Kultūra
06 28. Kultūros paveldo tvarkymas privalės spręsti kitas šalies problemas
2014-2020 m. finansinėje Europos Sąjungos perspektyvoje pirmą kartą numatytos tiesioginės lėšos Lietuvos kultūrai. Beveik puse šių lėšų - per 300 milijonų litų - numatyti kultūros paveldo aktualizavimui. Į šią bendrijos paramą pretenduoja 354 projektai, kurių bendra vertė viršija 2 milijardus litų.
Anot Kultūros ministerijos Europos Sąjungos paramos skyriaus vyr. specialisto Andriaus Jautakio, šiais pinigais bendrija siekia prisidėti prie užimtumui palankios ekonomikos augimo. Įgyvendinus projektus taip pat turi pagerėti gyventojų prieiga prie socialinių, kultūros ir poilsio paslaugų.
"Pats kultūros paveldo išsaugojimas nėra tikslas, kaip tai mato Europos Sąjunga. Faktiškai jie traktuoja kultūros paveldą kaip resursą, kaip įrankį spręsti Lietuvos problemas, o ne kaip problemą, kurią reikia sutvarkyti Europos Sąjungos pinigų sąskaita. Turime iš esmės pradėti ne nuo to, kad turime problemą, kuri yra apleistas kultūros paveldo objektas, ir mėginti ją spręsti. Briuselis iš mūsų norėtų, jog mes, pavyzdžiui, identifikuojame problemą Vilniaus mieste, kurią išspręsti mes galime panaudoję Vilniuje esantį kultūros paveldą", - tvirtina A. Jautakis.
Pasak jo, Kultūros ministerija šiuo klausimu siekia pusiausvyros, atsižvelgiant tiek į kultūros paveldo vertę, tiek į jo potencialą - investuojant į objektą būtina sukurti papildomus lankytojų srautus, naujas paslaugas, didinti užimtumą, prisidėti prie bendruomenių gerovės.
Maždaug pusė šios paramos (120-150 mln. litų) bus skirstoma valstybinio planavimo būdu - į ką bus investuojama spręs Kultūros ministerija, per 25 proc. (60-90 mln.) paramos bus dalijama regioninio planavimo būdu - dėl šios paramos skyrimo spręs regioninės plėtros tarybos, daugiausiai sudarytos iš savivaldybių atstovų. Likusi parama (90 mln. litų) bus skirstoma per atvirus konkursus, kuriuose galės dalyvauti ir valstybinis, ir privatus sektorius.
Kultūros ministerija šiomis lėšomis neketina finansuoti parkų, piliakalnių, gatvių ir skverų sutvarkymo, šiuos darbus paliekant Aplinkos, Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijoms. Taip pat neplanuojama imtis naujų objektų atstatymo, be to, prioritetas teikiamas projektams, kuriuose privačių pinigų indėlis yra didesnis.
Preliminarūs paramos gavėjų sąrašai turėtų paaiškėti rudenį, programų įgyvendinimas planuojamas pradėti kitų metų pavasarį.
Dar 352 milijonai litų Europos Sąjungos paramos bus skirta kultūros infrastruktūros modernizavimui. Šiai sričiai pateikta dar 250 paraiškų, jų bendra vertė taip pat viršija 2 milijardus litų.
Ketvirtadienį Kultūros ministerija surengė paskutiniąją viešąją diskusiją, kurių metu buvo pristatomi didžiausi - daugiau kaip 15 milijonų litų vertės paramos projektai. Tarp pretendentų gauti šią Europos Sąjungos paramą abiejose srityse (iš viso 650 mln. litų) yra Tautos namai Vilniuje, Nacionalinis dramos teatras, Mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Valdovų rūmai, Teatro, muzikos ir kino muziejus, Šv. arkangelo Mykolo (Soboro) bažnyčia Kaune, Radvilų rūmai, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Nacionalinė filharmonija, Sapiegų rūmai bei daugelis kitų objektų.
Kultūros ministras Šarūnas Birutis po susitikimo su Prezidente Dalia Grybauskaite trečiadienį sakė, jog į paramą realiai pretenduoja vienas projektas iš dešimties.
.jpg)
(1).png)
