Lietuvos ir Ukrainos kultūros ministrai Šarūnas Birutis ir Viačeslavas Kirilenka trečiadienį Prezidentūroje, 8-ajame Lietuvos ir Ukrainos Prezidentų Tarybos posėdyje, pasirašė sutartį, pagal kurią bus įgyvendinama nauja Lietuvos ir Ukrainos kultūros bendradarbiavimo programa.   

Mokyklų pažangos projektų konkursai, aiškiais kriterijais paremti mokinių pasiekimų vertinimų įrankiai, informacinė sistema mokinių kūrinių, mokymosi pasiekimų ir jų įvertinimų kaupimui, elektroninė egzaminų vykdymo ir vertinimo aplinka bei galimybės mokytis švietimo lyderiams būtinų įgūdžių ir dalintis patirtimi - tai tik nedidelė dalis projektų, įgyvendinsiančių švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės patvirtintą Kokybės kultūros plėtros veiksmų planą

Jau senų senovėje žmonės mėgo svajoti apie ateitį, o rašytojai fantastai kūrė tarpplanetinį pasaulį, technizuotą ir unifikuotą, nežemišką ir gyvybingą. Kiekvienam žmogui vis kyla mintis: kas bus rytoj, kaip gyvens provaikaičiai po šimto metų, kas laukia mūsų planetos Žemės, kur eina žmonija šiandien, kokie pavojai jos tykoja.

Seimas plenariniame posėdyje pradėjo svarstyti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Raimundo Paliuko pasiūlymą 2016-uosius paskelbti kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno metais.

Pasaulis perpildytas spalvomis, garsais, įvairiausiomis formomis. Jos amžinai gyvos ir gyvybingos. Jos veša, kupa ir skleidžiasi.

Kultūros ministro Šarūno Biručio įsakymu valstybės saugomais paskelbti trys nekilnojamojo kultūros paveldo objektai - Varėnos rajone esančios Naujųjų Valkininkų sanatorijos "Pušelė" sieninė tapyba, Baltadvario piliavietė Molėtų rajone bei Marijampolės karinio miestelio maniežas.

Lietuvos atstovybės prie Europos Sąjungos (ES) patalpose penktadienio vakarą oficialiai atidarytas Lietuvių kultūros centras Briuselyje (LKCB). Jį prieš keletą mėnesių įkūrė Belgijos lietuvių bendruomenė, padedama Briuselyje įsikūrusių Lietuvos diplomatinių atstovybių.  

Nuo šių metų rudens Lietuva oficialiai buvo priimta į Paryžiaus užsienio šalių kultūros centrų asociaciją FICEP, skelbia Kultūros ministerija.  

Kultūros ministerijos užsakymu atlikto tyrimo „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“ metu nustatyta, kad nesidomėjimas kultūrine veikla būdingas ketvirtadaliui tyrimo dalyvių. Nors, be intereso trūkumo, šie žmonės minėjo ir tokias kliūtis, kaip laiko trūkumas, brangumas ar pasiūlos stoka, visgi 25 proc. atvejų pirmine nedalyvavimo priežastimi šioje ataskaitoje laikomas nesidomėjimas kultūra.

Tyrimai rodo, jog aktyviai kultūros procesuose dalyvauja beveik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų, tačiau panaši visuomenės dalis yra nusivylusi ir apatiška kultūrai.

2014-2020 m. finansinėje Europos Sąjungos perspektyvoje pirmą kartą numatytos tiesioginės lėšos Lietuvos kultūrai. Beveik puse šių lėšų - per 300 milijonų litų - numatyti kultūros paveldo aktualizavimui. Į šią bendrijos paramą pretenduoja 354 projektai, kurių bendra vertė viršija 2 milijardus litų.   

Š.m. birželio 4 d. Lietuvos žurnalistų sąjungoje (LŽS) pristatyta Algimanto Valentino Indriūno knyga „Atsakingos demokratijos valstybė“. LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius kartu su visais susirinkusiais (o jų buvo pilnutėlė salė) pasveikino gerokai į devyniasdešimtmetį įkopusį autorių ir pasidžiaugė naujos knygos gimsmu.

Ketvirtadienį vykusio posėdžio metu Kauno miesto taryba vienbalsiai pritarė sprendimui siekti, kad Kauno tarpukario modernizmo architektūra būtų įtraukta į UNESCO Preliminarųjį pasaulio paveldo sąrašą.

Esama žmonių, kurie stokoja humoro jausmo. Kartais gerokai. Ir neduokdie tokį užkliudyti... Taip atsitiko „Lietuvos aidui“ (2014 05 10, Nr. 103-105, p. 9) paskelbus prof. Arnoldo Piročkino laišką šio laikraščio vyriausiajam redaktoriui apie Vaclovo Volkaus straipsnelį „Vasaliniam nuolankumui – ne“ (žr. „Lietuvos aidas“, 2014 05 03, Nr. 97-99, p. 2). Profesorius ironiškai nurodo porą to straipsnelio tikrai stebinančių faktinių klaidų – Martyno Mažvydo ir Kristijono Donelaičio biografijose.

Visi skubame, ir daug ko nespėjame padaryti. Štai balandžio pabaigoje Pylimo gatvės vakarų pusėje praeivių akis atkreipia grėsmingai pasvirusi atraminė siena, laikanti Centro poliklinikos teritorijoje esančią terasą.

Pasaulio mįslingumas – tai paties žmogaus galvosenos ir jausenos mįslė. Beveik neišsprendžiama ir dažnai sunkiai apibūdinama.

Antano Aleknonio mintys, paskelbtos „Lietuvos Aide“ gruodžio 21 d., šeštadienį, sušildė ne tik mano, bet ir tų pažįstamų, kuriems nunešiau šį laikraštį paskaityti, širdis. Šio autoriaus optimizmas, tikint, kad tauta išsaugos Tėvynės žemę, atskleidžia, kad miškininkas išlaikė sveiką prigimtį, dešimtmečiais nesiskirdamas su žmonių neužteršta gamta. A.Aleknonis man suteikė vertingų žinių kūrybai, nes pačiam neįmanoma aprėpti visų sričių.

Lietuvių kalba – tikra senolė, išlaikiusi unikalias indoeuropiečių kalbų gramatines formas. Galbūt savo skambumu jai nelengva būtų galynėtis su ispanų ir italų kalbomis, bet savo žodynu, frazeologizmais ji nė per pirštą nenusileidžia artimiausioms kaimynėms.

Agnės Janušaitės  pokalbis su tautinio patriotinio teatro „Želmuo“ režisieriumi, humanitarinių mokslų daktaru Egidijumi Mažintu

Agnės Janušaitės  pokalbis su tautinio patriotinio teatro „Želmuo“ režisieriumi, humanitarinių mokslų daktaru Egidijumi Mažintu