VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra

02 11. Prisimenant dvasingąjį poetą Bernardą Brazdžionį

Irena Bražėnaitė

“Baltas, baltas, kaip vyšnios viršūnė,

Žydro veido, kaip žydras dangus,

Kaip vėlė, kaip vėlė nemarūnė

Per pasaulį keliauja žmogus.”

Tauriojo Sąjūdžio laikų mano bendražygis, filmų kūrėjas, dizaineris, fotografas Jonas Jakimavičius pakvietė padainuot savo gimtinėn Pasvalin - iš kurio kažkada Amerikon išvykęs tūlas vandrauninkas, sunarstęs graudžią dainą “Užaugau Pasvaly, pas savo tėvelį, išėjau vandravot, sau laimės pajieškot,” ir palikęs ją mum visiem ilgai atminčiai ir graudiem pasidainavimam – pakvietė, kur M. Katiliškio bibliotekos, švenčiančios savo aštuoniasdešimties metų gyvavimo sukaktį, darbuotojai buvo surengę savo kraštiečio, tautos šauklio, iškiliojo Poeto Bernardo Brazdžionio šimto dešimtųjų gimimo metinių paminėjimą. Jonas yra susukęs puikų filmą, poetui viešint gimtinėj, jo vaizdingos nuotraukos džiugina pasvaliečius, vis primindamos ir neleisdamos užmiršt savojo Poeto.

Pasvaliečiai labai myli savo krašto taurųjį žmogų - bibliotekos salė buvo pilnut pilnutėlė jį tebeatsimenančių ir jo nemačiusių. Labai nudžiugino puiki Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos moksleivių - padedant mokytojoms Reginai Grubinskienei ir Vitalijai Indrišionienei - parengta programa su Poeto eilėmis ir joms pritaikyta muzika. Gražu buvo klausytis, kai gimnazistai jausmingai, ne atmestinai deklamavo ir dainavo savo garbiojo kraštiečio eiles, išsamiai pasakojo apie Poeto gyvenimą ir kūrybą.

Kai mūsų kraštas tiesiog garuote garavo tautos atbudimo, pakilimo karščiu, aštuoniasdešimt devintaisiais, Poetas, jau peržargstęs aštuonius savo dienų slenksčius, bet žvalus, džiugus ir gyvybingas, pluošė, vaikščiojo po savo gimtąsias vietas. Tuo metu buvęs Kultūros skyriaus vedėjas Vidutis Lauraitis lydėjo Poetą per jo apdainuotus, eilėse išmyluotus Stebeikėlius, Žadeikius, Krinčiną, užtatai ir turėjo ką gausiai, iškalbingai prisimint iš tų pasivaikščiojimų su Poetu po jo mintyse ir svajonėse išliūliuotas vieteles...

Miela buvo klausytis Suaugusiųjų švietimo skyriaus metodininkės Gražinos Sakalauskienės, Lijanos Markevičienės, direktorės Danguolės Abazoriūnienės – ir vis apie mieląjį poetą.

Savo fotografijų parodą “Sugrįžimas Tėvynėn” pristatė autorius Jonas Jakimavičius. Jonas dar surezgė ir savo kraštiečių paegzaminavimą: dovanojo nuotraukas su Poetu išvardijusiam daugiausia Poeto slapyvardžų – o jų būta apie dvi dešimtis, ne tik žinomiausias Vytės Nemunėlio su Rudnosiuku Meškiuku, nuotraukų gavo ir padeklamavę Bernardo eilėraščių. Jonas yra prifilmavęs ir prifotografavęs ir savo kraštiečių, jų visokiausius susiėjimus, rašytojo pasvaliečo Jono Mikelinsko bibliotekos atidarymą ir visokių kitokių saviškių pasibuvimų.

Padainavau, pagiedojau ir paskaičiau Bernardo eilių. Grožėjausi unikaliąja, išskirtine, taupiąja, greitakalbe pasvaliečių šnekta, prašiau kasdien šnekėt tik ja, ypač vaikų - ją gerai išmokt ir niekuomet neužmiršt.

Buvo pristatyta paroda “Bernardo Brazdžionio asmenybės atskleisties ženklai fotografijose ir dokumentuose ir parodytas filmas.

“Latakų latakais liūtys nuėjo,

O mano tėviškės tuščios sodybos

Vis nesitraukia pagairėje vėjo

Iš amžinosios sargybos”...

Atgal