VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kultūra

12 13. Sergejus Prokofjevas ir XX–XXI a. muzika Lietuvoje

Lidija Veličkaitė

Į muzikinės kultūros istoriją įėjęs kaip vienas pačių žymiausių XX a. kompozitorių, Sergejus Prokofjevas kūrybine veikla, trukusia beveik 50 metų, praturtino visus muzikos žanrus puikiais novatoriškais kūriniais, išsiskiriančiais ryškiu savitumu, drąsiais sprendimais ir energija. Sergejus Prokofjevas gimė 1891 m. balandžio 23 d. Soncovkos kaime Ukrainoje, tuometinėje Rusijos imperijoje. Nuo pat vaikystės mokėsi muzikos, skambino fortepijonu. 1904 m. būdamas 13 m. įstojo į Sankt Peterburgo konservatoriją, kurioje mokėsi muzikos teorijos ir kompozicijos. 1909 m. S. Prokofjevas baigė kompozicijos klasę ir toliau tęsė fortepijono studijas. Jau tuo metu buvo parašęs nemažai fortepijoninių kūrinių, iš kurių I koncertas fortepijonui su orkestru išgarsino jo vardą. 1914 m. aukso medaliu baigęs fortepijono studijas, išvyko į Londoną, kur gastroliavo žymaus rusų teatro veikėjo Sergejaus Diagilevo baleto trupė. Baleto impresarijaus S. Diagilevo užsakymu parašė du baletus „Ala ir Lolis“ ir „Sakmė apie juokdarį“. 1916 m. vėl grįžo į Sankt Peterburgą ir sukūrė operą „Lošėjas“, parašė „Klasikinę simfoniją“, fortepijoninių pjesių ciklą „Akimirkos“ ir I koncertą smuikui. 1918 m. S. Prokofjevas išvyko į koncertinę kelionę po Ameriką ir į tėvynę grįžo tik po 15 metų. Apsigyvenęs Maskvoje, vėl įsitraukė į aktyvią muzikinę veiklą. Kompozitoriaus  kūrybinis palikimas gausus ir įvairus. Jis parašė 8 operas, 7 baletus, vienas iš jų „Romeo ir Džiuljeta“, 7 simfonijas, 10 instrumentinių koncertų, per 30 simfoninių siuitų ir vokalinių simfoninių kūrinių, 15 sonatų įvairiems instrumentams, instrumentiniams ansambliams, daugybę pjesių fortepijonui, romansų, muzikos kino filmams bei dramos spektakliams.

Pažymint rusų kompozitoriaus ir pianisto Sergejaus Prokofjevo 125–ąsias gimimo metines, surengtas muzikos edukacinis projektas „Sergejus Prokofjevas ir XX–XXI amžių muzika. I festivalis maratonas“. Šio projekto rengėjai –  Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla ir tik ką įsikūrusi kūrybinė grupė „LEgaTO“. Festivalio koncertai vyko neseniai pačiame Vilniaus centre duris atvėrusioje „Muzikos galerijos“, vadovaujamos profesionalios pianistės Rūtos Mikelaitytės–Kašubienės, salėje ir fortepijonų salone „Organum“, kurio vadovas vargonininkas Dainius Sverdiolas.  Festivalio rėmėjas – Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondas.

„Muzikos galerijos“ salėje trijų valandų trukmės koncerte puikiu „Yamaha“ fortepijonu grojo 56 jaunieji mokiniai iš Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos, Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos, Vilniaus muzikos mokyklos „Lyra“ bei Trakų meno mokyklos. Koncerto metu skambėjo Sergejaus Prokofjevo (1891–1953), Dmitrijaus Šostakovičiaus (1906–1975), Rodiono Ščedrino, kitų XX–XXI a. kompozitorių ir didžiąją dalį užėmę lietuvių kompozitorių kūriniai, skirti jauniesiems muzikantams. Iš jų pažymėtini Vlado Jakubėno (1904–1976), Leono Povilaičio (1934–2007), Vytauto Mikalausko (1930–2004), Stasio Vainiūno (1909–1982) ir jaunesnių kartų lietuvių kompozitoriai. Daugiausia Sergejaus Prokofjevo kūrybos kūrinių atliko Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokiniai. Koncertą vedusi muzikologė Viktorija Adamovičienė klausytojams primindavo skambančios muzikos kūrėjų reikšmingiausias gyvenimo ir kūrybos akimirkas.

Festivalio baigiamasis koncertas, kuriame dalyvavo muzikai profesionalai, persikėlė į fortepijonų saloną „Organum“. Šį koncertą vedė muzikologas Arvydas Kazimieras Karaška. Muzikologas koncerto pratarmėje „Sergejus Prokofjevas lietuvių muzikinėje kultūroje“ pažymėjo keletą reikšmingesnių įžymiojo rusų muziko sąsajų su Lietuva. Į Lietuvos muzikinės kultūros istoriją Sergejus Prokofjevas įėjo dar 1913 m., kai būdamas IV kurso studentas Sankt Peterburgo koncervatorijoje dirigavo absolventų simfoniniam orkestrui kompozitoriaus Jurgio Karnavičiaus Variacijas originalia tema simfoniniam orkestrui S–dur. Nuo tada užsimezgė artima draugystė, kuri tęsėsi visą gyvenimą. Koncerto vedėjas priminė žymaus lietuvių kompozitoriaus, pianisto, koncertmeisterio, publicisto, pedagogo, visuomenės veikėjo ir nuolatinio dienraščio „Lietuvos aidas“ muzikos kritiko, Vlado Jakubėno pasakytus gražiausius žodžius apie kompozitorių ir pianistą Sergejų Prokofjevą. Kai 1933 m. spalio 10 d. Sergejus Prokofjevas koncertavo Kaune, Vladas Jakubėnas tų pačių metų spalio 13 d. „Lietuvos aide“ straipsnyje, pavadintame „Sergejaus Prokofjevo koncertas – svarbus mūsų muzikos gyvenimo įvykis“, rašė: „Visame pasaulyje išgarsėjęs kompozitorius stojosi prieš mus ir kaip puikus, nepaprastai dominuojantis pianistas,  - netriukšmingas virtuozas, technikos triukais stebinąs publiką, bet giliai kultūringas muzikas, tiesa, didelės technikos, kurio pirštai klauso mažiausio jo muzikinės valios įsakymo. S. Prokofjevo skambinimas stebina savo nuostabiu muzikaliu ir technišku laisvumu. Jokios pozos, jokio romantiško erotizmo; tačiau nuostabia fraze, žavintys niuansai, geležinis ritmas, kartu lengva technika ir kas svarbiausia ryškus išpildytojo talentas, mokąs laikyti didelės salės dėmesį, priversti savęs klausytis minią.“

1934 m. vėl atvykęs koncertuoti  į Kauną, Sergejus Prokofjevas pasikvietė mūsų talentingą romantiškai emocionalų kompozitorių Balį Dvarioną. Kartu susėdę prie dviejų puikių fortepijonų, jie žavingai paskambino paties Sergejaus Prokofjevo Franco Šuberto valsų transkripcijas.

Antrame festivalio koncerte, vykusiame fortepijonų salone „Organum“, kompozitorių Sergejaus Prokofjevo (1891–1953), Sergejaus Rachmaninovo (1873–1943), Heino Eller (1887–1970), Igorio Stravinskio (1882–1971), Osvaldo Balakausko kūrinius atliko brandūs atlikėjai ir jaunesnieji jų kolegos. Estų kompozitoriaus Heino Eller „Varpai“ ir Sergejaus Prokofjevo „Haliucinacija“, op. 4 nr. 4  skambino Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą baigusi ir dabar jau Lietuvos muzikos ir teatro akademijos trečio kurso studentė jauna pianistė Diana Kislovskaja. Būsimasis kompozitorius Gustas Raudonius akompanavo jaunai dainininkei Elenai Sverdiolaitei, atlikusiai Sergejaus Rachmaninovo „Prie mano lango“, „Aš vėl vienišas“ ir paties kompozitoriaus sukurtą dainą „Begalinis liūdesys“. Taip pat Gustas Raudonius atliko Sergejaus Rachmaninovo „Etiudas paveikslas“, op. 33 nr. 4 d–moll ir „Etiudas paveikslas“, op. 39 nr. 9 D–dur. Vieno ryškiausių šiuolaikinių lietuvių kompozitorių Osvaldo Balakausko  kūrinius „Keturios pjesės“ ir „Trys kaprisai“ atliko puikus pedagogas pianistas Eugenijus Žarskus. Pastarasis taip pat akomponavo jaunajai dainininkei Aistei Miknytei, atlikusiai Jokastės ariją iš Igorio Stravinsko operos „Karalius Edipas“ ir Richardo Štrauso „Dedikaciją“, op. 10 nr. 1. Sergejaus Prokofjevo Sonatą fleitai ir fortepijonui D–dur, op. 34 atliko puikus virtuozų duetas –  iš Maskvos atvykęs fleitininkas Antonas Abanovičius ir pianistė Marija Mirovska. Fleitininkas Antonas Abanovičius papasakojo šios puikios sonatos sukūrimo 1941 m.  istoriją.  Kompozitorius S. Prokofjevas  buvo gavęs valstybinį užsakymą sukurti sonatą fleitai ir fortepijonui. Kaip tik buvo karo metas. Savo užrašuose kompozitorius kurdamas sonatą rašo: „1941 m. vakaras, nieko gatvėje nėra, vaikšto patruliai, kai kur girdisi šaudymai, iškritęs pirmasis sniegas“. Tad visa ši nerimastinga situacija persmelkia kūrinio turinį.  

Rusų kompozitorius ir pianistas Sergejus Prokofjevas (1891-1953)

Koncerto finalas fortepijonų salone "Organum". Groja violončelininkė Ramutė Kalnėnaitė ir pianistė Marija Mirovska." Nuotrauka Dalios Sverdiolienės

Akimirka iš koncerto "Muzikos galerija" salėje. Nuotrauka Janinos Karalienės

Akimirka iš koncerto "Muzikos galerija" salėje. Nuotrauka Janinos Karalienės

Toliau koncertinę programą tęsė daugelį tarptautinių konkursų laimėjęs pianistas Paulius Anderssonas. Sergejaus Prokofjevo Sonata fortepijonui, op. 82 nr. 6 A–dur, atliekama pianisto, skambėjo ypač emocionaliai, temperamentingai, su didele dinamine jėga, tarsi simfoninis orkestras.

Tik užbaigę savo koncertinius pasirodymus, pianistai Paulius Anderssonas ir Diana Kislovskaja išvyko į Taline vykstantį Heino Eller tarptautinį pianistų konkursą.  

Užverčiant paskutinius festivalio muzikinius puslapius, violončelininkė Ramutė Kalnėnaitė labai subtiliai atliko vokiečių kompozitoriaus Makso Regerio Preliudą iš antrosios siuitos d-mol violončelei solo, kūriniu sujaudinusi ir sužavėjusi klausytojus. Įspūdingai koncertą užbaigė Sergejaus Prokofjevo Adagio iš baleto „Pelenė“, op. 97 violončelininkė Ramutė Kalnėnaitė ir pianistė Marija Mirovska.

Muzikos edukacinis projektas „Sergejus Prokofjevas ir XX – XXI amžių muzika. I festivalis  maratonas“ – tai pirmasis žingsnis kūrybinės grupės „LEgaTO“, vadovaujamos Evgenijos Leščišinos kartu su muzikos ir meno mokyklomis, pagerbti įžymiuosius pasaulio ir Lietuvos muzikus.

 

Atgal