Kultūra
06 21. Maironio tėviškėje skambėjo ir švelni lyrika, ir kandi satyra
Vaclovas Volkus
154 metai prabėgo, kai Raseinių rajone Pasandravio dvarelyje lietuvių ūkininkų šeimoje gimė būsimasis poetas Jonas Mačiulis – Maironis, ir 79 metų tarpas mus skiria nuo jo mirties. Jau daugelį dešimtmečių laiko tėkmėje nesensta jo tautinė – kultūrinė veikla ir jos reikšmė. Ji neišsenkanti - dar galingai ošia žalias, tvirtas jo poezijos medis, pradėjęs naują erą kultūriniame ir dvasiniame lietuvių tautos gyvenime. Jo subtili lyrika dar Rusijos carų lietuvių kalbos draudimo metais alsavo gimtosios kalbos oru ir liko tokia pat per visą poeto kūrybinio gyvenimo kelią.
Dėl ryškių lietuvių širdžiai tautinių bruožų nemaža Maironio eilėraščių virto liaudies dainomis.
Lygiagrečiai su subtilia lyrika jo literatūrinis herojus siekė raškyti idealias dangaus žvaigždes. Kaip ir to paties luomo atstovas Antanas Jakštas – Dambrauskas, Maironis kandžia satyra kritikavo to meto valdančiųjų – ponų savivalę, gobšumą, tunkančių iš daugumos žmonių sunkaus darbo, kurie išsikovojo laisvę ir nepriklausomą gyvenimą.
Dauguma įtakingų už kandžią satyrą į poetą šnairavo, tačiau nepajėgė jo nustumti į nepriklausomo gyvenimo šalikelę. Istorijos ratas nepraėjus nė šimtmečiui pasikartojo su šių laikų tautos gyvenimo atspindžiais. Į „Poezijos pavasarėlio 2016“ šventę Maironio tėviškėje Bernotuose šešių rajonų literatus sukvietė Raseinių rajono Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka ir literatų klubas „Dubysiečiai“. (Maironis gimė Pasandravio dvarelyje, bet savo ankstyvą vaikystę ir paauglystę praleido šalimais esančiame tėvų nupirktame Bernotų vienkiemyje). Renginio vedančioji bibliotekininkė Lina Levickienė įžanginiame žodyje apgailestavo, kad dėl atvėsusio oro, lietaus šiemet tenka įprastą Maironystės kiemą iškeisti į uždarą, čia pat esančią renginių patalpą – buvusią klėtį. Vienok, nors renginio sąlygos pasikeitė, nepriklausomai nuo jų vedančioji palinkėjo susirinkusiam gausiam būriui patirti didžiojo mūsų poeto auros apsuptį ir įkvėpimo dvasią. Į renginį atvyko Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos pirmininkas Vladas Buragas su būreliu literatų. Pirmininkas pasveikino susirinkusiuosius ir vėliau kartu su jais skaitė eiles. M. Martinaičio viešosios bibliotekos direktorė Daina Sutkevičienė pasveikino susirinkusius į Maironio namus, pasidžiaugė rašančių, muzikuojančių, eiliuojančių rajono atstovų gausa, kurie siekia pasidalinti patirtimi, pasisemti naujų minčių ir idėjų.
Poezijos pavasarėlio renginio, vykusio J. Maironio tėviškėje, Bernotuose, dalyviai
Skaitymus pradėjo Raseinių krašto literatas, bardas, gitaristas, poetas V. Petraitis, kuris vėliau renginio pertraukėlių metu neleido mums nuobodžiauti. Po to sekė Kelmės rajono „Vieversio“ , Kėdainių „Varsnos“, Marijampolės „Sietyno“, Ukmergės „Prie židinio“, Raseinių „Dubysiečių“, kauniečių klubo narių skaitymai.
Tačiau svečiai pastebėjo, kad metiniame tarprajoniniame literatų renginyje nepasirodė rajono vadovai, palikę jį be dėmesio. (Be savivaldybės administracijos rajone yra 27 tarybos nariai).
Nemaža dalis atvykusių literatų sukurtų ir skaitytų eilėraščių atitrūkę nuo mūsų gyvenimo realybės, socialinės tikrovės iššūkių. Tačiau buvo ir prasmingų eilių. Nepriklausomų rašytojų sąjungos narė ukmergietė, literatų klubo „Prie židinio“ vadovė,18-osios vasaros poezijos šventės laureatė Z. Budaitė – Stunžėnienė eilėraštyje „Pasandravio ąžuolai“ pateikė gilesnių meilės Tėvynei minčių:
...Liko žodžiuos poetas gyventi,
Kaitrią ugnį širdies pasėjęs,
Kad dainuotum, Lietuva brangi....
Atsiliepdamas į nūdienos korumpuotos valdžios savanaudišką veiklą, atvedusią tautą į gilų socialinį neteisingumą – didėjančią atskirtį tarp tautos ir valdžios , Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos narys Romualdas Kasmauskas perskaitė Maironio eilėraščio dvi eilutes:
„Siurbėlės, niekšai, bastūnų gauja,
Diplomuotų valizų vežikai.
R. Kasmauskas perfrazavo:
Artėja rinkimai, nušluos jus banga,
„Atkato“ ir kyšių rėmėjai...
Marijampolietis R. Turgelevičius satyroje „Lietuva, tu mano Lietuvėle“. Išspausdintos knygoje „Gyvenimas yra gražus, bet“...“ rašo:
Lietuva, tu mano Lietuvėle,
Baudžiava sugrįžo į Tėvynę.
Turčiai mato tiktai piniginę...
Lietuvos Kaimo rašytojų sąjungos, Kėdainių literatų klubo „Varsna“ narys Vaclovas Volkus, palepinęs lūpine armonikėle atliekamomis lietuviško valso melodijomis, perskaitė pagal Maironio eilėraštį „Kai kam“ sukurtą satyrą:
Tu ir šiandien gyvas mūsų kasdienybėj,
Kartais pasižvalgęs valdinininkų brydėj,
Parašytum vėlei rašinį „Kai kam“,
Kaip sukčiauja, grobsto sąžinę praradę
Orūs valdžios vyrai, aukso gyslą radę,
Neviltin įstūmę Lietuvą ilgam...
Nors renginys vyko nepalankiomis oro sąlygomis, nepastebimai prabėgo laikas, praskambėjo muzikos akordai, nučiureno posmai, renginio vedančioji priminė; „Visi rašantys žmonės žino, kad laki mintis ateina netikėtai ir reikia suspėti ją pagauti, uždaryti baltame popieriaus lape“. Visi renginio dalyviai buvo apdovanoti kukliomis Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos užrašų knygelėmis. Palinkėta kitais metais ją užpildyti naujais posmais.
Atgal
.jpg)
