VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra

06.03. Kartą girioje...

Birutė Silevičienė, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos ir valdybos narė

Nors neseniai „Lietuvos aido“ skaitytojams pristačiau savo kraštietės Indrės Musteikytės 5-ąją knygą, bet dar gavau ir 4-ąją, pavadinimu „Kartą girioje...“ Tą knygelę Indrė parašė, būdama 11 metų. Pirmąją - pasakų knygą – Indrė parašė būdama aštuonerių metų, ir buvo įtraukta į Lietuvos rekordų knygą kaip jauniausia knygos autorė.

Šios knygos iliustracijų autorė – sesutė Deivina Musteikytė, redaktorė – Janina Palikevičienė.

Skaitydami šią knygą, patirsite kelionių ir nuotykių skonį. Jei pirmose pasakose („Laikrodukas Tuksis“, „Užburtas žiedas“, „Trolių tiltas“) svarbu buvo keliauti ir kažką surasti, tai apysakoje-pasakoje „Kartą girioje...“ nuoširdžiai išsakoma kelionėse įgyta išmintis: „svarbu ne kur, ne kaip, o su kuo“.

Naujadarų (vardų), kūrimas, turtinga, žodinga kalba, minties šmaikštumas, pajuokavimai bei ironija yra stipriosios kūrinio vietos.

Knygos redaktorė rašo: „Atrodo, kad autorei jau laikas atsisveikinti su gudrių ir lipšnių lapių, tingių ir patiklių meškinų bei „piktukų“ ežių pasauliu ir kurti paaugliško gyvenimo istorijas. Nors, ką gali žinoti, gal čia užkoduoti bendraklasių ir mokyklos draugų paveikslai...

Kaip ten bebūtų, Indrė namų darbus atliko dešimtukui ir ketvirtoji knyga tai patvirtina“.

Indrė labai nuoširdi. Kai su savo tėveliais buvo atvykusi į mano knygos pristatymą Vilniuje, sakė: „Važiuokite su mumis į Traupį“, net kelis kartus kartojo, apsikabinusi mano kaklą. Pažadėjau atvažiuoti, nes iš tiesų – gimtinėje pabūti, pabendrauti su kraštiečiais smagu ir miela. Džiugu, kad dovanotos bibliotekai ir žmonėms parašytos knygos duoda vaisių. Gal rašantieji to ir siekia: apkabinti nuliūdusį, praskaidrinti kenčiančiojo mintis, kad iš renginių išeitų daug laimingesni, nei į jį atėję.

Smagu, kad Traupio bendruomenė yra tarsi vienos šeimos vaikai. Metų bėgyje surengia daug renginių, patys vyksta pabendrauti svetur. Čia ir poezijos posmai nuskamba ne tik kūrėjų lūpomis, bet kraštiečių eiles mintinai deklamuoja Traupio kultūros namų direktorius Antanas Grimža. Tuo buvau maloniai nustebinta, kai vyko mano knygos pristatymas Traupyje. Suradau ir gražius straipsnius apie Traupio bendruomenės renginius Anykščių raj. laikraštyje „Šilelis“, Traupio internetinėje svetainėje apstu renginių aprašymų.

Labai apsidžiaugiau, kai radau laikraštyje „Šilelis“ straipsnį „Knygų kelionė į mūsų širdis“, kuriame Ramunės Šaltenienės interviu su Indre Musteikyte ir jos mama Ramune.

Indrė – jau penkių knygų autorė, savo knygas pristatanti vaikams, atvira, drąsi, nuoširdžiai bendraujanti.

Indrės mama – tai tas dvasinis ryšys, kuris dega meile kūrėjai, ji pirmoji ištiesia ranką ir duoda patarimus, ką reiktų paskaityti metų bėgyje. „Indrė labai anksti pamilo knygas, nes dažnai ją vesdavausi į darbą bibliotekoje. Čia ji ir leisdavo savo dieneles pasakų pasaulyje. Išmoko skaityti, daug, labai daug perskaitė knygų. Namuose jų irgi gausu. Visi skaitome, tik mūsų tėvelis dabar daugiau skaito Indrės knygas“, - pasakoja Indrės mama.

Knygos viršelis

Svarbiausia, kad visų jų gyvenimas – šviesus. Ta šviesa gyvena jų namuose, spindi darbuose. Atviros širdys ir geri žodžiai užlieja šalia esančius.

Mieloji Indre, linkiu Tau stiprybės, išminties, einant Kūrėjos keliu. Mokėk savo žodį apginti, jei kas norėtų sumenkinti jo vertę. Būk laiminga ir mylima: klasės draugų, mokytojų ir Tėvelių, sesutės ir broliuko.

Šviesk ir uždek kitus savo minčių šviesa, meile, gėriu. To Tau linkiu iš visos širdies.

Ačiū už ketvirtąją knygą!

Atgal