Kultūra
03 28. Druskininkiečiai kaupia praeities perlus
Julius Norkevičius
Kūrybiškumu tarpusavyje lenktyniauja Tėvynės pažinimo draugijos Telšių ir Druskininkų atstovybės. Tuo džiugina šios visuomeninės organizacijos steigėją, vadovus, kurie nesiskubina vienam iš jų suteikti pirmenybę. Ir telšietė Janina Jankauskienė, ir druskininkietė Alvyra Grėbliūnienė dirba išradingai, narius kviečia į turiningus renginius.
Kaip sakoma, per nemažus vargus, kančias skaitytojus gerokai pavėlavęs pasiekė „Tautotyros metraščio“ septintas tomas. Draugijos Druskininkų atstovybė, jos vadovės Alvyros Grėbliūnienės rūpesčiu, išplatino daugiau kaip dvidešimt šio leidinio egzempliorių. Tai paskatino surengti leidinio iškilmingas sutiktuves.
Visus susirinkusius į renginį pasveikino, pristatė svečius, palinkėjo sėkmingo darbo bibliotekininkė Adelė Bolienė. Leidinio sutiktuves lyriniu–dalykiniu įžangos žodžiu pradėjo Tėvynės pažinimo draugijos valdybos narė, Druskininkų atstovybės pirmininkė Alvyra Grėbliūnienė. Ji prisiminė savo kelią į paminėtos draugijos narius, trumpai aptarė bendraminčių tautotyrininkų, gyvenančių šiame kurorto mieste bei jam gretimuose miesteliuose, gyvenvietėse, kasdienos veiklą, svarbiausius darbus, artimiausios ateities planus.
Buvusio „Ratnyčėlės“ ansamblio dainininkės iš deš. Janina Svirskaitė, vadovė Anelė Tamošaitienė, Česė Lazauskienė, Marytė Stepkovičienė. Nuotr. Eugenijos Sidaravičiūtės
Renginio svečiai iš deš. J. Laurinavičius, J. Norkevičius, viduryje vedančioji TPD Druskininkų skyriaus vadovė A. Grėbliūnienė. Nuotr. Eugenijos Sidaravičiūtės
TPD pirmininkas teikia knygą druskininkiečiui dr. Antanui Lankeliui. Nuotr. Eugenijos Sidaravičiūtės
Renginio dalyviai. Nuotr. Eugenijos Sidaravičiūtės
Renginio dalyviai. Nuotr. J. Grėbliūno
Tautodailininkė Monika Lukaševičienė teikia savo austą juostą „Druskininkai“ TPD pirmininkui J. Laurinavičiui. Nuotr .J. Grėbliūno
– Pažintis su Druskininkais tęsiasi nuo 1958 metų, kai, baigęs vidurinę, darbo stažą kaupiau Baltosios Ančios hidroelektrinės statyboje. Jos darbininkai apgyvendinti „Pušyno“ sanatorijos bene seniausiame mediniame korpuse. Ir nuo tada likau šio kurorto didelis gerbėjas, – prisipažino Tėvynės pažinimo draugijos valdybos pirmininkas, „Tautotyros metraščio“ septintojo tomo sudarytojas, rašytojas Jonas Laurinavičius.
Jis pažėrė ir daugiau prisiminimų: Varėnos rajono laikraščio literatų būrelyje dar mokykliniais metais susipažino su šio krašto būsimais kūrėjais Jonu Terteliu, Romu Sadausku. Prisiminė, kad daug rašė apie daraktorius, knygnešius, tremtinius, pokario pasipriešinimo kovų dalyvius. Šių temų nepamiršta ir dabar: artimiausiu metu skaitytojus pasieks pokario tematikos novelių, meninių eskizų knyga „Pamiškės sodyba“. Kartu tai subtilus priminimas Druskininkų krašto tautotyrininkams, kad ši tematika aktuali ir šiandien, kad jai skirti rašiniai prasmingai papildys artėjančio Lietuvos valstybės šimtmečio kraitelę.
Po nuoširdžių žodžių, palydėtų klausytojų plojimais, prelegentas žvilgtelėjo į tautotyrininkų sambūrio susikūrimo šaknis, pabrėžė šios veiklos pradininko dr. Kazio Račkausko indėlį. Padaryta nepaprastai daug saugant, įamžinant gyvąją tautos istoriją. Draugijos svarbiausių darbų vardinimas baigėsi prasmingu retoriniu klausimu: štai ką gali vienas žmogus entuziastas. O tai humanitarinių mokslų daktaras Kazys Račkauskas, kuris, net šiek tiek sustreikavus sveikatai, neapleidžia tautotyros plėšinių, darbuojasi pilna jėga, telkia bendraminčius. Jų toli ieškoti nereikia. Šito ryškus pavyzdys – Alvyra Grėbliūnienė. Ji išradingai vadovauja draugijos Druskininkų skyriui, yra aktyvi Tautotyros metraščio autorė: nė vienas šio leidinio tomas nepasiekė skaitytojų be jos rašinių. Šeimos rūpesčiai taip pat reikalauja nemažai laiko, bet jo lieka ir kūrybai. Knygų lentynoje jau dvi autorinės knygos. Spausdinimo mašinos greit pradės skaičiuoti ir trečiosios poezijos–prozos knygutės „Rugpjūčio šviesa“ puslapius.
Ne vienas draugijos Druskininkų skyriaus narys – kūrybingas. Štai leipalingietė Ona Bleizgienė beveik kasmet savo kūrybos gerbėjus pamalonina nauju poezijos rinkiniu. Prieš metus poezijos mylėtojus pradžiugino knygute „Saulėdis“. Nuo jos neatsilieka iš paauglystės su rimavimu susidraugavę Jonas Tertelis, Julija Bliūdžiuvienė. Ne per seniausiai ji mažiesiems skaitytojams padovanojo gražiai iliustruotą knygelę „Vieciūnų padavimai“. Vladas Kleinota savo gimtinės Bakaloniškės tragišką likimą, pasipriešinimą gyventojus skriaudusiems raudoniesiems partizanams papasakojo knygoje „Kelionė į nežinią“.
– Ne viskas, ką sulasiojau apie gimtinę, sugulė į knygą. Dar saugiau įdomių prisiminimų. Mane domina paprasti žmonės, sudėtingas gyvenimas. Jaučiu pareigą apie tai papasakoti. Ir pirmiausiai šito nusipelnė iš Bakaloniškių kilęs žymus Dzūkijos pasipriešinimo kovų vadas Vladas Voveris–Žaibas, – Vladas Kleinota bene pirmasis atsiliepė į rašytojo raginimą „Tautotyros metraščiui“ patikėti savo prisiminimus, išgyvenimus bei surinktą gyvosios istorinės ir kultūrinės atminties perliukus.
Alvyros Grėbliūnienės, Jono Laurinavičiaus raginimas rašyti „Tautotyros metraščiui“, bendradarbiauti su šiuo leidiniu buvo labai įtikinamas, paveikus. Ypač pastarojo. Jis klausytojams priminė, kad Metraščio šeštajam tomui išleisti daugiausia rūpesčių kėlė ne rašinių stygius, bet leidėjo tuščia piniginė. Dabar padėtis pasikeitė: draugijos sąskaita gerokai pasipildė, todėl Valdybos pirmininkas Jonas Laurinavičius drąsiai pažadėjo, kad paminėto leidinio septintas tomas tikrai bus leidžiamas ir, ko gero, skaitytojus pasieks laiku.
Kalbėjusieji ne tik dalinosi kasdienos tautotyros patirtimi, bet ir reiškė norą ateityje aktyviai bendrauti, leidžiant „Tautotyros metraštį“. Štai Ramona ;Jonušienė prisipažino: jos vadovaujami mažesnių ir vyresniųjų mokinių būreliai turi sukaupę nemažai vertingos rašytinės medžiagos, nuotraukų. Jai belieka šį gyvosios istorinės ir kultūrinės atminties turtą apibendrinti. Monika Lukaševičienė neslėpė, kad domisi krašto tautodailininkais ir net parodė būsimo rašinio juodraštį. Julija Bliūdžiuvienė, kuri nemažai rašo miesto laikraščiams, „Gintaro gimtinei“, kai ką iš jos rašinių skelbė ir „Tautotyros metraštis“. Tad lieka tikėtis, kad ir ateityje šis leidinys sulauks šios aktyvios tautoryninkės įdomių pasakojimų. Partizanų ryšininkė Izabelė Navarackienė pažadėjo dar kartą atidžiai peržiūrėti vyro dienoraštį ir kažką pasiūlys leidiniui.
Dr. Antanas Laukelis negarsino savo ateities planų, nieko nežadėjo. Jis Tėvynės pažinimo draugijos pirmininkui Jonui Laurinavičiui įteikė nemažos apimties du rašinius apie Druskininkų, jo krašto liaudies skulptorius.
Iš viso to viena džiugi išvada – Druskininkų, jo krašto tautotyrininkai pasiryžę tapti aktyviais „Tautotyros metraščio“ talkininkais.
Renginį paįvairino buvusio Ratnyčėlės ansamblio vadovės Anelės Tamošaitienės bei Česės Lazauskienės, Marytės Steponavičienės, Janinos Svirskienės jautriai padainuotos tremtinių („Lopšinė“), partizanų, dzūkų liaudies dainos.
Po dviejų valandų turiningo dalykinio pokalbio prasidėjo individualūs pašnekesiai ir autografų rašymas. Ypač pasidarbuoti teko Jonui Laurinavičiui. Tiesa, jis susitikimo pradžioje prisipažino: kai statė Baltosios Ančios hidroelektrinę, tai baigus čia dabą, negrąžino bibliotekai vienos knygos. Dabar už skolą bibliotekai atvežė ne vieną autorinę knygą. Renginio šeimininkams perdavė „Tautotyros metraščio“ šeštąjį tomą su autorių palinkėjimais. Su tokiais įrašais vieną ar kelius leidinius gavo ir Alvyra Grėbliūnienė, Vladas Kleinota, Julija Bliūdžiuvienė, Monika Lukaševičienė, Antanas Lankelis ir kiti.
Atgal
.jpg)
(1).png)
