VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra

01 17. „Kaišiadorių aidams” - 70!

Birutė Silevičienė

Garbingai gyventi ir dirbti gali tik šviesios sielos žmogus. Jo gyvenimą vainikuoja sąžinė, dora, pagarba šalia esančiam. Reikalui esant, jis pirmas paguos, nuramins, pasakys gerą žodį ar išties pagalbos ranką. Toks ir yra buvęs “Kaišiadorių aidų” redaktorius garbusis Jonas Laurinavičius. Jo kelias redakcijoje – 41 metai (su pertraukomis), nes dirbo ir Mažeikiuose, bet liko ištikimas Kaišiadorių žemei ir netoli esančiai Gimtinei.

Veržimasis į šviesą, mokslo siekimas vedė į gyvenimo tikslą. Kur ėjo, kur buvo, vis su žurnalisto bloknotu ir rašikliu. Sutikti žmonės, kurso draugai – susitikimai su jais – knygose, įdomūs straipsniai – laikraščiuose. Gabūs  „Kaišiadorių aiduose“ dirbę žmonės, redaktoriai niekada nenutolo nuo kilnaus žurnalistinio darbo. Nors ir sunkūs buvo Lietuvai laikai, bet komanda dirbo kaip vienas kumštis, ieškojo  gėrio žmonių gyvenime. Komandiruotės į kaimus, pokalbiai su žmonėmis – gyva istorija, kurią rinko redakcija, leido laikraštį, švietė kaimo žmones. Švietimas, žmonių lankymas įgavo prasmę: žmonės noriai bendradarbiavo, mokytojai, moksleiviai išdrįso rašyti eilėraščius, straipsnius laikraščiui. Kai kurie vėliau tapo redakcijos korespondentais. Laikraštis turėjo ir literatų būrelį, kuriam vadovavo redaktorius Jonas Laurinavičius. Jo nuveiktų darbų – aibės – tai kruopštumo, atsakingumo ir darbštumo įrodymas. Kiek apdovanojimų, padėkų už savo darbą skirta „Kaišiadorių aidų“ redaktoriui...

Knygos “Kaišiadorių aidams-70” viršelis

J.Laurinavičiaus išleistos dvi knygelės: „Kaišiadorių aidams – 50“ ir „Kaišiadorių aidams – 60“

Redakcijoje. Astos Sabonytės-Jankauskienės nuotr.

J.Laurinavičius, D.Radzevičius, R.Šimelienė, V.Žeimantas, A.Venskienė prie „Kaišiadorių aidų“ redakcijos. A.Rabačiauskienės nuotr.

Laikraštis sulaukė savo gyvavimo 70 metų jubiliejaus (1946-2016). Didžiausią knygos dalį užima redakcijos veiklos dešimtmečio  (2006-2016 m.) kronika, jubiliejinių iškilmių aprašymai. Knyga gausiai iliustruota redakcijos archyvo nuotraukomis. Tai jau trečioji dešimtmečiais leista Jono Laurinavičiaus knyga (buvo „Kaišiadorių aidai – 50“ (1996) ir „Kaišiadorių aidai – 60“ (2006).

Retas redaktorius galėtų pasigirti, kad laikraščiui vadovavo 25-erius metus (1991 10 31 – 2016 10 31)!

Todėl laikraščio tiražai augo kiekvienais metais. Retas kitas laikraštis tuo galėjo pasigirti, dažnai jų leidyba nutrūkdavo.

Jonas Laurinavičius puikiai vadovauja ir „Tėvynės pažinimo“ draugijai,

norisi palinkėti dar daug nuveikti gražių darbų šioje veikloje. Apie Jono kūrybą, knygas yra išleistos trys knygos. O kiek pats yra išleidęs savų! Galima pasimesti skaičiuojant.  Suskaičiuoti padėjo žurnalistas Julius Norkevičius: „per 100, o straipsnių parašęs daugiau kaip 1000! Mes, „Tėvynės pažinimo draugijos“ nariai, džiaugiamės, turėdami tokį pirmininką, garbės narį! Linkime jam naujų knygų, gražių, turiningų „Tautotyros metraščių“.

Daug Jums sveikatos, įdomių poilsio valandėlių.

***

Ilgai ilgai mes bridom per purvyną.

Taip sunkiai, taip kreivai, nuobodžiai.

Netikrą tiesą dėjom į lentyną,

O širdyje – neišsakyti žodžiai.

 

Apgailestaut? Gal atsiklaupti tyliai?

Visi juk gudrūs, kai vėlu ką keisti.

Klaidas pamatome,

kai padai jau prisvilę –

Tada ir kvailas sugeba mus teisti.

 

Gal ir ne kas, jei ėjome į kompromisą

Su savo nuostatom, su savo siekiais.

Bet juk ne vieną, kas tik priešintis išdrįso

Beprotnamin uždarė ir sudie, turėkis!

 

Širdis ilgėjos gėrio, šilto jausmo...

Juk žydi prie visų valdžių purienos.

Ir svaigome nuo tėviškės pušynų gausmo,

Nepuldami kakta pramušt betono sienos.

 

Mes buvom savo laikmečio piliečiai.

Tvirtai tikėjom: kad ir kaip ten būtų –

Nebūk už tuos šventesnis,

Kurie altoriuos šviečia,

Nebūk juodesnis už juodžiausiąjį degutą.

Jonas Laurinavičius

 

 

Atgal