VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra, menas

12.06. Spalvų vizijos ir minčių skrydžiai: apžvelgiant Gito Markučio tapybos parodą

Ona Gaidamavičiūtė

 

Lapkričio 7 d. Kauno kultūros centre buvo atidaryta Gito Markučio (g. 1953 m.) tapybos paroda „Minčių skrydis“. Menotyrininkės Gabrielės Kuizinaitės žodžiais, „Tapytojo kūryba išsiskiria jautrumu gamtai, aplinkai, istorinei architektūros detalei. Iš subjektyviai svarbių smulkmenų susideda jo meninis pasaulis, kuriame dominuoja ekspresyvi tapybos maniera, kompozicijos dinamika. Visa tai – dailininko individualios stilistikos bruožai. Autoriaus kūryba žavi originalumu, subtilia peizažų ir miestovaizdžių interpretacija. Dažnas tapybos darbas sujungia ir autoriaus filosofiją, jo gilesnius svarstymus apie pasaulį ir aplinką, žmogaus buvimą toje aplinkoje.“  

Tapytojas Gitas Markutis gyvena ir kuria Kauno rajone. 1963–1971 m. mokėsi Biržų I vidurinėje  mokykloje, 1986–1993 m. G. Markutis studijavo statybos ekonomiką Vilniaus technikos universitete. 2002–2006 m. būsimasis tapytojas studijavo dailės pedagogiką Marijampolės kolegijoje. Nuo 2006 m. G. Markutis dalyvauja parodose: rengia personalines parodas ir dalyvauja grupinėse parodose, yra tarptautinių plenerų, konkrečiai – jaunųjų ukrainiečių tapytojų – kuratorius; pastarasis tarpautinis pleneras ,,Kačerginės rudens paletė“ rengiamas jau antrus metus Kačerginės daugiafunkciame centre.

Dail. Gitas Markutis

Pats dailininkas gimė ir užaugo Biržuose, prie Širvėnos ežero ir Radvilų pilies, todėl įkvėpimo dažniausiai ieško gamtoje (įdomumo dėlei, Jurbarke, parodų ir koncertų salėje 2017 m. veikė Gito Markučio tapybos paroda ,,Dvarai ir pilys“, skirta Piliakalnių metams).

Šioje parodoje eksponuojami G. Markučio paveikslai išsiskiria spalvų ir formų ekspresyvumu, balansavimu tarp konkrečių gamtovaizdžio detalių ir abstrakčių formų, iškalbinti paveikslų pavadinimai atskleidžia vidinių pajautų gelmę (pvz., paveikslai „Vakaro šešėliai“, „Gyvenimas“).

Dera pastebėti, kad šioje parodoje eksponuojamuose paveiksluose gana daug kontrastingų – mėlynų, raudonų, baltų spalvų tonų. Tapytojas visgi renkasi spalvų ekspresyvumą ir dinamiškumą, jam kiek svetimi pasteliniai lietuviško peizažo tonai.

G. Kuizinaitės teigimu, Gito Markučio darbai puikiai atspindi lietuviškos tapybos tradiciją: tai peizažai, architektūrinė tapyba, naujai pristatanti Lietuvos pilis ir bažnyčias, puikiai sujungianti architektūros ir gamtos vaizdinius. Tapytojo darbų koloristika išsiskiria įvairove. Tapytojas Gitas Markutis yra  surengęs nemažai surengęs apie 20 personalinių parodų: „Baltai mėlynas peizažas“, „Minčių skrydis“, „Atskiras pasaulis“.

Autoriaus darbuose architektūros detalės ir gamtos vaizdinys papildo vienas kitą. Spalviniai deriniai, priešpriešos ir akcentai nuskaidrina, pagyvina bendrąją paveldo kompoziciją, sukuria darbo nuotaiką.

Po parodos pristatymo

„Aistros“

„Gyvenimas“

Kuršių nerija

Vakaro šešėliai

Prie Nemuno

G. Markučio paveikslai balansuoja tarp figūratyvumo ir abstraktumo, išsiskiria ryškiais potėpiais, nutapytas kelias gali būti nutapytas abstrakčia maniera. Naujausiuose paveiksluose autorius improvizuoja pasitelkdamas įvairias spalvas ir formas.

Šioje parodoje gana dažnas snieguoto kalnų peizažo, taip pat Nidos kopų motyvai. Akivaizdu, kad G. Markučio meninis pasaulis susideda iš subjektyviai svarbių smulkmenų, dominuoja ekspresyvi tapybos maniera, kompozicijos dinamika.

Autoriaus kūryba, G. Kuizinaitės pastebėjimu, pasižymi originalumu, subtilia peizažų ir miestovaizdžių interpretacija. Dažnas tapybos darbas sujungia ir autoriaus filosofiją, jo gilesnius svarstymus apie pasaulį ir aplinką, žmogaus buvimą toje aplinkoje.

Džiugu, kad kūrėjo darbų yra įsigiję Lietuvos dailės kolekcininkai, darbų yra įsigiję ir meno mylėtojai iš Suomijos (tai autoriaus itin pamėgta šalis), Sankt Peterburgo. Jo paveikslai – ir Vinicos dailės muziejaus fonduose, Ukrainoje.

Beje, Gito Markučio kūryba – paveikslai – pristatomi ir Gabrielės meno galerijoje[1].

O G. Markučio parodą „Minčių skrydis“ visus kauniečius ir miesto svečius kviečiame aplankyti iki gruodžio 1 dienos.

 



Atgal