Kultūra, menas
08.08. Svarbiausia turi būti nuoširdus sau ir pasauliui...
Birutė Silevičienė
LKRS ir Valdybos narė
Išsiilgę viešų susitikimų ir bendrystės, Vilniaus tarptautinės literatų, rašytojų ir menininkų Gildijos „Vingis“ nariai rinkosi į Tautinių bendrijų namus. Ši popietė buvo skirta artimiau susipažinti su žurnaliste, knygų apie meną autore, nenuilstančia keliautoja, profesionalia fotografe ir poete Regina Jakučiūnaite. Susidomėję klausėmės Reginos pasakojimo apie ryškų nueitą gyvenimo kelią ir įvairiapusę kūrybą.
Susitikimo akimirkos. Galinos Ivanovos nuotraukos
Antroje susitikimo dalyje poetai ir svečiai skaitė eilėraščius, skleidė savo poetines mintis ir koronaviruso tema. Susitikimo metu veikė gildijos narės Galinos Tomkevič dailės paroda.
Regina mielai sutiko atsakyti į keletą mano klausimų, tad pokalbiu dalinuosi su visais skaitytojais.
Birutė Silevičienė. Kur Jūsų gimtinė, kokia kelio meilės knygai pradžia?
Regina Jakučiūnaitė. Gimiau Vidurio Lietuvoje, Aukštaitijoje, Medinių kaime. Ketverių metų išmokau skaityti, tėvas mokė ir piešti. Perskaičiau visas namuose buvusias knygas ir nueidavau į Vaivadiškių dvare buvusią biblioteką, kur skaičiau visas knygas iš eilės, net „Kalvio Ignoto teisybę“, o ką jau kalbėti apie Gi de Mopasano, S. Cveigo, O. Balzako, T. Mano romanus. Mes lenktyniaudavome su pussesere Jane. Knygas perpasakodavome viena kitai. Pradinėje Gudelių kaimo mokykloje krimtau mokslus pas mokytoją Uršulę Merkienę. Puiki ir inteligentiška asmenybė buvo. Naujiems Metams pastatydavo spektaklius, kuriuose vaidindavo ir mūsų tėvai. Po spektaklių kartu švęsdavome Naujus Metus. Toliau tęsiau mokslą Kauno 12-oje vidurinėje mokykloje.
Apsuptame miškų kaime gyventi – buvo tikra idilė. Aš šnekėdavausi su medžiais, augalais, paukščiais ir žvėrimis. Tėvai daug dirbdavo, todėl pagrindiniai mokytojai buvo knygos ir gamta.
B.S. O eiliavimą pamėgote jau mokyklos suole?
R.J.Eiliuoti pradėjau pradinėje mokykloje. Sukūriau ilgą poemą apie savo draugės Algytės ir Alvydo meilę ir visur tą poemą deklamuodavau. Poemos fragmentai išliko atmintyje ir susitikusios, prisiminusios vaikystę, smagiai pasijuokiame.
B.S. Ar buvote aktyvi moksleivė?
R.J. Kauno 12-oje mokykloje buvau tikra aktyvistė: vaidinau dramos būrelyje, lankiau krepšinio ir fechtavimo treniruotes, dalyvaudavau varžybose. Teko vaidinti K.Binkio „Atžalyne“, kartais net po kelis vaidmenis tekdavo atlikti. O kur dar Profsąjungų kultūros rūmų dramos būrelis? Visos popietės buvo užimtos.
B.S. Kokia žurnalistikos kelio pradžia?
R.J.Vilniaus universitete krimtau žurnalistikos mokslus. Niekuomet nesigailėjau įgijusi šią specialybę, kuri išugdė manyje blaivų, kritišką požiūrį į pasaulį, visuomeninius reiškinius ir žmones. Visuomet stengdavausi numatyti situacijas, vyksiančias ateityje. Universitete taip pat daug skaičiau. Skaičiau knygas originalo kalbomis: rusų, anglų, o lenkiškai pramokau todėl, kad perskaityčiau Adomo Mickevičiaus kūrybą. Universitete sutikau daug įdomių žmonių, puikių dėstytojų: J. Pikčilingį, J. Dumčių, J. Bulotą, V. Juodakį, J. Jurginį ir daugelį kitų. Tai buvo įspūdingos ir iškilios asmenybės, mokėjusios atiduoti save kitiems....
B.S. Kokių dar mokslų siekėte?
R.J. Be šios specialybės esu baigusi menotyros ir meno istorijos mokslus Vilniaus pedagoginiame universitete, Justino Vienožinskio dailės mokyklą ir fotografijos mokslus Vilniaus 47-oje profesinėje mokykloje. Dar lankiau P.Mataičio teatro studiją. Vienu žodžiu – visas specialybes, kurios man patiko – išbandžiau.
B.S. Esate keleto knygų autorė. Kokiomis temomis rašėte?
R.J.Esu autorė ir bendraautorė virš dešimties knygų apie fotografiją, meno muziejus, piešimo bei fotografijos dėstymo metodiką.
B.S. Meilė kalnams, turizmui tikriausiai užima didelę dalį Jūsų gyvenimo?
R.J.Kalnams paskyriau didesnę dalį savo gyvenimo. Įgyta turizmo patirtis išdėstyta knygose, pirmuose vadovėliuose apie turizmą: „Kaip organizuoti kelionę“ ir „Kelionių sudarymas“ – jomis naudojosi mano studentai Vilniaus kolegijoje. Parašėme knygą drauge su kolegomis Rekviem analoginei spalvotajai fotografijai „Fotografijos technologijos“ ir po to atėjo į rinką skaitmeninė fotografija, metodiką pagal „Erasmus“ programą atvykstantiems mokytis fotografijos užsienio studentams. Dvylika metų vadovavau Fotografijos technologijų katedrai. Iš pat pradžių, su Algimantu Mačiuliu, paskui viena, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, kur dėsčiau fotožurnalistikos specializaciją fotografijos technologams, dėsčiau fotožurnalistiką Vilniaus universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universitetų studentams.
B.S. Ar mėgstate poeziją?
R.J.Poezija – sielos kalba. Tai – labai intymu: tai požiūris į žmones, į pasaulį, save. Kartais prasiveržia pro sielą tarsi uraganas, pažyra žvaigždžių kibirkštimis. Svarbiausia turi būti nuoširdus sau ir pasauliui...Tuomet bus iš širdies, į širdį. Vis daugiau laiko skiriu poetinei kūrybai ir fotožurnalistikai. Dalyvauju dailės ir fotografijos parodose, konkursuose. Kūryba – mano gyvenimas, kaip ir kalnai.
B.S. Kada ir kur buvo Jūsų kelionių pradžia?
R.J.Keliauti pradėjau Vilniaus universiteto turistų klube, kur atlikau tolimiausias savo keliones: Kamčiatką, Uralo kalnus, Altajaus kalnus, Pamyrą. Už šias keliones ir buvo suteiktas sporto meistro vardas.
Regina Jakuciunaite Kliucio ugn. fone
Regina Jakuciunaite. Tenka organizuoti sauga.
Regina Jakuciunaite. Mutnovskio krateryje
Nuotraukos iš Reginos Jakučiūnaitės archyvo
Artėjant vasarai, imu ruošti kuprinę ir dairausi įdomių maršrutų, kviečiu kalnų entuziastus keliauti. Kopiame į viršūnes, dalyvaujame alpinizmo pirmenybėse, rengiame fotoparodas ir pasakojame apie kalnus tiems, kas jau negali ten nuvykti ir tiems, kurie dar nebuvo kalnuose. Jų viršūnės spindi ir vilioja savo neregėtais horizontais.
Ačiū, Regina, už šiltą pokalbį. Linkiu gražios kūrybos, įsimintinų kelionių ir nuoširdžių susitikimų su bendraminčiais.
Pateikiu Reginos Jakučiūnaitės dar niekur neskelbtą eilėraštį.
NEIŠEIK IŠ LIETUVOS
Tu
Neišeik
Iš Lietuvos,
Čia tokie
Šilti
Lietūs,
Liepsnoja
Skaisčiai
Rudenį
Klevai.
Teliks
Tik
Atmintis,
Lyg
Skaudus
Kirtis
Ir kelias
Tolimas,
O tu –
Jau
Pavargai.
Tu
Neišeik
Iš Lietuvos
Matai –
Žara
Vakarė
Ties
Kopų
Skiautere
Palinko
Tinklą
Aust...
O tu –
Tenai,
Toli,
Už jūrų
Marių
Turėsi
Galvą
Kur
Priglaust?
Tu
Neišeik
Iš Lietuvos,
Keli
Pavasario
Žiedai
Pabirę
Įstrigo
Jau
Tavuos
Plaukuos...
Išskrido
Į dausas
Tava
Gegutė
Ir šimto
Metų
Tau
Neiškukuos...
Tu
Neišeik
Iš Lietuvos
Nasturtos
Ir jurginai
Pravirks
Šalnų
Pakąsti
Prie
Senų
Namų.
Susimąstyk,
Juk tai –
Tava
Tėvynė
Ir nevadink
Bėgimo
Likimu.
Atgal
.jpg)
