)

BÉLA BARTÓK – Koncertas orkestrui, Sz. 116, BB 123

Operos megažvaigždė, vienas gražiausių pasaulio mecosopranų Elīna Garanča ir geriausių orkestrų penketukui pri Atgal